AS-492-748-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-748/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00850-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal D. P. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 48–64, III t., b. l. 171-172), kuriame prašė: 1) priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos turtinę žalą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 8 d.– 84 990,31 Lt, kuriuos sudaro uždarosios akcinės bendrovės „Mobili forma“ mokėjimai už patalpų nuomą; 2) priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio (skundo dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti pateikimo teismui) – 30 500 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn., kai buvo pateiktas skundas dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, iki 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) – 38 000 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) iki 2010 m. liepos 7 d., kai baigėsi terminas jį įvykdyti, – 4 500 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki visiško 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo – pradedant nuo 2 000 Lt už pirmą mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį sumą didinti po 10 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (III t., b. l. 198-203) pareiškėjos skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 19 d. sprendimu (IV t., b. l. 79-94) pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies; panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos D. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai D. P. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos.

II. Atsakovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama Druskininkų savivaldybės administracijos, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (IV t., b. l. 97-98), prašydama priteisti iš pareiškėjos atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į proporcingai teismo atmestų pareiškėjos reikalavimų dalį.

Pareiškėja su prašymu nesutiko.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovės Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, iš pareiškėjos D. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad įsiteisėjęs sprendimas yra iš dalies palankus atsakovei. Teismas nustatė, kad atsakovę atstovavo advokatė Indrė Selvestravičiūtė, už suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą, dokumentų teisinę analizę, atsiliepimo parengimą) atsakovė advokatei sumokėjo 4 174,50 Lt. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žalą pareiškėja kildino iš Druskininkų savivaldybės administracijos netinkamo veikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymo.

Pareiškėjos materialinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo tenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą dėl žalos atlyginimo, 2014 m. kovo 19 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovei nuo 2010 m. liepos 7 d. kilo pareiga vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir jį įvykdyti, atsižvelgiant į minėto sprendimo rezoliucinę dalį, ji turėjo per tris mėnesius, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d.;

Administracija iki 2010 m. spalio 7 d. neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, t. y. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo; Druskininkų savivaldybės administracija nevykdė savo pareigos, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, negalėjo būti užbaigiamas; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymo pradžią susiedama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 įsiteisėjimu, Administracija nepagrįstai vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., kuomet Administracija parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr.

6. Be to, LVAT pažymėjo, kad neteisėtų Administracijos 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116(P) ir Administracijos 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) esančių sprendimų, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu, priėmimas šiuo atveju pareiškėjai neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. LVAT pareiškėjos argumentus, jog Druskininkų savivaldybės administracija nuo 2002 m. iki 2007 m. gegužės mėn. atliko neteisėtus veiksmus bei argumentus dėl patirtos žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo praėjus trims mėnesiams po LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 ir prašymą atlyginti neturtinę žalą dėl šių veiksmų atmetė kaip nepagrįstus.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą teismas sprendė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtintą 1 000 Lt minimalią mėnesinę algą. Teismas pripažino, kad atsakovė patyrė išlaidų, susijusių su atliepimo parengimu, kurių maksimali pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, priteistina suma yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt). Teismas vertino, kad neteisėtais buvo pripažinta pusė atsakovės veiksmų (neveikimo), su kuriais pareiškėja siejo neturtinės žalos atsiradimą, o atsižvelgęs į tai, kad vienas iš dviejų skundo reikalavimų (dėl turtinės žalos atlyginimo) buvo netenkintas visa apimtimi, sprendė, jog bendra pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalis sudaro 25 proc. Apskaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį, kai nėra patenkinamas pareiškėjo reikalavimas visa apimtimi, teismas pagal įstatymo analogiją, taikė Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Taigi, darė išvadą, kad atsakovė įgijo teisę ne į visą, o tik į dalies patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, t. y. ne į daugiau nei 2 250 Lt (3 000x0,75).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad, viena vertus, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovo pozicijai laikytinas adekvačiu atsakovo pasirinktu elgesio variantu (diskrecija). Pažymėjo, kad teisminiai ginčai tarp pareiškėjos ir atsakovės tęsiasi nuo 2006 m., prašoma priteisti žala buvo didelė, byla sudėtinga, ką pripažino ir LVAT. Tačiau kita vertus, pažymėjo, jog iš Druskininkų savivaldybės administracijos struktūros matyti, kad joje yra Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame yra 6 teisininkų etatai. Akcentavo, jog atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių kreipėsi į advokatę dėl atsiliepimo parengimo, o ne pavedė tai atlikti savo teisininkams. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažintino iki 500 Lt.

IV. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (IV t., b. l. 119-125), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį ir Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, prašymą atmesti.

Pareiškėja, remdamasi LVAT praktika (LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-315/2014) nurodo, kad vertinant, kokia apimtimi buvo patenkintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama žala. Pareiškėjos manymu, atsakovės Druskininkų savivaldybės veiksmai LVAT 2014 m. kovo 19 d. sprendime įvertinti kaip neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjusius teismo sprendimu buvo patenkinta tik 25 proc. pareiškėjos reikalavimų yra nepagrįsta. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos nepaneigia atsakovės veiksmų neteisėtumo fakto. Mano, kad atsakovei negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ji neįrodė, jog teisinės paslaugos iš advokatės I. Selvestravičiūtės buvo nupirktos laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo bei Druskininkų savivaldybės biudžeto nuostatų. Nesutinka, kad advokato pasitelkimas atstovauti atsakovės pozicijai laikytinas adekvačiu ir protingu atsakovo pasirinktu elgesio variantu, taip pat mano, kad atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra neprotingas ir neadekvatus. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės atsiliepimo pateikimo teismui metu minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo ne 1 000 Lt, kaip nurodė teismas, o 800 Lt. Laikosi pozicijos, jog tas, kas savo veiksmais sukėlė žalos, negali gauti jokios naudos.

Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kurį teigia gavusi liepos 7 d., t. y. po atskirojo skundo pateikimo teismui.

Atsakovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama Druskininkų savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (IV t., b. l. 129-132), prašydama palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-315/2014, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje buvo reiškiamas vienas reikalavimas ir jis pilna apimtimi patenkintas, o nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškė du reikalavimus, vienas iš kurių buvo netenkintas. Nurodo, kad atsakovė teikė prašymą tik dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl jis turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis, kurios nenumato atskirų kategorijų bylų (pvz. žalos atlyginimo), kuriose bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas kitaip. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos atsižvelgiant į patenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį, o ne į teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, patvirtinančias neteisėtą veikimą. Tvirtina, kad pareiškėjos keliamas teisinių paslaugų pirkimo klausimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymi, kad vienintelis teisės aktas, kuris riboja teismo priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, yra Rekomendacijos, kurių nuostatų laikėsi pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja atsakovės teisę atstovauti savo interesus per advokatą. Pažymi, kad ne visi pareiškėjos nurodyti 6 valstybės tarnautojai turi teisinį išsilavinimą, be to, jie turi ir kitų funkcijų, ne tik atstovavimą teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl atsakovo Druskininkų savivaldybės teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimas nėra priimtas atsakovo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą formuluotę „kurios naudai priimtas sprendimas“, nurodo, jog ji reiškia tai, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.).

Šioje byloje buvo sprendžiamas neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo klausimas. Teisminiai ginčai kilo dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į nacionalizuotą žemę atkūrimo natūra. Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3(1.41) bei Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, vykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte numatytas procedūras, t. y. pateikė pareiškėjos prašymą, prašė suformuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus.

Druskininkų savivaldybės administracija 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir Druskininkų miesto ribose laisvų žemės sklypų nėra. Minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, atsakovės veiksmai buvo patikrinti išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-841-142/2010. Pareiškėja administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 prašė įpareigoti atsakovę suformuoti žemės sklypus, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtus teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui.

Bylos nagrinėjimas iš apeliacinės instancijos į pirmąją instanciją buvo grąžintas du kartus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino skundžiamus Druskininkų savivaldybės administracijos aktus ir įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai;

įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai;

įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai; kitus pareiškėjos D.

P. skundo reikalavimus atmetė. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d., tai reiškia, kad jame nustatyti įpareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. administracinėje byloje Nr. A63-52/2011 priėmė nutartį dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, kuri buvo užbaigta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu. Minėtoje nutartyje buvo pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas aiškinimas, jog tuo momentu, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, ir iki pat bylos nagrinėjimo teisme momento sklype Nr. 7 valstybinės reikšmės miško plotas nebuvo įteisintas, todėl jo toje vietoje nėra, galimai prieštarauja atitinkamoms teisės aktų nuostatoms; taip pat konstatuota, jog procesas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 atnaujintinas toje dalyje, kuria atsakovas įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos Nr. 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Taigi procesas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 buvo atnaujintas aiškiai apibrėžtoje dalyje, t. y. dėl teritorijos, kartografinėje medžiagoje pažymėta Nr.

7. Administracinės bylos Nr. I-841-142/2010 nagrinėjimas po proceso atnaujinimo buvo užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012, kuriuo teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai;

šioje dalyje pareiškėjos D. P. skundą atmetė, o likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

Byloje, kurioje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pareiškėja siekė žalos atlyginimo. Šią žalą pareiškėja siejo su netinkamu Druskininkų savivaldybės veikimu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymu. Galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 buvo konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir šis vilkinimas tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., beveik dvejus metus, kuomet Administracija parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr. 6 (Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 5 d. raštas Nr. S12-2589 (IV t., 155-156). Teisėjų kolegija vertino, šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, už pareiškėjos patirtą moralinę skriaudą buvo priteistas 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes konstatuota, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalą atmestas konstatavus, kad neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Kita vertus, žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tačiau tuo pačiu šis prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pareiškėjos turėtų teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad prašomą atlyginti žalą pareiškėja pagrinde siejo su Druskininkų savivaldybės neteisėtais veiksmais nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytų įpareigojimų. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2014 m. kovo 19 d. sprendimu konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir šis vilkinimas tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., taip pat pripažino, kad šiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai laikotarpiu nuo 2002 m balandžio mėnesio iki 2010 m. spalio 7 d., taip pat nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodytos turtinės žalos, šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas buvo palankus atsakovui ir, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos.

Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad atsakovo prašytos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atlieka viešąjį administravimą. Kaip yra nurodžiusi išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė, jog jo vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byla nebuvo itin sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo aspektais, byloje keliami teisiniai klausimai nebuvo nauji, pasiruošimas bylai nereikalavo specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių, pareiškėja byloje nebuvo atstovaujama advokato, todėl atsakovo išlaidos advokatui nepripažintinos būtinomis ir atlygintinomis iš pareiškėjos.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dėl papildomo įrodymo prijungimo prie administracinės bylos (IV, b. l. 133-136). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Papildomo įrodymo prijungimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tikslingas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė