A-556-1458-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1458/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00538-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. vasario 15 d. teismui padavė skundą, kurį patikslino 2013 m. lapkričio 11 d. (I t., b. l. 1 –11; VI t., b. l. 58–64), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2013 m. spalio 2 d. rašte Nr. BRK-(12.4)-8161 išdėstytus sprendimus: pritaikius sankcijas nekompensuoti miško ruošos darbų 35 065,70 Lt paramos sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP001, pritaikius sankcijas nekompensuoti miško ruošos darbų 45 328,66 Lt paramos sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001; 2) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui 35 065,70 Lt paramos sumą pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP001 ir 45 328,66 Lt paramos sumą pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001.

Pareiškėjas nesutinka su NMA sprendimu nekompensuoti miško ruošos darbų, nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir dėl to pritaikius 25 procentų ir 50 procentų dydžio sankcijas. Pareiškėjo teigimu, teisę viešuosius pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu jis turėjo remiantis aplinkos viceministro pavedimu organizuoti ir koordinuoti miškų urėdijų, kurių miškai pažeisti, miško vėjavartų ir vėjalaužų padarinių šalinimo priemones. Dėl didelių nuostolių ir tvarkytinos teritorijos ploto reikėjo kuo skubiau ir sudaryti sutartis su kuo daugiau tiekėjų, su kiekvienu iš jų buvo deramasi atskirai, atsižvelgus į jo turimus gamybinius pajėgumus.

Įkainiai sutartyse buvo koreguoti dėl padidėjusių kuro kainų. Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio ir kito tiesiogiai su kaina susijusio mokesčio yra laikytinas neesminiu. Pareiškėjo teigimu, esminė aplinkybė yra ta, kad pagal mokėjimo prašymus buvo deklaruotos išlaidos ir prašoma paramos už išlaidas, patirtas iki susitarimų pasirašymo. Pažymėjo, kad sankcija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 8 dalies pažeidimų skirta neteisėtai, nes atitinkamos išlaidos mokėjimo prašymuose nebuvo deklaruotos.

Dėl padidėjusio paslaugų kiekio pabrėžė, kad jis tapo žinomas po sutarties sudarymo, nes paaiškėjo, jog išverstos medienos kiekis yra ne 91 tūkst. ktm, bet 109,5 tūkst. ktm. Toks susitarimo pakeitimas negalėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų ir tikslų. Pareiškėjas, vykdydamas pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kviesdamas į derybas tik vieną kandidatą, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 2 punkte suteikta pasirinkimo teise, nenurodė informacijos pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją.

Atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl kainos ir kitų sąlygų, bet negalima keisti galutinio derybų rezultato, šiuo atveju sutartys atitinka derybų protokole pasiūlytą paslaugų kiekį. Kadangi tiekėjai visas sutartis vykdė tinkamai, darbus atliko laiku ir kokybiškai, tai, kad pareiškėjas nepareikalavo prievolių įvykdymo užtikrinimo, yra formalus pažeidimas. Be to, NMA yra priėmusi prieštaringus sprendimus, vertinant viešuosius pirkimus, atliktus tų pačių sutarčių sudarymui: 2012 m. spalio 1 d. išvadoje dėl pirkimų dokumentų ir sutarčių NMA nenustatė įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams.

Pareiškėjas nesutinka su 50 procentų dydžio sankcija, skaičiuojama nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygos numatė, kad tiekėjai gali pateikti pasiūlymą ne visai vienai pirkimo daliai, šiuo atveju – ne visam 25 tūkst. ktm kiekiui. Dėl darbų vykdymo pasirašytos sutartys su dviem tiekėjais, nes sąlygose buvo numatytas pirkimo objekto skaidymas į dalis. Pareiškėjas į derybas kvietė po vieną tiekėją, kvietimuose nurodė reikalavimą pateikti įrodymus apie minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taigi buvo įsitikinta, ar tiekėjas pajėgus vykdyti sutartį.

Kvietimus pareiškėjas abiems tiekėjams siuntė dėl atskirų pirkimo dalių, dėl to abiejų įmonių, atitikusių reikalavimus, pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais. Pagal sudarytą sutartį su UAB „Medvėkas“ miško darbams turėtos išlaidos mokėjimo prašymuose nedeklaruotos, todėl sankcija skirta neteisėtai. Pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-1897-426/2013 teismas konstatavo, jog pareiškėjas viešųjų pirkimų reikalavimų dėl pagrindinių pirkimo principų nepažeidė. Dėl to, pareiškėjo nuomone, NMA nepagrįstai daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai yra esminiai.

Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 96–99; VI t., b. l. 93–96).

Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas vykdant teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1120-624/2013 dėl pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. prašymo išnagrinėjimo iš naujo. Šiuo sprendimu atsisakyta skirti 80 394,36 Lt, t. y. dėl miško ruošos paslaugų pirkimo pritaikyta 25 procentų sankcija, dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo pritaikyta 50 procentų sankcija. Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai dėl to, kad buvo vykdytos ne 24, o 1 derybos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš pavedimo vykdytų derybų skaičius nėra aiškus.

Dokumentų visuma leidžia teigti, kad vėjovartų-vėjolaužų tvarkymo plane buvo numatyta pirkti paslaugų 48 914 ktm tvarkyti. Vadovaujantis šiuo planu, vykdytos neskelbiamos derybos kviečiant teikti pasiūlymus dėl 24 000 ktm, vėliau 4 000 ktm ir t. t., kvietimai dėl vienodo kiekio paslaugų išsiųsti keletui tiekėjų, derybos vykdytos vieną dieną dėl vienodo kiekio. Tai leidžia abejoti, kad buvo vykdytos 24 neskelbiamos derybos. Pažymėjo, kad visi sutarčių pratęsimai padaryti keičiant kainą, terminus, kurie teismų praktikoje laikomi esminėmis sutarčių nuostatomis ir dėl jų keitimo būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas.

Pakeitimais pakeista kaina, paslaugų atlikimo terminas ir paslaugų kiekis iš esmės galėjo lemti tai, kad į derybas būtų kviečiami kiti didesnį paslaugų kiekį ar už kitą kainą galintys pasiūlyti tiekėjai. Tokiu būdu pakeista ekonominė šalių pusiausvyra tiekėjo naudai, pažeistas skaidrumo principas. Susitarimų sudarymo negalima pateisinti išskirtinėmis aplinkybėmis ir škvalo padarinių likvidavimo poreikiu, o ypatinga skuba negali būti pagrindas nesilaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų. Vertinant viešąjį pirkimą, neskaidomą į dalis, vertinama visa jo apimtis.

Šiuo atveju, be netinkamo sutarčių keitimo, nustatyti ir kiti pažeidimai, jiems visiems taikoma 25 procentų sankcija, todėl net ir nedeklaravus kai kurių sutarčių išlaidų taikomos sankcijos dydis lieka tas pats. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo teisės kviesti derėtis UAB „Usuris“, UAB „Foresteda“, UAB „Unisec“, VĮ Jurbarko miškų urėdijos ir sudaryti sutarčių, jų pasiūlymus turėjo atmesti. Nei viename iš minėtiems tiekėjams teiktų kvietimų pareiškėjas neišskyrė pirkimo dalių ir nenumatė galimybės pateikti ne visos paslaugų apimties pasiūlymą, nenustatė kainodaros ir pasiūlymo vertinimo reikalavimų, jei siūloma ne visa planuojama pirkti paslaugų apimtis.

Sprendimas dėl neskelbiamų derybų būdo priimtas remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsniu ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tačiau šios teisės normos nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamų derybų, be to, minėti straipsniai neturėtų būti taikomi abu kartu. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis ir 87 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas. Šią pareigą įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, įtvirtintus šio įstatymo 33-37 straipsniuose.

Perkančioji organizacija turi teisę apsispręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus iškelti tiekėjams, tačiau ji, priimdama sprendimą dėl laimėjusio tiekėjo, privalo būti įsitikinusi. Tai reiškia pareigą visais atvejais prašyti tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius tiekėjų atitiktį reikalavimams. Atsakovui konstatavus, kad neskelbiamose derybose dalyvavo ne vienas, o 24 tiekėjai, Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl deklaracijos nereikalavimo netaikoma. Tai, kad dokumentuose nepateikta informacija dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino, paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusio mokesčio, nenumatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalies reikalavimo dėl pirkimo dokumentų aiškumo ir tikslumo, prieštarauja šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3, 6 punktams, skaidrumo ir lygiateisiškumo principams.

Pažymėjo, kad pareiškėjas sutartis sudarė su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiu tiekėju, nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadovavo pasirinktu vertinimo kriterijumi. Tokiu būdu pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas ir principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tai iškreiptų viešojo pirkimo esmę. Neskelbiamų derybų metu nebuvo sudaryta galimybė konkuruoti, visiems pasiūlant sudaryti sutartis pagal galimybes, nebuvo išrinkti laimėję pasiūlymai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (VI t., b. l. 24).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Tarnyba įvertino pateiktus dokumentus ir 2012 m. liepos 25 d. rašte Nr. 4S-3587 pažymėjo, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (VI t., b. l. 103–112) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 12 d. NMA ir VĮ Valkininkų miškų urėdija sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos srities „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2012 m. spalio 1 d. įgyvendinti projektą „Stichinės nelaimės pažeistų miškų atkūrimas Vėžionių ir Valkininkų girininkijose“ Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001, kompensuojant iki 315 789 Lt išlaidų. 2011 m. liepos 12 d.

NMA ir VĮ Valkininkų miškų urėdija sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos srities „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2012 m. spalio 1 d. įgyvendinti projektą „Stichinės nelaimės pažeistų miškų atkūrimas Vėžionių ir Valkininkų girininkijose“ Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001, kompensuojant iki 252 833 Lt išlaidų (toliau – ir Paramos sutartys). 2011 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas NMA pateikė mokėjimo prašymus paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001 (deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 297 761,32 Lt, prašoma išmokėti paramos suma – 238 209,06 Lt), Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP002 (deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 20 914,35 Lt, prašoma išmokėti paramos suma – 16 731,48 Lt), Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP001 (deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 225 511,50 Lt, prašoma išmokėti paramos suma – 180 409,20 Lt) ir Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP002 (deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma – 16 502,10 Lt, prašoma išmokėti paramos suma – 13 201,68 Lt).

NMA 2011 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. BRK-(15.10)-899 informavo pareiškėją, kad neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo dokumentai pagal projektus Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001, 2MP-KA-10-1-004196-PR001, 2MP-KA-11-1-001737-PR001, 2MP-KA-11-1-001794-PR001 neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų; įvertinus pateiktus supaprastinto atviro konkurso dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo, neskelbiamų derybų dėl miškininkystės paslaugų pirkimo, neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo dokumentus ir atsižvelgus į pažeidimus, pirkimai pripažinti atliktais netinkamai.

Įvertinus pateiktus apklausos dėl miško sodmenų škvalo pažeistiems medynams atkurti pirkimo dokumentus, pripažinta, kad apklausa atlikta tinkamai. Nustatyta, kad NMA 2012 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-(3.239)-502 neskirti pareiškėjui 152 356,86 Lt paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001. Pareiškėjui nesutikus su šiuo sprendimu, ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4248-437/2012 pareiškėjo skundą atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2012 m. vasario 13 d. Žemės ūkio ministerija gavo pareiškėjo skundą dėl NMA 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-502 dėl paramos neskyrimo bei 2011 m. gruodžio 21 d. išvados Nr. BRK-(15.10)-899. Žemės ūkio ministerija 2012 m. kovo 6 d. raštu Nr. 3JA-28-52 kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti pareiškėjo skundo pagrįstumą ir pateikti išvadas dėl pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.

Tarnyba 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr. 4S-3587, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, susijusius su Žemės ūkio ministerijoje gautu pareiškėjo skundu dėl NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvados, įvertino tris viešuosiuos pirkimus ir konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai turėjo ar galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams. Nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais dalyvauti miško ruošos paslaugų pirkime (Pirkimas Nr.

1) tiekėjai buvo kviečiami atskirai raštu, pasiūlymus pateikė 24 tiekėjai, su kuriais buvo sudarytos medienos ruošos paslaugų pirkimo audros padarinių tvarkymui sutartys. Tarnyba nenustatė, kad tiekėjai neatitiktų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, bet nebuvo tikrinamas jų atitikimas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 2010 m. gruodžio 23 d. su V. L. IĮ, UAB „Unisec“ ir VĮ Tytuvėnų miškų urėdija pasirašyti susitarimai dėl galiojančių įkainių koregavimo padidėjus kuro kainoms, 2010 m. gruodžio 29 d. toks susitarimas pasirašytas su UAB „Foresteda“, o 2011 m. sausio 5 d.

– su Miško savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“, tačiau tokia galimybė sutartyse nenumatyta, kvietimuose dalyvauti pirkime ir sutartyse nenustatytos kainodaros taisyklės, tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį. Be to, sutartyse ir kvietimuose nenumatyta galimybė pratęsti galiojimo terminą, nors tokie susitarimai pasirašyti su „Karšuvos giria“, S.C. „Jawor“ ir „APMET“. Taip pat nustatyta, kad kvietime nenustatytas reikalavimas pateikti tiekėjo deklaraciją, sutartys sudaromos ne dėl kvietime nurodyto paslaugų kiekio, nenustatyti sutarčių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.

Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 15 d. buvo skelbtas supaprastintas atviras konkursas „Medienos ruošos paslaugų pirkimas“ (Pirkimas Nr.

2) objekto 3 daliai (kirtimo atliekų išvežimas), tačiau negavus pasiūlymų nuspręsta pirkimą Nr. 2 vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Dalyvauti šiame pirkime pakviesti 2 tiekėjai – UAB „Medvėkas“ ir UAB „Miško švara“. Pripažinus abiejų tiekėjų kvalifikaciją atitinkančia minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir įvykdžius derybas, nutarta siūlyti sudaryti su jais pirkimo sutartis, jos sudarytos 2011 m. sausio 28 d. Tarnyba nustatė, kad neskelbiamų derybų būdas parinktas neteisėtai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 1 punktą, neužtikrinant skaidrumo principo.

Įstatymo 56 straipsnio ir 57 straipsnio nuostatos netaikytinos šiam pirkimui. Taisyklės informacinėje sistemoje paskelbtos tik 2012 m. sausio 18 d., tai pažeidžia Įstatymo 85 straipsnio 2 dalį. Nebuvo tikrinamas tiekėjų kvalifikacijos atitikimas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Sutartys sudarytos su abiem tiekėjais, nors apie tokią galimybę kvietimuose nenurodyta. Susitarimas dėl kainų perskaičiavimo pasirašytas nepraėjus pusmečiui nuo sutarties sudarymo, nepagrįstas paslaugų kainų padidėjimas. Kvietimuose nenustatytas reikalavimas pateikti tiekėjo deklaraciją, pirkimo dokumentuose nėra informacijos apie atidėjimo termino taikymą, nenumatytas paslaugų kainos perskaičiavimas dėl pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio, sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.

Nustatyta, kad 2011 m. kovo 30 d. buvo skelbtas supaprastintas atviras konkursas „Miškininkystės paslaugų pirkimas“ (Pirkimas Nr. 3), atmetus vienintelį pateiktą pasiūlymą, nutarta pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Gautas UAB „Medvėkas“ pasiūlymas, įvykdžius derybas, nutarta siūlyti sudaryti su juo pirkimo sutartį, ji sudaryta 2011 m. balandžio 26 d. Tarnyba nustatė, kad šiam pirkimui netaikytinos Įstatymo 56 straipsnio nuostatos. Neskelbiamų derybų būdas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 99 punkte nenumatytas, pažeidžia Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, neužtikrina skaidrumo principo.

Tarnyba pažymėjo, kad šis neatitikimas iš esmės neturėjo įtakos pirkimo vykdymui ir rezultatams. Nustatyta, kad buvo kviečiami ir kiti, konkurse nedalyvavę, tiekėjai – V. Ž. IĮ, UAB „Miško švara“, J. K. IĮ. UAB „Medvėkas“ atitikimas reikalavimams netikrintas pagrįstai. Sudarant sutartį, keistos kai kurios pirkimo sąlygos, tai pažeidžia Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir skaidrumo principą. NMA 2012 m. spalio 31 d. raštu Nr. BRK-(15.10)-9624 informavo pareiškėją, kad 2012 m. spalio 11 d. pateikti neskelbiamų derybų dėl miškininkystės paslaugų pirkimo dokumentai nebus vertinami, nes pirkimas įvertintas 2011 m. gruodžio 21 d. 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į NMA, prašydamas pakartotinai įvertinti neskelbiamų derybų dėl miškininkystės paslaugų pirkimą, atsižvelgiant į 2012 m. liepos 25 d.

Tarnybos nuomonę, jog pasirinktas supaprastintų neskelbiamų derybų pirkimo būdas neturėjo įtakos pirkimo vykdymui ir rezultatams. NMA 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BRK-(15.10)-10780 informavo pareiškėją, kad neskelbiamų derybų dėl miškininkystės paslaugų pirkimo dokumentai jau buvo įvertinti ir išvada pateikta 2011 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. BRK-(15.10)-899; Tarnyba, įvertinusi šį pirkimą, 2012 m. liepos 25 d. išvadoje nurodė, kad minėtas pirkimas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį, šis pažeidimas įvertintas kaip esminis, todėl dokumentai pakartotinai vertinami nebus.

NMA 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. BRK-(3.239)-152 informavo pareiškėją, kad, įvertinus jo pateiktus mokėjimo prašymus, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių 27.2, 64, 87 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos administravimo taisyklių 197.1.3 punktais, nuspręsta:

1) nesuteikti 238 209,06 Lt paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001: pripažįstamos netinkamomis finansuoti 273 168,32 Lt išlaidų, tinkamomis – 24 593,00 Lt, mokėtina suma sudarytų 19 674,40 Lt, tačiau prašoma paramos suma daugiau nei 3 proc. viršija mokėtiną sumą, todėl mokėtina suma sumažinta prašomos ir paskaičiuotos sumos skirtumu;

2) nesuteikti 180 409,20 Lt paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP001: pripažįstamos netinkamomis finansuoti 206 832,70 Lt išlaidų, tinkamomis – 18 678,79 Lt, mokėtina suma sudarytų 14 943,04 Lt, tačiau prašoma paramos suma daugiau nei 3 proc. viršija mokėtiną sumą, todėl mokėtina suma sumažinta prašomos ir paskaičiuotos sumos skirtumu;

3) nesuteikti 13 201,68 Lt paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP002: pripažįstamos netinkamomis finansuoti 7 771,52 Lt išlaidų, tinkamomis – 6 787,70 Lt, mokėtina suma sudarytų 5 430,16 Lt, tačiau prašoma paramos suma daugiau nei 3 proc. viršija mokėtiną sumą, todėl mokėtina suma sumažinta prašomos ir paskaičiuotos sumos skirtumu;

4) nesuteikti 16 731,48 Lt paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP002: pripažįstamos netinkamomis finansuoti 12 276,96 Lt išlaidų, tinkamomis – 5 568,15 Lt, mokėtina suma sudarytų 4 454,52 Lt, tačiau prašoma paramos suma daugiau nei 3 proc. viršija mokėtiną sumą, todėl mokėtina suma sumažinta prašomos ir paskaičiuotos sumos skirtumu. Nustatyta, kad NMA, remdamasi 2011 m. lapkričio 21 d. išvada, taip pat sprendė ir dėl paramos skyrimo pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001734-PR001 ir 2012 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. BRK-(3.239)-8061 nusprendė, kad 150 951,44 Lt medienos ruošos (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) paslaugų išlaidos yra netinkamos finansuoti, todėl parama neskiriama.

Pareiškėjui nesutikus su šiuo sprendimu, ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1120-624/2013). Teismas 2013 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo 2012 m. rugsėjo 7 d. NMA sprendimą panaikino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001734-PR001. Vykdydama šį teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą, NMA 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. BRK-(15.2)-2584 informavo pareiškėją, kad buvo peržiūrėti neskelbiamų supaprastintų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo pagal projektus Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001, 2MP-KA-10-1-004196-PR001, 2MP-KA-11-1-001737-PR001, 2MP-KA-11-1-001794-PR001 dokumentai ir nustatyta, jog jie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, už tai skirta 25 proc. dydžio sankcija.

Taip pat įvertinti supaprastinto atviro konkurso dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo pagal minėtus projektus dokumentai ir nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai, dėl to taikoma 25 proc. dydžio sankcija. Be to, NMA įvertino neskelbiamų derybų dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) dokumentus ir nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimus, dėl to taikoma 50 proc. dydžio sankcija. Pakartotinai įvertinus neskelbiamų derybų dėl miškininkystės paslaugų pirkimo dokumentus taip pat nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos taikoma 50 proc. dydžio sankcija.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. sudarė 27 medienos ruošos paslaugų pirkimo audros padariniams tvarkyti sutartis. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laimėtoju turėjo būti pripažintas vienas, o ne visi neskelbiamose derybose dalyvavę tiekėjai. 2010 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas su tiekėjais VĮ Tytuvėnų miškų urėdija, UAB „Unisec“, V. L. IĮ, 2010 m. gruodžio 29 d. su UAB „Foresteda“, 2011 m. sausio 5 d. su kooperatyvu „Karšuva“ sudarė susitarimus dėl galiojančių kainų koregavimo padidėjus kuro sąnaudoms.

Nustatyta, kad pareiškėjas su kooperatyvu „Karšuva“, S.C. „Jawor“, „Apmet“ sudarė susitarimus dėl sutarties pratęsimo, nors tokia galimybė nebuvo numatyta. Tokiu būdu pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies reikalavimas nekeisti pirkimo sutarties sąlygų. Pirkimo dokumentuose nenustatytas Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimas įsitikinti, ar tiekėjas atitinka reikalavimus, 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimas pateikti tiekėjo deklaraciją. Pareiškėjas sudarė sutartis ne dėl kvietime nurodyto paslaugų kiekio, tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

Sutartyse nenustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai, tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 6 punktą. Vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai įvertino tiekėjų kvalifikaciją, tiekėjų pasiūlymų atitikimą, sutartis pasirašyti pakvietė ne tik kiekvienai atskirai pirkimo daliai nustatytos pasiūlymų eilės laimėtojus, bet ir kitus tiekėjus. Su tiekėjais J. K. IĮ ir UAB „Unisec“ sudaryti susitarimai dėl sutarčių papildymo, t. y. padaryti esminiai sutarčių pakeitimai.

NMA vertinimu, netinkamai pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos. Pareiškėjas sprendimą pirkimą vykdyti šiuo būdu priėmė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsniu ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nors šios normos kartu negali būti taikomos, o pareiškėjo nurodytos priežastys nesuteikia teisės vykdyti pirkimus šiuo būdu. 2011 m. sausio 28 d. priimtas sprendimas sudaryti 2 medienos ruošos paslaugų pirkimo sutartis, t. y. su abiem tiekėjais. 2011 m. liepos 1 d. sudarytas susitarimas su UAB „Medvėkas“ dėl įkainio pakeitimo; nenustatyti paslaugos kainos perskaičiavimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.

NMA 2013 m. spalio 2 d. raštu Nr. BRK-(12.4)-8161 informavo pareiškėją, kad vykdant teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymai Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001 ir Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pritaikius sankcijas, pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001 skiriama 192 880,40 Lt paramos vietoj prašytos 238 209,06 Lt, o pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001 skiriama 145 343,50 Lt suma vietoje prašytos 180 409,20 Lt sumos. Mokėjimo prašymuose netinkamos išlaidos yra 45 328,66 Lt ir atitinkamai 35 065,70 Lt.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl sprendimo neskirti pareiškėjui paramos pagal mokėjimo prašymus Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001 ir Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001 pagrįstumo bei teisėtumo. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 9.12 punkte numatyta, kad NMA registruoja, nagrinėja pateiktus mokėjimo prašymus (mokėjimo paraiškas), priima sprendimą dėl paramos išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus mokėjimo prašymus Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001 ir Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ ir nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, vykdant neskelbiamas supaprastintas derybas dėl miško ruošos paslaugų pirkimo, pažeidimus.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 153.1 punktu, 197.1.1 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 28.4, 84, 87 punktais.

Teismas nurodė, kad Paramos sutarties 20.1 punktu buvo sutarta, jog NMA turi teisę paramos gavėjui inicijuoti paramos sumažinimą, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 26 punkte. Pagal Paramos sutarties 26.3 punktą, sutarties pažeidimu pripažįstama aplinkybė, kad Paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į NMA 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. BRK-(15.2)-2584 pateiktoje išvadoje nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir principų pažeidimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Viešųjų pirkimų įstatymo normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai.

Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos įsakomosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o šie yra tokių imperatyvų taikymo matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; kt.). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija, nustačiusi, kad nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas supaprastintame atvirame konkurse dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (skelbtas 2010 m. gruodžio 15 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr.

95) bei supaprastintame atvirame konkurse dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (skelbtas 2011 m. sausio 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr.

2) ir nupirkta tik dalis paslaugų, nusprendė vadovaudamasi Įstatymo 56 straipsniu ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu miškininkystės paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Komisijos posėdžio 2011 m. sausio 27 d., protokolas Nr. 1). Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

2) jeigu, paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Komisijos prašymu jai pateikiama šiuo pagrindu atliekamo ar atlikto pirkimo ataskaita;

3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas;

4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Kaip minėta, pareiškėjas vykdė supaprastintą atvirą konkursą ir, negavus tiekėjų pasiūlymų, priėmė sprendimą dėl supaprastintų neskelbiamų derybų. Nurodytos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatos nesudaro pagrindo neskelbiamų derybų vykdyti supaprastinto atviro konkurso atveju.

Supaprastintų pirkimų ypatumus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnis, kurio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V1-87, supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Taigi pasirinkti minėto būdo, remiantis Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu, taip pat nebuvo pagrindo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo vykdomos vienos neskelbiamos derybos, kuriose buvo derėtasi mažiausiai su 24 tiekėjais bei sudarytos 24 pirkimo sutartys. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas sudarė sutartis su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiuoju tiekėju. Jis nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadovavo pasirinktu pasiūlymų vertinimo kriterijumi.

Teismas sutiko su atsakovu, jog sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė – nesudaryta galimybė konkuruoti ir išsirinkti geriausią pasiūlymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyti sutarčių pakeitimai dėl galiojančių įkainių koregavimo padidėjus kuro kainoms, sutarčių galiojimo pratęsimo ir teikiamų paslaugų kiekio.

Visi pakeitimai atlikti negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Pareiškėjo teigimu, minėti pakeitimai nėra esminiai, jis negalėjo numatyti didesnio paslaugų kiekio poreikio, o išskirtinės aplinkybės sąlygojo būtinybę veikti ypatingos skubos būdu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo viešuosius pirkimus vykdyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Papildomais susitarimais atitinkamiems tiekėjams pasiūlytas papildomas kiekis paslaugų bei pratęstas terminas jas atlikti, tokiu būdu keičiant ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai.

Minėtų sąlygų neskelbiant viešai, kyla pagrindas abejoti pirkimų skaidrumu. Teismas pabrėžė, kad praktikoje laikomasi nuostatos, jog esminiais vertinami tokie sąlygų pakeitimai, kurios jei būtų pradinės sutarties sudarymo metu, viešajame pirkime dalyvauti leistų ir kitiems konkurso dalyviams (Teismų praktika, Nr. 31, 2009). Faktas, kad paslaugų kiekis sutartyse atitinka paslaugų kiekį, užfiksuotą derybų protokoluose, nepaneigia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimo pažeidimo, kadangi pareiškėjas tiekėjams teiktuose kvietimuose neišskyrė pirkimo dalių ir nenumatė galimybės pateikti ne visos paslaugų apimties pasiūlymą, nenustatė kainodaros ir pasiūlymo vertinimo reikalavimų tik dėl dalies paslaugų pirkimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pabrėžęs, kad savo pobūdžiu imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nepaisymas negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu. Aiškios kainodaros, kainų / įkainių perskaičiavimo nustatymas yra esminė viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, kuri turi būti žinoma iš anksto paraiškas ketinantiems teikti tiekėjams, yra reikšminga prielaida vykdomo pirkimo skaidrumui užtikrinti (2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1619/2012).

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Šios normos imperatyviai reikalauja, kad perkančioji organizacija išsiaiškintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatant sąlygas, draudžiančias ir ribojančias tiekėjų dalyvavimą pirkime, išskiriama sąlyga, kuria perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl laimėjusio tiekėjo, visais atvejais privalo būti įsitikinusi.

Šios nuostatos perkančiąją organizaciją įpareigoja visais atvejais pareikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius, kad tokių aplinkybių nėra. Įstatymas nenumato galimybės perkančiai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos. Byloje nėra duomenų dėl pažeidimų, susijusių su netinkama darbus atliekančių tiekėjų kvalifikacija. Pareiškėjo teigimu, tiekėjų kvalifikaciniai duomenys buvo tikrinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. 2010 m. rugpjūčio 8 d.

škvalas padarė daug žalos Lietuvos valstybei ir gyventojams, todėl iškilo grėsmė viešajam interesui, dėl medžiais užverstų kelių sutrikdytas susisiekimas, nutrauktas elektros tiekimas dėl užvirtusių medžių, iškiltų grėsmė pirmos pagalbos suteikimui. Todėl, teismo nuomone, kvalifikacinės patikros neatlikimas šiuo išskirtiniu atveju laikytinas formaliu neatitikimu. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 23 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, taip pat informaciją apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 2 punktą, perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kai kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

Tokios informacijos neprivaloma reikalauti pateikti, jei atliekamas neskelbiamas pirkimas, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija mano, kad tokia informacija yra nereikalinga (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, minėta informacija nepateikta, nes buvo vykdytos atskiros derybos su kiekvienu iš 24 tiekėjų. Šio argumento nepagrindžia faktinė bylos medžiaga, priešingai, surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog kvietimai dalyvauti derybose buvo pateikti dėl vienodo perkamo paslaugų kiekio visiems tiekėjams, derybos vykdytos tą pačią dieną.

Pareiškėjas nurodo, kad dalis išlaidų mokėjimo prašymuose nebuvo deklaruotos, todėl sankcija skirta neteisėtai. Sankcijos apskaičiuojamos vadovaujantis Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika, patvirtinta NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83. Remiantis šios Metodikos 6 punktu, nustačius daugiau nei vieną pažeidimą, taikoma didžiausia galima taikyti sankcija. Nagrinėjamu atveju konstatavus anksčiau nurodytus viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus, taikytos sankcijos dydžiui neturėjo įtakos faktas dėl nedeklaruotų išlaidų pagal konkrečias sutartis.

Pareiškėjas taip pat remiasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1897-426/2013, kuriame teismas konstatavo, kad pareiškėjas viešųjų pirkimų reikalavimų dėl pagrindinių pirkimo principų analogiškomis aplinkybėmis nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad minėtame sprendime ginčytas NMA sprendimas buvo grindžiamas 2012 m. spalio 26 d. išvada, buvo sprendžiama dėl 2012 m. liepos 9 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal kitas išlaidas, todėl šių aplinkybių analogiškomis negalima pripažinti.

Be to, nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2013 m. balandžio 12 d. išvada, kuri priimta vykdant teismo 2013 m. kovo 2 d. sprendimą, pakartotinai peržiūrėjus mokėjimo prašymų Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001, 2MP-KA-10-1-004196-PR001, 2MP-KA-11-1-001737-PR001, 2MP-KA-11-1-001794-PR001 dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad paramos dydis pareiškėjui sumažintas pagrįstai, nustačius esminius viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus. Dėl to ginčijamas sprendimas yra teisėtas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitas motyvais bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 115–117) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus.

2. Teismas neištyrė pareiškėjo visų pateiktų dokumentų, o būtent NMA 2012 m. spalio 1 d. išvados Nr. BRK-(15.10)-8827, susijusios su NMA vertintais pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais, sudarant sutartis su VĮ Jurbarko miškų urėdija 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nr. PR-4/10-137; „APMET“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. Nr. PR4/10-149; UAB „Usuris“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nr. PR4/10-131; PTHU USLUGI LESNE PRZEWOZ OSOB TRANS Express Mark M. M. 2010 m. rugpjūčio 26 d. Nr. PR-4-10-144. Skundžiamoje išvadoje NMA konstatavo, kad įvertinusi pirkimų dokumentus ir sudarytas sutartis (tarp kurių įvertintos ir aukščiau paminėtos sutartys) nenustatė Įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, todėl pirkimai laikytini atlikti tinkamai. Teismas neišsiaiškino ir neištyrė, kodėl atsakovas vertindamas tas pačias sutartis, vienu atveju priima sprendimą, kad pareiškėjas vykdydamas viešuosius pirkimus padarė esminius viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus, o kitu atveju - viešuosius pirkimus atliko tinkamai.

3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad negalima pripažinti analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-1120-624/2013 ir Nr. I- 1897-426/2013 nustatytų aplinkybių ir remtis šiose bylose teismo padaryta išvada, jog VĮ Valkininkų miškų urėdija, vykdydama viešuosius pirkimus nagrinėjamu atveju, ėmėsi tinkamų veiksmų bei priemonių dėl racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, todėl pareiškėjas Įstatymo 3 straipsnio reikalavimų dėl pagrindinių pirkimo principų nepažeidė. Skundžiamas atsakovo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas šioje byloje ir 2012 m. rugsėjo 7 d. bei 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimai, kurie buvo skundžiami aukščiau paminėtose administracinėse bylose, priimti įvertinus tuos pačius pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio - gruodžio vykdytus neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų pirkimus (Pirkimas Nr. l), 2010 m. gruodžio 15 d. vykdytą supaprastinto atviro konkurso dėl medienos ruošos paslaugų pirkimą (Pirkimas Nr. 2) bei 2011 m. kovo 30 d. vykdytą supaprastinto atviro konkursą „Miškininkystės paslaugų pirkimas“ (Pirkimas Nr. 3).

4. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusias ypatingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui vykdant viešuosius pirkimus. NMA ir VĮ Valkininkų miškų urėdija 2011 m. liepos 10 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartis Nr. 2MP-KA-11-2-004196-PR001 ir Nr. 2MP-KA-11-2-004197-PR001. Paramos gavėjas įsipareigojo vykdydamas projektą nepažeisti LR ir (arba) EB teisės aktų reikalavimų, kiek tai susiję su Projekto įgyvendinimu.

Pareiškėjui taikant atsakomybę už paramos sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, turi būti atsižvelgiama ne tik į paramos sutartyje numatytą atsakomybę. Sprendžiant dėl parenkamų sankcijų, turi būti atsižvelgiama ir į pasekmes, pažeidimo įtaką paramos panaudojimui - ar numatyti paramos tikslai buvo pasiekti, ar dėl to padidėjo pirkimo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalo padaryti nuostoliai ir mastas, tiek techninio (sutrikęs energijos tiekimas ir kt.), tiek gamtinio pobūdžio (medžiais užversti keliai) buvo dideli bei nenumatyti, būtent tai ir lėmė pareiškėjo siekį skubiems darbams sutelkti kuo daugiau tiekėjų su dideliais techniniais pajėgumais šalinti audros padarinius.

Nei vienas paslaugų tiekėjas neapsiėmė iškirsti viso škvalo išverstos medienos kiekio, kurį pareiškėjas nurodė kvietimuose, o tik dalį. Todėl urėdija darbams vykdyti pasitelkė visus tiekėjus, pasiūliusius iškirsti savo pajėgumais galimą medienos kiekį ir tokiu būdu užtikrino škvalo padarinių likvidavimą greitai ir laiku. Įstatymo 39 straipsnio 1 dalis numato, kad, atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

Sudarytos sutartys su visais tiekėjais dėl derybų metu posėdžių protokoluose užfiksuotų tiekėjų pasiūlytų paslaugų kiekių. Pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus, škvalo išverstos medienos sutvarkymui ir miškų plotų atkūrimui, nepažeidė pagrindinių viešųjų pirkimų principų, nei iš vieno pirkimuose dalyvavusio subjekto ar suinteresuoto asmens negavo pretenzijų apie jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, visas sudarytas sutartis tiekėjai įvykdė, mediena sutvarkyta, pažeisti miško plotai atkurti tinkamai.

Atsakovas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 122–124) prašo atmesti VĮ Valkininkų miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus visą bylos faktinę medžiagą, tinkamai ištyrus visus pateiktus įrodymus bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pabrėžia, kad ginčas, ar NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. BRK-(15.10)- 8992 bei 2012 m. spalio 1 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8827 prieštarauja viena kitai, iš esmės kilo dėl nesutarimo, kokį skaičių derybų įvykdė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė vykdęs 24 atskiras derybas, tačiau NMA bei Viešųjų pirkimų tarnyba traktavo, kad vykdytos vienos neskelbiamos derybos (žr.

Agentūros ir Tarnybos atsiliepimus) su 24 skirtingais tiekėjais. NMA, įvertinusi visus 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus pirkimų dokumentus, nustatė, kad iš viso pareiškėjas įvykdė 2 neskelbiamas derybas bei 2 supaprastintus atvirus konkursus, bei parengė 2011 m. gruodžio 21 d. išvadą Nr. BRK-(15.10)-8992. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada bei laikydamasis pozicijos, kad buvo vykdytos 24 atskiros derybos, pakartotinai vertinti pateikė dalį pirkimų dokumentų, tokiu būdu išskaidydamas pirkimą bei traktuodamas, jog vykdytos derybos su vienu tiekėju.

Įvertinę pateiktus dokumentus, NMA darbuotojai, kurių pareiškėjas jokiomis priemonėmis neinformavo, kad pakartotinai teikia dalį tų pačių pirkimų dokumentų papildydamas juos anksčiau nepridėtais naujais dokumentais, pateikė išvadas. Pažymi, kad nė vienoje iš šių išvadų nebuvo pasisakyta dėl visos pirkimo apimties - vertinti tik pareiškėjo pateikti dokumentai darant prielaidą, jog pareiškėjas pateikė visus su konkrečiu pirkimu susijusius dokumentus. Taigi svarbu pabrėžti, kad NMA 2012 m. spalio 1 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8827 pateikta tik dėl dalies pareiškėjo vykdyto pirkimo dokumentų, tačiau neturint informacijos apie likusią didelę įvykdyto pirkimo apimtį.

Taip pat NMA pabrėžė, kad, nors dalis dokumentų ir buvo įvertinti kaip atitinkantys Įstatymo reikalavimus, tačiau tai neleidžia tvirtinti, jog visas pirkimas įvykdytas tinkamai. Pareiškėjas neturėjo pagrindo atskirti dalies pirkimo dokumentacijos nuo visumos - dokumentai, kuriuos pateikė vertinti pareiškėjas, nėra nei pirkimo dalis, kurią galbūt būtų galima vertinti atskirai, nei atskiras pirkimas. Tokia išvada dėl dalies pirkimo dokumentacijos nėra ir negali būti traktuojama kaip įrodymas, kad pareiškėjo atliktas pirkimas yra tinkamas.

Taigi NMA pabrėžė, kad NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8992 bei 2012 m. spalio 1 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8827 neprieštarauja viena kitai. Teismas iš esmės pritarė NMA pozicijai, kad pareiškėjas, siekdamas įsigyti miško tvarkymo paslaugas, vykdė ne 24 atskiras derybas, o neskelbiamas derybas, kuriose dalyvavo 24 tiekėjai. Iš teismo argumentuotos išvados matyti, kad teismas įvertino ir išsiaiškino klausimą dėl derybų skaičiaus. Teismui priėmus sprendimą šiuo klausimu, pareiškėjo argumentai dėl galbūt prieštaraujančių NMA 2012 m. spalio 1 d. bei 2011 m. gruodžio 21d. išvadų netenka pagrindo.

Šiuo atveju teismas pritarė aukščiau išdėstytai NMA pozicijai ir nevertino NMA 2012 m. spalio 1 d. išvados Nr. BRK-(15.10)-8827 kaip reikšmingo ir sukeliančio pasekmes teisinio dokumento. Atsakovas pažymi, kad teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendime Nr. I-1897-426/2013 bei 2013 m. kovo 12 d. sprendime Nr. I-1120-624/2013 pasisakyta dėl skirtingų NMA sprendimų, priimtų skirtingu Viešųjų pirkimų skyriaus išvadų bei paramos sutarčių pagrindu, panaikinimo. Taip pat šiuose teismo sprendimuose kalbama apie skirtingų pareiškėjo įvykdytų viešųjų pirkimų vertinimą.

Skiriasi pirkimų objektai (medienos ruoša ir atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo paslaugos), be to, įvykdžius pirkimo procedūras sudarytos skirtingos sutartys. Teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendime ginčijamas NMA 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. BRK-(3.239)-8061 „Dėl paramos neskyrimo“, kuriuo iš viso atsisakyta skirti paramą pareiškėjui, tuo tarpu teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendime Nr. I-2460-281/2013 ginčijamas NMA 2013 m. spalio 2 d. raštas Nr. BRK-(12.4)-8161 buvo parengtas vadovaujantis NMA Bendrųjų reikalų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. išvada Nr. BRK-(15.2)-2584, kurioje nuspręsta pareiškėjo prašomai paramai dėl miško ruošos paslaugų pirkimo, vykdyto supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pritaikyti 25 procentų sankciją, dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimo) pirkimo, vykdyto supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pritaikyti 50 procentų sankciją.

Taigi aukščiau nurodytuose teismo sprendimuose ne tik pasisakyta dėl skirtingų NMA parengtų dokumentų, bet ir dėl skirtingu pagrindu priimtų sprendimų. Teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendime pasisakė dėl paramos dydžio sumažinimo pagrįstumo, o 2013 m. kovo 12 d. sprendime – dėl sprendimo neskirti prašomos paramos visiškai. NMA nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas neįvertino ypatingų aplinkybių, buvusių vykdant viešuosius pirkimus. Priešingai, teismas ne sykį pasisakė dėl ypatingų aplinkybių reikšmės vertindamas konkrečius viešųjų pirkimų pažeidimus.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad pirkimo sutarčių pakeitimai, nesilaikant Įstatymo 3 straipsnyje numatytų principų bei imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nėra esminis Įstatymo pažeidimas dėl išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jie padaryti, pažymėjo, jog, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo viešuosius pirkimus vykdyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vertindamas tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo pažeidimus, teismas pabrėžė, kad „byloje nėra duomenų dėl pažeidimų, susijusių su netinkama darbus atliekančių tiekėjų kvalifikacija. <....> 2010 m. rugpjūčio 8 d.

škvalas padarė daug žalos Lietuvos valstybei ir gyventojams, todėl iškilo grėsmė viešajam interesui, dėl medžiais užverstų kelių sutrikdytas susisiekimas, nutrauktas elektros teikimas dėl užvirtusių medžių, iškiltų grėsmė pirmos pagalbos suteikimui. Todėl, teismo nuomone, kvalifikacinės patikros neatitikimas šiuo išskirtiniu atveju laikytinas formaliu neatitikimu.“. Taigi akivaizdu, kad teismas, vertindamas viešųjų pirkimų pažeidimus, atsižvelgė į buvusias išskirtines aplinkybes ir sprendimą priėmė tik įvertinęs turimus dokumentus bei faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Bylos ginčas yra dėl paramos dydžio sumažinimo pagrįstumo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ pagal mokėjimo prašymus Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001 ir Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001.

Pareiškėjo ginčijamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. BRK-(12.4)-8161 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ buvo parengtas vadovaujantis NMA 2013 m. balandžio 12 d. išvada Nr. BRK-(15.2)-2584 ir nuspręsta skirti 145 343,50 Lt paramos vietoje prašytos 180 409,20 Lt paramos sumos ir 192 880,40 Lt paramos vietoje prašytos 238 209,06 Lt paramos sumos. Buvo atsisakyta skirti 80 394,36 Lt, t. y. dėl miško ruošos paslaugų pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pritaikyta 25 procentų sankcija, dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimo) pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pritaikyta 50 procentų sankcija, nes įvertinus pareiškėjo pateiktus neskelbiamų supaprastintų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo bei supaprastintų neskelbiamų derybų dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimo) dokumentus buvo nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Sankcijos apskaičiuotos vadovaujantis Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos, patvirtintos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 (Žin., 2013, Nr. 10-481) (toliau – ir Metodika), 1 priedo lentelės 1, 3, 8, 10 ir 11 eilutėmis ir Metodikos 6 bei 7.2 punktais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paramos dydis pareiškėjui sumažintas pagrįstai, nustačius esminius viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus, ir skundą šiuo pagrindu atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais, nustatė atsakovo skundžiamame administraciniame akte nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui pagrįstai sumažinta jo prašomo dydžio parama, todėl nekartos visų šių teismo sprendimo motyvų, o tik akcentuos reikšmingesnius momentus, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Įstatymo nuostatų turinį. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje.

Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo normas ir viešųjų pirkimų principus.

Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pažymima, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų buvusios nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą. Sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo įtraukiamos ir anksčiau nenurodytos paslaugos. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401).

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Byloje nustatyti sutarčių pakeitimai dėl galiojančių įkainių koregavimo padidėjus kuro kainoms, didesnio atliekamų paslaugų kiekio ar paslaugų atlikimo termino pratęsimo. Visi pakeitimai atlikti negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Pakeitimais pakeista kaina, paslaugų atlikimo terminas bei perkamų paslaugų kiekis, jeigu jie būtų numatyti pradedant vykdyti pirkimą iš esmės, galėjo lemti tai, kad į derybas būtų kviečiami kiti didesnį paslaugų kiekį galintys pasiūlyti teikėjai ar už kitą nei pasiūlyta kainą galintys paslaugas suteikti tiekėjai. Tai, kad tiekėjui, su kuriuo buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, buvo pasiūlytas papildomas kiekis paslaugų bei pratęstas terminas jas atlikti, pakeitė ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai. Be to, tai pažeidė skaidrumo principą, nes apie papildomą paslaugų pirkimą nebuvo skelbiama, pažeistas viešumo viešuosiuose pirkimuose reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ypatingos nenumatytos aplinkybės, t. y. ypatinga skuba dėl įvykusio škvalo, negalėjo būti pagrindas nukrypti nuo Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių reikalavimų dėl pirkimo sutarties sudarymo bei jos keitimo bei pažeisti viešųjų pirkimų principus. Šie įvardyti viešųjų pirkimų pažeidimai yra esminiai, kurie nepriklauso nuo faktinių aplinkybių, ypatingos skubos ar panašiai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė kitų atsakovo skundžiamame administraciniame akte nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų pagrįstumą dėl miško ruošos paslaugų pirkimo. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovu, jog sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė – nesudaryta galimybė konkuruoti ir išsirinkti geriausią pasiūlymą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir atsakovo ginčijamame akte nustatytus pažeidimus dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimo) pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Kaip nustatyta, pareiškėjas vykdė supaprastintą atvirą konkursą dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo ir, negavus tiekėjų pasiūlymų, vadovaudamasis Įstatymo 56 straipsniu ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą dėl supaprastintų neskelbiamų derybų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie neskelbiamų derybų pagrindai (sąlygos) būdingi tik tam tikros kategorijos pirkimams arba skiriasi nedaug (pavyzdžiui, tik papildomų darbų verte), todėl bet kokiu atveju būtina tinkamai taikyti įstatymo nuostatas, aktualias atitinkamiems pirkimams, juolab, jog supaprastintų pirkimų atveju šio būdo naudojimas taip pat priklauso ir nuo supaprastintų pirkimų taisyklių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nei viena iš minėtuose straipsniuose aplinkybių nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamas derybas. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatos nesudaro pagrindo neskelbiamų derybų vykdyti supaprastinto atviro konkurso atveju. Supaprastintų pirkimų ypatumus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnis, kurio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų. VĮ Valkininkų miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V1-87, supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Taigi pasirinkti minėto pirkimo būdo nebuvo pagrindo.

Aptarus esminius viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus, kiti nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimai, esant išsamiems teismo sprendimo motyvams, detaliau nebus aptariami.

Paramos sutarčių 20.1 punktu buvo sutarta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę paramos gavėjui (VĮ Valkininkų miškų urėdijai) inicijuoti paramos neskyrimą, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 26 punkte. Pagal Paramos sutarčių 26.3 punktą sutarties pažeidimu pripažįstama aplinkybė, kad paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu.

Bylos įrodymai patvirtina, jog parama pareiškėjui buvo sumažinta nustačius, kad jis, vykdydamas projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Parama sumažinta, vadovaujantis Administravimo taisyklių 153.1, 197.1.1 punktais. Administravimo taisyklių 197 punktu (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Pagal Administravimo taisyklių 197.1.1 punktą paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir (arba) išlaidos buvo patirtos pažeidžiant pirkimų vykdymo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta Administravimo taisyklių 197.1.1 punkte numatyta sankcija – paramos sumažinimas.

Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad teismas, vertindamas viešųjų pirkimų pažeidimus, atsižvelgė į buvusias išskirtines aplinkybes ir sprendimą priėmė tik įvertinęs turimus dokumentus bei faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, vertindamas tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo pažeidimus, teismas pabrėžė, kad kvalifikacinės patikros neatlikimas šiuo išskirtiniu atveju laikytinas formaliu neatitikimu.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais, todėl nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neištyrė pareiškėjo visų pateiktų dokumentų, o būtent NMA 2012 m. spalio 1 d. išvados Nr. BRK-(15.10)-8827, susijusios su NMA vertintais pareiškėjo vykdytais viešaisiais pirkimais. Ginčijamas NMA aktas buvo parengtas vadovaujantis NMA 2013 m. balandžio 12 d. išvada Nr. BRK-(15.2)-2584, todėl priimant ginčo sprendimus ir buvo sprendžiama atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 12 d. išvadą. Be to, atsakovas pabrėžė, kad NMA 2012 m. spalio 1 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8827 pateikta tik dėl dalies pareiškėjo vykdyto pirkimo dokumentų, tačiau neturint informacijos apie likusią didelę įvykdyto pirkimo apimtį.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose administracinėse bylose Nr. I-1120-624/2013 ir Nr. I-1897-426/2013 nurodytos aplinkybės buvo analogiškos. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta pagal mokėjimo prašymus Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001 ir Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001, o administracinėse bylose Nr. I-1120-624/2013 ir Nr. I-1897-426/2013 pagal kitus mokėjimo prašymus, t. y. paminėtais sprendimais pasisakė dėl skirtingų mokėjimo prašymų.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, nesutinka. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius