AS-556-610-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-610/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 12 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė:

1. Patenkinti skundą: pripažinti atsakovo neveikimą ir panaikinti skundžiamą aktą, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 27 d. raštą Nr. (1.39.) 7R-1379 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau - ir raštas Nr. (1.39.) 7R-1379), bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės su prašymu ištirti, ar Lietuvos politinės valdžios - Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės - veiksmai ir neveikimas, nagrinėjant pareiškėjo skundus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus, užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei teisėtų lūkesčių klausimus;

4. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro funkcijų ir pareigų neatlikimo kovoje su korupcija ir nusikaltimais;

5. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas, t. y. 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Julijos Tichonovos priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 24-5313-96 (jo trys skirtingi turinio variantai bei trys skirtingi teisėjos Julijos Tichonovos parašai), ir 2007 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Julijos Tichonovos nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1-7 straipsniams, 18 straipsniui, 28-30 straipsniams, 109 straipsniui ir / ar teisėjos Julijos Tichonovos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai;

6. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas, t. y. 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Zojos Monid priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003 (įsigaliojęs poįstatyminis aktas, turintis įstatymo galią), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1-7 straipsniams, 18 straipsniui, 28-30 straipsniams, 109 straipsniui ir / ar teisėjos Zojos Monid veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams;

7. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar, nagrinėjant 2013 m. lapkričio 21 d. skundą, reg. Nr. 5.6-5110, ir tiriant ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje nustatė terminą iki 2014 m. kovo 31 d. skundo trūkumams pašalinti bei, be kita ko, nurodė, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas (reikalavimai). Pažymėtina, kad reikalavimas (reikalavimai) turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, ir kad nekiltų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas (patenkinti skundą: pripažinti atsakovo neveikimą ir panaikinti skundžiamą aktą, t. y.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 27 d. raštą Nr. (1.39.) 7R-1379), bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą) iš esmės suformuluotas tinkamai, todėl nekeistinas, ir pareiškėjui teikiant patikslintą skundą siūlytina šį reikalavimą palikti. Pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas (kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės su prašymu ištirti, ar Lietuvos politinės valdžios - Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės - veiksmai ir neveikimas, nagrinėjant pareiškėjo skundus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisingumo ir teisinės valstybės principams) yra gan abstraktus, bendro pobūdžio, neapibrėžtas, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 63 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde suformuluoto antrojo reikalavimo turinį konstatuotina, kad šis reikalavimas nepriimtinas nagrinėti, todėl pareiškėjui teikiant patikslintą skundą siūlytina atsisakyti šio reikalavimo. Pareiškėjo skundo trečiasis reikalavimas (įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus, užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei teisėtų lūkesčių klausimus) ir ketvirtasis reikalavimas (įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro funkcijų ir pareigų neatlikimo kovoje su korupcija ir nusikaltimais) yra bendro pobūdžio, šie reikalavimai konkrečiai nesusiję su pareiškėjo teisėmis ir / ar teisėtais interesais, be to, jie laikytini prašymais ginti viešąjį interesą, o pareiškėjas teisės kreiptis į administracinį teismą, gindamas viešąjį interesą, neturi teisės, tokia jo teisė neįtvirtinta jokiame teisės akte.

Šiame punkte nurodyti pareiškėjo reikalavimai negali būti ginčo objektu / dalyku administracinėje byloje, todėl šie reikalavimai nepriimtini ir pareiškėjui teikiant patikslintą skundą siūlytina jų atsisakyti. Pareiškėjo skundo penktasis reikalavimas (kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas, t. y. 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos Julijos Tichonovos priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 24-5313-96 (jo trys skirtingi turinio variantai bei trys skirtingi teisėjos Julijos Tichonovos parašai), ir 2007 m. liepos 17 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Julijos Tichonovos nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1-7 straipsniams, 18 straipsniui, 28-30 straipsniams, 109 straipsniui ir / ar teisėjos Julijos Tichonovos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai), šeštasis reikalavimas (kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar taikomas teisės aktas, t. y. 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos Zojos Monid priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003 (įsigaliojęs poįstatyminis aktas, turintis įstatymo galią) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1-7 straipsniams, 18 straipsniui, 28-30 straipsniams, 109 straipsniui ir / ar teisėjos Zojos Monid veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams) ir septintasis reikalavimas (kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar, nagrinėjant 2013 m. lapkričio 21 d. skundą, reg.

Nr. 5.6-5110, ir tiriant ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus“), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 63 straipsnio 1 dalimi, nepriskirtini Konstitucinio Teismo kompetencijai, t. y. nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos įstatymai neįtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijos spręsti dėl teismų, inter alia Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismų, priimtų procesinių sprendimų, taip pat dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmų ir / ar neveikimo, atliekant konkrečius ikiteisminius tyrimus konkrečiose baudžiamosiose bylose, todėl šiame punkte nurodyti pareiškėjo reikalavimai nepriimtini ir pareiškėjui teikiant patikslintą skundą siūlytina jų atsisakyti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šioje nutartyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas pareiškėjui patikslintame skunde pasiūlė atsakove nurodyti tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, o trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodyti. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, išskyrus ABTĮ 40 straipsnyje nustatytus atvejus (žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai), su skundu pareiškėjas turi pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pagal ABTĮ skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatyme nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 38 straipsnis), už skundą mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose (ABTĮ 39 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde nurodo, kad ABTĮ 40 straipsnio pagrindu pareiškėjo skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pirmajame skundo reikalavime prašo panaikinti raštą Nr. (1.39.) 7R-1379 bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą įvykdyti veiksmus, pareiškėjo skundas nepriskirtinas jokiai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi priėmė V. K. skundo dalį dėl reikalavimų pripažinti atsakovo neveikimą ir panaikinti skundžiamą aktą, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 27 d. raštą Nr. (1.39.) 7R-1379, bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų klausimų. Likusią skundo dalį atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 d., 105-106 str., 149 str. 2 ir 3 d.).

Teismas konstatavo, kad, nors pareiškėjas V. K. sumokėjo žyminį mokestį, tačiau iš esmės skundo reikalavimų nepakeitė, todėl priimama tik patikslinto skundo dalis dėl reikalavimų pripažinti atsakovo neveikimą ir panaikinti skundžiamą aktą, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 27 d. raštą Nr. (1.39.) 7R-1379, bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų klausimų. Likusią patikslinto skundo dalį teismas atsisakė priimti, nes pareiškėjo skundo trečiasis reikalavimas (įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus, užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei teisėtų lūkesčių klausimus) ir ketvirtasis reikalavimas (įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro funkcijų ir pareigų neatlikimo kovoje su korupcija ir nusikaltimais) yra bendro pobūdžio, šie reikalavimai konkrečiai nesusiję su pareiškėjo teisėmis ir / ar teisėtais interesais, be to, jie laikytini prašymais ginti viešąjį interesą, o pareiškėjas teisės kreiptis į administracinį teismą, gindamas viešąjį interesą, neturi teisės, tokia jo teisė neįtvirtinta jokiame teisės akte. Šiame punkte nurodyti pareiškėjo reikalavimai negali būti ginčo objektu / dalyku administracinėje byloje, nes jis neturi tiek materialinio, tiek procesinio suinteresuotumo, todėl šiuos reikalavimus atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas taip pat iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. priimtą nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį ir patį skundą visoje apimtyje; Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įtraukti atsakovais administracinėje byloje Nr. I-7028- 815/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą palikti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atsižvelgiant į šiurkščius Lietuvos Respublikos Konstitucijos, žmogaus teisių pažeidimus bei į nepagrįstą draudimą pareiškėjui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažeistoms konstitucinėms teisėms apginti bei dėl teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai patikrinimo; atskirąjį skundą dėl šiukščių konstitucinių pažeidimų, neskaidrių teismo veiksmų nagrinėti žodiniame procese; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar taikomi teisės aktai, minėti pareiškėjo skunduose, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją bei teisingumo ir teisinės valstybės principus.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog su teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, nesutinka, nes toks sprendimas yra neteisingas, neteisėtas, tinkamai nemotyvuotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas netinkamai ir netiksliai taiko įstatymą, nes siūlo atsisakyti reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nagrinėjamoje byloje ruošiasi jais vadovautis kaip teisėtais, tokiais veiksmais teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 109 straipsnio 2 ir 3 dalies, 110 straipsnio ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą įtvirtintą tarptautiniuose teisės aktuose. Bylos medžiaga įrodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai ir atsakovai - Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija veikė kartu suderinę savo veiksmus šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, teisingumo ir teisinės valstybės principus, būtent todėl reikalinga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kontrolė. Todėl dar kartą reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija būtų įtraukti atsakovais, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu būtų įtrauktas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį.

Pareiškėjas atskiruoju prašo atskirąjį skundą dėl šiukščių konstitucinių pažeidimų, neskaidrių teismo veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi žodinio proceso tikslingumą nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei tai, jog atskirojo skundo išnagrinėjimui pakanka rašytinės bylos medžiagos, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Vyriausybės kanceliariją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įtraukti atsakovais administracinėje byloje, o Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą palikti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu tik tais atvejais, kai tokia galimybė yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Būtent dėl ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų teismas gali spręsti pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, jog tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Sistemiškai įvertinus ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 2 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų turinį, pirmosios instancijos teismo spręstas klausimas dėl proceso šalių įtraukimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, bylos nagrinėjimas gali tęstis toliau. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant skundą iš esmės turės galimybę išsakyti savo nuomonę dėl administracinės bylos proceso šalių įtraukimo į bylą.

Pirmosios instancijos teismas prie išvados, kad pareiškėjo skundo trečiasis reikalavimas (įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus, užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei teisėtų lūkesčių klausimus) ir ketvirtasis reikalavimas (įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje spręsti klausimus dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro funkcijų ir pareigų neatlikimo kovoje su korupcija ir nusikaltimais) atsisakytini priimti kaip nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, priėjo įvertinęs, kad šie reikalavimai yra bendro pobūdžio, konkrečiai nesusiję su pareiškėjo teisėmis ir / ar teisėtais interesais, ir negali būti ginčo objektu, be to, jie laikytini prašymais ginti viešąjį interesą, o pareiškėjas teisės kreiptis į administracinį teismą, gindamas viešąjį interesą, neturi, tokia jo teisė neįtvirtinta jokiame teisės akte.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria.

Subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Be to, asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją. Šiuo atveju pareiškėjas pateikto skundo trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimais jokio individualaus ginčo dėl konkrečių jo teisių pažeidimo viešojo administravimo srityje nekelia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir netiksliai taiko įstatymą, nes siūlo atsisakyti reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Visų pirma, teismo skundžiama nutartimi nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų klausimų, antra, prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, todėl, esant kitiems priimtiems byloje pareiškėjo skundo reikalavimams, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą plačiau nepasisakytina.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė