AS-822-19-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-19/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01364-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė teismui skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 25/04-767 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 2S-3073.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateikė motyvuotus prašymus dėl dokumentų atspausdinimo iš USB atmintinės, nes reikia į Šiaulių apygardos administracinį teismą išsiųsti skundą, tačiau būrio viršininkas Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas V. Z. reikiamų dokumentų neatspausdino. 2013 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas išvyko iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių. 2013 m. rugpjūčio 19 d. atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą dėl dokumentų atspausdinimo iš USB atmintinės, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius atsisakė atspausdinti dokumentus. Prašymas dėl dokumentų atspausdinimo iš USB atmintinės Šiaulių tardymo izoliatoriui taip pat buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 6 d.

Papildomai pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą Vilniaus pataisos namų direktoriui A. I. dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus pataisos namams pateiktų prašymų, kuriais prašė pažymų dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laiško įteikimo ir konvojavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d., ir prašė padaryti kopijas iš USB atmintinės, nes daugiausia rašo savo asmeniniu kompiuteriu, o kompiuteriu leidžiama naudotis tik 3 val., tai sukelia nepatogumų. Skundu prašė pateikti 2013 m. rugpjūčio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymų kopijas, norėdamas jas pateikti teismui dėl termino atnaujinimo.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į prašymą dėl termino atnaujinimo, prašo jį atmesti, nurodo, kad suimtųjų (nuteistųjų) prašymai nagrinėjami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuose nustatyti prašymų nagrinėjimo terminai. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas pilietis, kuriam galimybė susipažinti su prašymų nagrinėjimo tvarka tiek laisvės atėmimo vietose, tiek viešojo administravimo subjektuose, nėra atimta ar suvaržyta, savo valia nepasinaudojo galimybe norimus dokumentus parengti pasinaudodamas kitokiu būdu (pvz., parašyti ranka ar padaryti vieno rankraščio kopijas). Tai, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl netinkamo savo teisių įgyvendinimo, atsižvelgiant į individualius pareiškėjo sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo standartus bei skundo teikimo aplinkybes, nėra pakankamai svarbi priežastis praleisto termino skundui paduoti atnaujinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime teigia, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498) XXXII skyrius. Minėtų taisyklių 193 punktas nustato, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (Žin., 2000, Nr. 75-2294). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos ir Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo tvarką ir kopijavimo paslaugų išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjo pageidavimu įstaigos administracija parengia oficialių dokumentų kopijas. Kadangi ne visa nuteistųjų elektroninėse laikmenose saugoma rašytinė informacija gali būti laikoma oficialiais dokumentais, pataisos įstaigos administracijai, Vidaus tvarkos taisyklių pagrindu, ne visais atvejais kyla pareiga teikti kopijavimo paslaugas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuojama laisvės atėmimo įstaigų administracijų pareiga pateikti nuteistiesiems jų prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, kurias nuteistasis pageidauja pridėti prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo ir nustatoma šių kopijavimo paslaugų suteikimo tvarka. Tačiau pareiškėjas kreipėsi dėl spausdinimo paslaugų suteikimo. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių kodeksas, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, spausdinimo paslaugų privalomo teikimo nuteistiesiems ir šių paslaugų suteikimo tvarkos nenustato.

Vilniaus pataisos namų atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus pataisos namai gavo pareiškėjo R. K. rašytinį prašymą iš USB atmintinės atspausdinti dokumentus, kuriuos turi išsiųsti į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl bylos Nr. I-985-84/2013. Pareiškėjo pateiktas prašymas buvo patenkintas tą pačią dieną, atspausdinant 28 lapus. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 13 d. žodžiu ar raštu prašymų dėl jam reikalingų kopijų atspausdinimo pataisos įstaigos administracijai nepateikė. Tai patvirtina pateikta Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, skirtų pataisos namų direktoriui registro išrašo kopija. Pareiškėjas prašyme teismui nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Vilniaus pataisos namų pareigūnai netinkamai atliko pareigas ar kokiu nors būdu siekė sutrukdyti laiku paduoti pareiškėjui skundą teismui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas priimtas 2013 m. liepos 17 d. ir pareiškėjui įteiktas 2013 m. liepos 23 d. Paskutinė diena, kai pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą su skundu dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 17 d. sprendimo, buvo 2013 m. rugpjūčio 12 d. (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.). Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 22 d. (spaudas ant voko), t. y. 10 dienų praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas vertino, kad atsisakymas atspausdinti dokumentus iš USB atmintinės, kuriuo pareiškėjas grindžia termino praleidimą, nelaikomas kliūtimi, sutrukdžiusia laiku įgyvendinti pareiškėjo valią kreiptis į teismą. Toks atsisakymas neriboja pareiškėjo veiksmų laisvės ir valios, nes reikiamus dokumentus buvo galima parengti ir kitu būdu, pvz.: surašyti ar perrašyti ranka, nes tai nereikalauja daug laiko sąnaudų. Pareiškėjo pateiktas ranka surašytas keturių puslapių skundas patvirtina, kad jis žinojo apie dokumentų parengimo alternatyvųjį būdą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vis tiek kreipėsi į teismą, nors pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės nebuvo išnykusios, t. y. kreipimosi į teismą dieną, jo teigimu, jam nebuvo atspausdinti reikiami dokumentai. Tai patvirtina, jog atsisakymas atspausdinti dokumentus iš USB atmintinės nebuvo kliūtis laiku kreiptis į teismą, o pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.

Teismas, remdamasis pateiktais papildomais įrodymais, atkreipė dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriui 2013 m. rugpjūčio 6 d. prašyme ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašyme Vilniaus pataisos namams buvo prašoma atspausdinti iš USB atmintinės tuos dokumentus, kuriuos reikia išsiųsti teismui dėl bylos Nr. I-985-84/2013 ir/ar numatomo posėdžio, bet ne dokumentus, susijusius su naujo skundo pateikimu. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriui 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašytų prašymų galima suprasti, kad pareiškėjas norėjo, jog jam atspausdintų dokumentus, ne tik susijusius su byla Nr. I-985-84/2013 ir/ar numatomu posėdžiu. Vilniaus pataisos namų pateiktoje patvirtintoje Atsakymų įteikimo nuteistiesiems į jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus apskaitos žurnalo kopijoje nėra užregistruotas pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymas. Teismas padarė išvadą, kad tik praleidęs skundo padavimo terminą, pareiškėjas prašė atspausdinti dokumentus, susijusius su naujo skundo pateikimu, iš USB atmintinės, tai vertinama kaip nerūpestingumas ir aplaidumas.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundo padavimo teismui terminą praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių aplinkybių, todėl nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Nepatenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 53–54), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir įpareigoti Šiaulių apygardos administracinį teismą išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Teigia, kad teismas ir atsakovai, pasisakydami dėl praleisto termino, nesiremia teisiniu reglamentavimu, tik pateikia subjektyvius samprotavimus, neatsižvelgdami į pareiškėjo situaciją. Pažymi, kad dėl problemų su stuburu negali daug rašyti ranka, todėl pagal galimybes naudojasi asmeniniu kompiuteriu. Pagrįstai tikėjosi, jog jo surašytas skundas bus atspausdintas ir problemų nebūtų kilę, bet 2013 m. rugpjūčio mėnesį būrio, kuriam priklauso pareiškėjas, viršininkas atostogavo, ir jį pavadavo kitas asmuo, kuris dokumentų neatspausdino. Prašo atsižvelgti į tai, kad atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, dažnai yra konvojuojamas, neturi advokato, jo teisės yra apribotos, savo procesinėmis teisėmis stengiasi naudotis sąžiningai.

Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Sutinka su teismo nutartyje pateiktais argumentais, pažymi, kad termino atnaujinimo svarstymo procese rašydamas ranka didelės apimties raštus pareiškėjas patvirtino, kad turėjo galimybę laiku apginti savo pažeistas teises, todėl teismas pagrįstai vertino, kad terminą pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausančių subjektyvių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 25/04-767, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 2S-3073, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 25/04-767 ikiteismine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas pareiškėjui įteiktas 2013 m. liepos 23 d., skundą teismui jis išsiuntė 2013 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Kaip minėta, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą grindžiamas tuo, kad Vilniaus pataisos namai ir Šiaulių tardymo izoliatorius netenkino pareiškėjo prašymų atspausdinti dokumentus, reikalingus skundui paduoti, iš USB atmintinės. Terminą pareiškėjas praleido 10 dienų. Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Kaip nurodoma skunde, aplinkybės, pareiškėjo teigimu sutrukdžiusios jam laiku pateikti skundą, nebuvo išnykusios ir skundo išsiuntimo teismui metu.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleistų terminų atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Kaip minėta, skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas pareiškėjui įteiktas 2013 m. liepos 23 d. Sprendime numatyta jo apskundimo tvarka, taigi pareiškėjas žinojo, kad sprendimą turi apskųsti iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas R. K. pateikė rašytinį prašymą Vilniaus pataisos namų direktoriui iš USB atmintinės atspausdinti dokumentus, kuriuos turi išsiųsti į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl bylos Nr. I-985-84/2013 ir padaryti 28 lapų kopijas. Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl kopijų padarymo buvo patenkintas tą pačią dieną ir pareiškėjas šio fakto neginčija. Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, skirtų pataisos namų direktoriui registre neužregistruota pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. žodžiu ar raštu teiktų prašymų pataisos įstaigos administracijai dėl jam reikalingų kopijų atspausdinimo (b. l. 27–33). Byloje pateikti dokumentai, kad dėl kopijų atspausdinimo iš USB atmintinės pareiškėjas taip pat kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją 2013 m. rugpjūčio 6, 20 ir 22 dienomis, prašymuose nurodydamas, kad dokumentai reikalingi pateikti į nagrinėjamą bylą Nr. I-985-84/2013. Pareiškėjas nenurodė, ir byloje nėra duomenų, kad jis prašė atspausdinti ir naują skundą. Pareiškėjo argumentai dėl jo dažnų pervežimų iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o iš ten į Šiaulių tardymo izoliatorių, taip apribojant jo teisę laiku pateikti skundą nevertinami, nes nurodyti veiksmai vyko jau pasibaigus procesiniam terminui pateikti skundą dėl skundžiamo Kalėjimų departamento sprendimo.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytos tvarkos (skundo padavimo termino) nesilaikė, skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Pažymėtina, kad skundžiamą sprendimą gavęs 2013 m. liepos 23 d. pareiškėjas, sprendžiant iš jo paaiškinimų, skundą surašė ir siekė atspausdinti iš USB atmintinės tik 2013 m. rugpjūčio 12 d., t. y. paskutinę skundo padavimo dieną. Toks elgesys negali būti pripažintas pakankamai operatyviu pareiškėjo veikimu, įgyvendinant savo teises. Taip pat pareiškėjas nepateikė išsamesnių paaiškinimų ir įrodymų, dėl turimų sveikatos problemų, stuburo skausmų, dėl kurių, kaip jis pats nurodo, negali daug rašyti ranka, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti priešingai. Dėl kitų pareiškėjo nurodomų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų nekartoja.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino, pareiškėjo nurodomas priežastis nepripažinęs svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė