eAS-128-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

(S)

Administracinė byla Nr. eAS-128-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03798-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 59; 71.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. UAB „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, skundu prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. užregistruotą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (reg. Nr. 48JP-4432), priimti dėl jo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo, nurodydamas, kad ginčo dalykas išnyko atsakovui geruoju tenkinus skundo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš NŽT 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą teismui.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pabrėžė, kad nesutinka su bylos nutraukimu ir prašė bylą nagrinėti, nurodė, kad ginčo dalykas negalėjo išnykti, kadangi ginčo iš viso nebuvo – NŽT atliko visus priklausančius veiksmus, o pareiškėjas dirbtinai sudarė bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu, 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi bylą nutraukė.

Nurodė, kad ABTĮ 52 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį ir tai yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Teismas nustatė, kad bylos medžiaga ir teismų informacinė sistema „Liteko“ patvirtina, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, į NŽT kreipėsi 2014 m. birželio 12 d., į teismą, prašydamas įpareigoti NŽT išnagrinėti jos 2014 m. birželio 12 d. užregistruotą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (reg. Nr. 48JP-4432), priimti dėl jo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2014 m. rugpjūčio 13 d. Teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi skundas priimtas nagrinėti. Pareiškėjo skundas atsakovui, įpareigojant pateikti atsiliepimą, buvo išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 14 d. Po skundo gavimo, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugpjūčio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3234 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2014 m. lapkričio 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pasirašyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 48RE-(14.48.42)-711.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su pareiškėju, kad padavus skundą teismui atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, todėl pareiškėjas pagrįstai prašė bylą nutraukti ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nurodė, kad už skundo (ieškinio) surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos dydžius (Rekomendacijų 8.2 p.), tokiu būdu bendra suma už skundo surašymą išeina 3 000 Lt (3×1 000 Lt) (skundo surašymo laikotarpiu nustatyta 1 000 Lt dydžio MMA), vadinasi, pareiškėjos prašoma priteisti 400 Lt (115,85 Eur) suma už skundo surašymą yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį dėl atstovavimo išlaidų iš NŽT priteisimo, o, nusprendus šio prašymo netenkinti, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad pagal šią įstatymo normą pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus. Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) yra atsakingas atsakovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS858-287/2013). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, ir tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to pareiškėjas turėjo kreiptis teisminės gynybos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį, neįvertino esminės bylos aplinkybės, kad atsakovas, tenkindamas pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. ir pareiškėjo bendraturčių A. Ž., K. Ž., V. G., R. G. 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymus, tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3234 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą“ ne todėl, kad pagal pareiškėjo skundą teisme yra iškelta byla, o todėl, jog pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. prašymo buvo neįmanoma išnagrinėti be kitų žemės sklypo bendraturčių prašymo organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris atsakovui buvo pateiktas tik 2014 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas elektroniniu laišku apie tai informavo pareiškėją. Pažymi, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes kreipimosi metu 2014 m. rugpjūčio 13 d. nebuvo pasibaigęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytas 20 darbo dienų terminas bendraturčių 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymui išnagrinėti. Manytina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesulaukęs sprendimo, kuriuo būtų išspręstas jo ir žemės sklypo bendraturčių prašymai ir priimtas administracinis sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes.

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Manytina, kad pareiškėjo skundas yra nesudėtingo turinio, trumpos apimties, jo surašymas nereikalauja specialių teisinių žinių, rengiant minėtą procesinį dokumentą nereikėjo papildomai gilintis, analizuoti, aiškintis aplinkybių, todėl priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti maksimaliai sumažintos iki protingo, bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio.

Pareiškėjas UAB „Callida“ atsiliepimu nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo naudai priteisiant 150 Lt patirtų išlaidų už šio atsiliepimo parengimą.

Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl akivaizdu, kad šio ginčo atveju turi būti taikomas ne Viešojo administravimo įstatymas, o specialus teisės aktas, reglamentuojantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 19.1 punktas nustato, kad projekto iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą, kurią pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidauja rengti kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje. Taisyklių 21 p. nustatyta, kad prašymas organizuoti projekto rengimą išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo padavimo dienos ir priimamas sprendimas pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisakoma organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad terminas prašymui išnagrinėti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d., kuomet prašymus padavė ir kiti sklypo bendraturčiai. Toks aiškinimas ydingas, neatitinka protingumo kriterijaus, yra logiškai nenuoseklus. Juo remiantis, būtų galima daryti išvadą, kad tol, kol kiti sklypo bendraturčiai nepadavė analogiškų prašymų atsakovui, terminas atsakymui į pareiškėjo prašymą pateikti neskaičiuotinas, nes jis dar neprasidėjo. Pagal nustatytas Taisykles prašymo išnagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo jo gavimo ir turi užtrukti ne ilgiau, nei 10 darbo dienų, o pareiškėjas apie priimtą sprendimą informuojama per 5 darbo dienas.

Pažymi, kad 400 Lt suma visiškai atitinka Rekomendacijų nuostatas, ją nustatant jau buvo įvertintas bylos sudėtingumas, todėl išlaidos mažesnės 7,5 karto už Rekomendacijose nurodytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atskiruoju skundu ginčija pareiškėjui pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir dydį.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nustačius, jog jis atsisakė savo teismui paduoto skundo, nes atsakovas patenkino jo reikalavimą geruoju po jo kreipimosi į teismą. Todėl pareiškėjui pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas pripažinta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas su minėtuoju bylinėjimosi išlaidų priteisimu nesutinka, teigdamas, jog jis šioje byloje nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai – pats pareiškėjas inicijavo ginčą per anksti, nebendradarbiaudamas su atsakovu, nors buvo informuotas apie priežastis, nulėmusias ginčo sprendimo vėlesnį priėmimą. Taip pat atsakovas ginčija pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, argumentuodamas, jog byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specialiųjų žinių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą ir įvertinusi bylos medžiagą, su tokia atsakovo pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų nesutinka.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plėtojamą nuoseklią praktiką esminės reikšmės, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 2012 m., 369–374 p., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjo prašymas de facto buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, būtent – 2014 m. rugpjūčio 20 d., atsakovui priėmus įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3234 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą“, t. y. po pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. kreipimosi į apygardos administracinį teismą. Todėl pareiškėjas turėjo teisę pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį gauti pagrįstų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą tenkinti pareiškėjo reikalavimą tik po šio kreipimosi į teismą, teisiškai nėra reikšminga.

Teisėjų kolegija nėra įtikinta atsakovo motyvais, jog teigiamą pareiškėjo atžvilgiu sprendimo priėmimą lėmė nuo jo nepriklausiusios priežastys, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, tenkindamas pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. ir piliečių A. Ž., K. Ž., V. G., R. G. 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymus, tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3234 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą“ ne todėl, kad pagal pareiškėjo skundą teisme yra iškelta byla, o todėl, kad pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. prašymo buvo neįmanoma išnagrinėti be kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių prašymo organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris NŽT buvo pateiktas tik 2014 m. rugpjūčio 6 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi vadovaudamasis Taisyklių 19 punktu, kuris nustato, jog iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Pareiškėjas, kreipdamasis į NŽT 2014 m. birželio 12 d. pateikė Taisyklių 1 priede numatytą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Teismas pastebi, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytu 20 darbo dienų terminu, kuris nagrinėjamu atveju laikytinas bendrąja teisės norma Taisyklių 21 punkto atžvilgiu. Atsižvelgiant įminėtas nuostatas, atsakovas apie sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotą atsisakymą pradėti rengti projektą iniciatoriui, šiuo atveju – pareiškėjui, turėjo pateikti per 15 darbo dienų, nagrinėjamu atveju – iki 2014 m. liepos 3 dienos, tačiau minėtą sprendimą priėmė 2014 m. rugpjūčio 20 d., po pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą.

Papildomai pažymėtina, kad atsakovo argumentas apie tai, jog sprendimas dėl pareiškėjo prašymo negalėjo būti priimtas, kol kiti sklypo bendraturčiai nepadavė analogiškų prašymų, paminėtų teisės nuostatų kontekste pripažintinas nepagrįstu. Atsakovas turėjo jam specialiųjų teisės normų nustatytą pareigą pateikti pareiškėjui teigiamą arba neigiama sprendimą jo prašymo klausimais per Taisyklių 21 punkte nustatytą terminą, tačiau tą atliko tik pareiškėjui kreipusis į teismą, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimas geruoju buvo patenkintas tik po skundo apygardos administraciniam teismui pateikimo, atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį.

Minėta, jog atsakovas taip pat ginčija pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumą (400 Lt), nurodydamas, jog byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specialių žinių.

Teisėjų kolegija pastaruosius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies matyti, jog galimybė prisiteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas sietina su jų būtinumu ir pagrįstumu procese. Pažymėtina, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteistą 400 Lt sumą už skundo rengimą mažinti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus. Matyti, jog minėta 400 Lt suma yra daugiau nei septynis kartus mažesnė nei maksimaliai pagal Rekomendacijų 8.2 punktą galima priteisti už tokio pobūdžio teisinę paslaugą, t. y. skundo rengimą, ir tai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, yra pakankamas pagrindas teisėjų kolegijai atsisakyti papildomai taikyti kriterijus, lemsiančius minėtos sumos mažinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti, jog 400 Lt buvo būtinos ir pagrįstos išlaidos, pareiškėjo patirtos besibylinėjant su atsakovu. Todėl pirmosios instancijos teismas jas visiškai pagrįstai pareiškėjui priteisė visas.

Pridurtina, jog pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas 150 Lt (43,44 Eur) išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimaliai rekomenduojama priteisti 500 Lt (0,5 x 1 000 Lt MMA), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmestas, spręstina, jog pareiškėjo nurodyta 150 Lt suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra pagrįsta bei įrodyta prie atsiliepimo pridėtais 2014 m. gruodžio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2014 m. gruodžio 3 d. advokato orderiu bei 2014 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. G13360107, todėl priteistina.

Vadovaudamasi išdėstytų motyvų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė išlaidų atlyginimo klausimą, tinkamai taikė ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį ir kitas teisės normas, todėl naikinti jo nutarties nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 43,44 Eur (keturiasdešimt trys eurai keturiasdešimt keturi euro centai) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius