A-438-1063-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1063/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00598-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. E. ir J. R. E. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. E. ir J. R. E. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 3–5), kurį patikslino (b. l. 25–26), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, savivaldybė, savivaldybės administracija) 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1.)‑RS2-566, kuriuo neleista prisijungti valstybinės žemės, ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją duoti leidimą prisijungti laisvą valstybinę žemę pagal pareiškėjų 2013 m. kovo 15 d. schemą (gavimo Nr. RS-2934);

2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (3.1.)-RS2-681, kuriuo neleista prisijungti valstybinės žemės, ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją duoti leidimą prisijungti laisvą valstybinę žemę pagal pareiškėjų 2013 m. birželio 19 d. schemą (gavimo Nr. RS-5310);

3) pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. AD1-1281 1 priedo 4.1 punktą nustatant, kad pastatų aukštis: sklypo Nr. 2 – dviejų aukštų.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra 8,96 arų ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu išdavė leidimą padidinti žemės sklypą, prisijungiant laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės ribos ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos. Pareiškėjai 2013 m. kovo 15 d., 2013 m. kovo 25 d. ir 2013 m. gegužės 3 d. pateikė atsakovui prašymus leisti prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą pagal jų pridedamą schemą, tačiau savivaldybės administracija jų prašymus tenkinti atsisakė motyvuodama tuo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius, žvyro dangos privažiavimo kelio ir aikštelės pietinė riba yra vienoje linijoje su sklypo (duomenys neskelbtini) pietine riba, todėl nelieka laisvos valstybinės žemės tarp Detaliajame plane numatytos infrastruktūros teritorijos ir leisto padidinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nuomone, ši atsakovo pozicija yra nepagrįsta, nes žvyro dangos privažiavimo kelio ir aikštelės pietinė riba nėra vienoje linijoje su sklypo (duomenys neskelbtini) pietine riba. Savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendime minėtas žvyro dangos privažiavimo kelias ir aikštelė yra įvardyti tik Detaliojo plano sprendiniuose, faktiškai toje vietoje yra laisvas valstybinės žemės plotas, joks suformuotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre iki šiol nėra įregistruotas. Šio laisvo žemės ploto pietinė riba yra apie 1 m atsitraukusi šiaurės kryptimi. Nėra jokio teisinio pagrindo neleisti pareiškėjams prisijungti laisvą valstybinę žemę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.4 punktas). Be to, laisvos valstybinės žemės plotus patvirtina kadastro žemėlapio ištrauka.

Nurodė, kad savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjams leido pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo į du žemės sklypus planą. Pareiškėjų nuomone, savivaldybės administracija neteisėtai neleidžia prisijungti laisvą valstybinę žemę pagal pareiškėjų 2013 m. kovo 15 d. pateiktą schemą, nes padalijimo būdu atskirtas žemės sklypas Nr. 2 neturės įvažiavimo.

Pažymėjo, kad pareiškėja G. E. 2013 m. birželio 19 d. pateikė savivaldybės administracijai prašymą leisti prijungti laisvą valstybinę žemę prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 2, kuris po atskyrimo priklausys pareiškėjai. Toks laisvo žemės ploto prijungimas niekam neprieštaraus, o pareiškėjai suteiks galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 2. Tačiau atsakovas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-681 pakartotinai atsisakė leisti prisijungti prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laisvą valstybinę žemę pagal pareiškėjų pateiktą schemą. Šis savivaldybės administracijos atsisakymas pažeidžia pareiškėjų teises, įtvirtintas Aprašo 16.3 punkte, kuris numato, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias. Savivaldybės administracija nurodo suplanuotą privažiavimo kelią, suteiksiantį galimybę įvažiuoti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau iš tiesų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tiesioginiai pagrindiniai įvažiavimo keliai naudojami iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, o (duomenys neskelbtini) atidalintas žemės sklypas Nr. 2 neturės jokio įvažiavimo. (duomenys neskelbtini) atidalintas žemės sklypas Nr. 2 nesiriboja nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini) gatvėmis, todėl vienintelis patekimas į šį sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės per prašomą prisijungti laisvą valstybinę žemę.

Teigė, kad savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. AD1-1281, kuriuo leista pareiškėjams pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 1 priede 4.1 punkte neteisėtai nurodyta, jog sklype Nr. 2 pastatų aukštis turi būti tik vieno aukšto, todėl ši įsakymo dalis turi būti panaikinta.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą (b. l. 33–35) prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai kreipėsi į administracijos direktorių su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – padidinti žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita. Pageidaujamo prisijungti valstybinės žemės ploto dalis ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis Aprašo 17.3 punktu, apie pradedamą rengti planą bei galimybę pareikšti savo valią dėl įsiterpusio žemės ploto išpirkimo buvo informuoti besiribojančių žemės sklypų savininkai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai 2013 m. kovo 15 d. raštu informavo, kad pageidauja įsigyti valstybinę žemę ir tuo pačiu įsigyti Detaliuoju planu suformuotą infrastruktūros teritoriją. Pareiškėjai 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-299 buvo informuoti, kodėl neleidžiama įsigyti Detaliuoju planu suformuotos teritorijos.

Teigė, kad 2013 m. kovo 25 d. buvo gautas pareiškėjos G. E. prašymas ir 2013 m. balandžio 2 d. abiejų pareiškėjų prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, tačiau pateiktoje žemės sklypo schemoje buvo nurodyta didesnė prašoma prisijungti teritorija, negu buvo nurodyta atsakovo 2013 m. vasario 19 d. rašte Nr. (31.1.)-RS2-171. Pareiškėjų pateiktoje schemoje pageidaujamas įsigyti žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes tik iš dalies ribojosi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ties pietine riba. Toliau į (duomenys neskelbtini) pusę laisvos žemės plotas ribojasi su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurine riba ir Detaliuoju planu suformuota infrastruktūros teritorija, o su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) turi tik vieną bendrą tašką. Atsakovas, įvertinęs laisvos valstybinės žemės plotą ir besiribojančių sklypų savininkų valią, 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-890 leido pareiškėjams rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o įsakymo 2 priedo schemoje nurodė leidžiamą prisijungti valstybinės žemės plotą. Apie priimtą įsakymą pareiškėjai buvo informuoti 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-398.

Pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 3 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas padalinti turimą žemės sklypą į du sklypus ir dar kartą padidinti sklypą, kuris, jų manymu, yra įsiterpęs tarp Detaliuoju planu suformuotos infrastruktūros teritorijos ir pageidaujamo pasididinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. AD1-1281 leido žemės sklypą padalinti, o priežastys, kodėl sklypo negalima padidinti, pareiškėjams buvo paaiškintos 2013 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-566.

Paaiškino, kad savivaldybė veikė teisėtai ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą besiribojančių žemės sklypų savininkai ((duomenys neskelbtini)) buvo informuoti (Aprašo 17.3 punktas). Patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano sprendinius galima keisti kitu detaliuoju planu, o ne žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 punktas). Detaliajame plane nurodytas žvyro dangos privažiavimo kelias yra vienoje linijoje su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietine riba, teritorija nėra atsitraukusi apie 1 m šiaurės kryptimi (kaip teigia pareiškėjai), todėl nėra laisvos žemės tarp žvyruoto kelio ir leisto pasididinti sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pridedamoje schemoje prašomas prisijungti plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte, nes nesiriboja su sklypu (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. AD1-1281, kuriuo leidžiama sklypą padalinti į du sklypus, sklypas Nr. 2 turi įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip ir numatyta Detaliajame plane. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. AD1-1281 1 priedo 4.1 punkte nurodyti esami pastatų aukščio rodikliai buvo nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis. Atidalintame sklype Nr. 1 yra dviejų aukštų gyvenamasis pastatas, o sklype Nr. 2 – nebaigtos statybos pagalbinis ūkio pastatas – šiltnamis, kurio aukštis 2,8 m. Galimi pastatų aukščio rodikliai nurodyti įsakymo 4.3 punkte (Aprašo 15.2 punktas). Pareiškėjams apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme AD1-1281 nurodytus pastatų aukščius, taip pat, kodėl neleidžiama prisijungti Detaliuoju planu suformuotos infrastruktūros teritorijos, dar kartą buvo paaiškinta savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. rašte Nr. (31.1)‑RS2-681.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b. l. 81‑89) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1.)-RS2-566 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjų 2013 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. RS-4184 dėl leidimo prisijungti valstybinę žemę; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. AD1-1281 leido pareiškėjams pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (1 priedas) ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (2 priedas). Žemės sklypo plano rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du žemės sklypus. Pareiškėjai nesutinka su minėto įsakymo 1 priedo 4.1 punktu, kuriame nustatytas sklypo Nr. 2 pastatų aukštis – vieno aukšto pastatas, o ne dviejų aukštų. Tačiau iš ginčijamo įsakymo 1 priede nustatytų žemės sklypo plano rengimo reikalavimų matyti, kad juose numatyti tiek esami, tiek ir galimi pastatų aukščio bei užstatymo tankumo rodikliai (Aprašo 15.2 punktas). Įsakymo 1 priedo 4.1 punkte nurodyti būtent esami pastatų aukščio rodikliai, kurie, kaip nurodo atsakovas atsiliepime, nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis. Atidalintame sklype Nr. 1 yra dviejų aukštų gyvenamasis pastatas, o sklype Nr. 2 – nebaigtos statybos pagalbinis ūkio pastatas – šiltnamis, kurio aukštis 2,8 m. Galimi (kitokie nei yra) pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai gali būti nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Minėto reglamento IV skyriaus, nustatančio sklypo tvarkymo reikalavimus, 9 punkte numatyta, jog normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai <...>: 9.3. didžiausias statinių aukštis – nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose ir Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose. Būtent galimi (kitokie nei yra) pastatų aukščio ir tankumo rodikliai yra numatyti ginčijamo įsakymo 1 priedo 4.3 punkte. Šiuo atveju pareiškėjai ginčija esamus pastatų aukščio rodiklius, kurie yra nustatyti ir įrašyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl šie pastatų aukščio rodikliai, numatyti ginčijamo įsakymo 1 priedo 4.1 punkte, yra teisėti ir pagrįsti, todėl šio punkto nėra pagrindo naikinti.

Teismas nurodė, kad ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (31.1.)-RS2-566 priimtas išnagrinėjus pareiškėjų 2013 m. gegužės 3 d. prašymą atidalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į du atskirus sklypus, taip pat leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal pareiškėjų pateiktą preliminarią žemės sklypo schemą. Ginčijamu atsakovo sprendimu netenkintas pareiškėjų prašymas leisti prisijungti valstybinę žemę pagal jų pateiktą schemą, nurodant, kad leidimas padidinti esamą žemės sklypą prisijungiant prie jo laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės ribos ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos, yra duotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. AD1-890, t. y. šiuo įsakymu pareiškėjams buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo rengimo reikalavimus (1 priedas) ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (2 priedas). Žemės sklypo plano rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nes atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą leisti prisijungti valstybinę žemę pagal jų pateiktą schemą neparemtas jokiais teisės aktais, o pateiktos išvados neaiškios.

Sprendime nurodoma, kad nelieka laisvos žemės tarp Detaliajame plane numatytos infrastruktūros teritorijos ir leisto padidinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau kaip vienas iš argumentų dėl pareiškėjų prašymo netenkinimo nurodomas ir tas, jog pagal Aprašą formuojami žemės sklypai turi būti racionalių ribų, taisyklingų formų. Šis argumentas nesuprantamas ir neaiškus, o sprendime nurodyta išvada, kad nėra laisvos valstybinės žemės, neparemta konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, taip pat nepateikta nuoroda į Aprašo punktus, kurie nurodo, jog formuojami žemės sklypai turi būti racionalių ribų bei taisyklingų formų, taip pat į teisės aktų nuostatas, apibrėžiančias laisvos valstybinės žemės plotų sąvoką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta prieš tai, teismas nusprendė ginčijamą atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų 2013 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. RS-4184 svarstyti iš naujo.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2013 m. birželio 19 d. prašymą pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. AD1-1281 1 priedo 4.1 punkte nurodytus esamus pastatų aukščio rodiklius bei leisti prisijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Nr. 2 laisvą valstybinę žemę vakarų kryptimi pagal paruoštą žemės sklypo schemą. Atsakovas pirmojo pareiškėjos prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovo 2013 m. gegužės 27 d.

įsakymo Nr. AD1-1281 1 priedo 4.1 punkte nurodyti esami pastatų aukščio rodikliai buvo nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, todėl pakeisti nėra juos pagrindo (šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas jau pasisakė ir padarė išvadą, kad pakeisti minėtame įsakymo 1 priedo 4.1 punkte nurodytus esamus pastatų aukščio rodiklius nėra pagrindo). Dėl pareiškėjos antrojo prašymo leisti prisijungti valstybinę žemę atsakovas nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinius prašomoje prijungti teritorijoje yra suplanuotas privažiavimo kelias, iš kurio numatyta galimybė įvažiuoti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Aprašo 16 punkte nustatyta, jog žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema, o 16.3 punkte numatyta, kad schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. I-445, informacijos apie žemės sklypų pertvarkymą bei preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo schemos matyti, jog į padalintus žemės sklypus yra numatytas įvažiavimas, t. y.

Detaliuoju planu buvo suprojektuotas privažiavimo kelias į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. AD1-1281, kuriuo leista padalinti žemės sklypą padalinti į du sklypus, preliminarią žemės sklypo ribų schemą, į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) yra galimybė įvažiuoti tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini) (į žemės sklypą, preliminarioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padalijimo schemoje pažymėtą indeksu I – iš (duomenys neskelbtini) g., į žemės sklypą, pažymėtą indeksu 2 – iš (duomenys neskelbtini) g.), todėl darytina išvada, jog nėra pažeidžiamos Aprašo 16.3 punkto nuostatos.

Taigi ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, tuo pačiu nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti leidimą prisijungti laisvą valstybinę žemę pagal pareiškėjos pateiktą 2013 m. birželio 19 d. schemą (Nr. RS-5310).

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 104–106), kuriuo prašo sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundas buvo iš dalies tenkintas, panaikinti ir šią pareiškėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. (31.1.)-RS2-566 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jame nurodytas tiek jo faktinis, tiek teisinis pagrindas, nurodyta apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą sprendimą kaip nemotyvuotą nepasisakydamas dėl individualaus teisės akto esmės, t. y. sprendimo neleisti prisijungti laisvą valstybinę žemę, tačiau tokiu pagrindu sprendimą galima panaikinti tik tokiu atveju, jei jis yra apskirtai be motyvų. Teismas turėjo vertinti, ar nustatyti turinio trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu.

Pažymi, kad net ir panaikinus ginčijamą atsakovo sprendimą, atsakovas pareiškėjų atžvilgiu negalės priimti jokio kitokio sprendimo, nes pareiškėjų prašoma prisijungti laisva valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusia pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Tokiu teismo sprendimu yra vilkinamas teritorijų planavimo procesas, pareiškėjams be pagrindo sukeliami lūkesčiai.

Nurodo, kad atsakovas yra priėmęs ir 2013 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (31.1.)-RS2-68, kurį teismas paliko galioti. Tokiu būdu atsakovas jau yra įvykdęs skundžiamą teismo sprendimą, todėl įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą yra beprasmis ir klaidinantis.

Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 120–125) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. atsakymas Nr. (31.1.)-RS2-566, palikti nepakeistą.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1.) RS2566 ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjų 2013 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. RS-4184 dėl leidimo prisijungti valstybinę žemę. Minėto atsakovo sprendimo argumentai neturi loginio ryšio ir klaidina pareiškėjus.

Mano, kad atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, gali ir turi priimti kitokį sprendimą, t. y. pareiškėjų prašymą tenkinti. Pareiškėjų pateiktas valstybinės žemės planas patvirtina, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas santykyje su pareiškėjų žemės sklypu atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus ir nepatenka į nurodytas išimtis, kad negalėtų būti laikomas įsiterpusiu pagal teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl laisvos („įsiterpusios“), valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn, ją prijungiant prie turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m.

Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.).

Šias įstatymines nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte taip pat nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kurie nėra užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, įrenginiais ir pan..

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: o būtent, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą; šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; sudaroma pirkimo – pradavimo sutartis ir kt..

Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra ginčo žemės sklypo statuso klausimas, t. y., ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius ar ne.

Kaip minėta, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį žemės sklypas turi atitikti du kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.

Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.“

Iš šios teisės normos matyti, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų:

1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi;

2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo;

3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs:

1. arba tarp privačių žemės sklypų;

2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų;

3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjams atsakovas 2013 m. vasario 19 d. pasiūlė įsigyti nuosavybėn laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra įsiterpusi tarp pareiškėjų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37). Pareiškėjai be šio, jiems pasiūlyto žemės sklypo, ne kartą atsakovui išreiškė pageidavimą įsigyti ir dalį kito žemės sklypo, besiribojančio su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini); bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14; 28-29).

Atsakovas 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu leido pareiškėjams pradėti rengti jiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., planą, tikslu prie jo prijungti tą laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra įsiterpusi tarp pareiškėjų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y., tą žemės sklypą, kurį atsakovas pareiškėjams ir pasiūlė 2013 m. vasario 19 d. įsigyti nuosavybėn (b. l. 45-47). Dėl kito valstybinės žemės sklypo, kurį papildomai pareiškėjai pageidavo įsigyti nuosavybėn, atsakovas į daugkartinius pareiškėjų prašymus, pateikė atitinkamus atsakymus - 2013 m. kovo 22 d.;2013 m. balandžio 18 d.; bei 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. liepos 1 d. (pastarieji du atsakymai ginčijami šioje byloje), kuriais atsisakė tenkinti šį pareiškėjų prašymą, tai grįsdamas tuo, kad šis ginčo žemės sklypas neatitinka laisvo įsiterpusio žemės sklypo statuso, nes tiesiogiai nesiriboja su pareiškėjų žemės sklypu, be to, jis nėra laisvas (b. l. 40; 44; 53; 54).

Iš byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimu, sprendinių ir pareiškėjų pateiktų brėžinių, kuriuose jie konkretizavo ginčo žemės sklypo vietą ir konfigūraciją, matyti, kad ginčo žemės sklypo sąlyčio taškas su pareiškėjų žemės sklypu yra minimalus, nes jie ribosi tik šių sklypų vieno iš kampo taškuose. Be to, šis ginčo žemės sklypas iš esmės randasi tarp minėtu detaliuoju planu suformuoto atskiro laisvos valstybinės žemės sklypo, kuriame yra numatoma įrengti įvažiavimo kelią ir aikštelę bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (b. l.42; 49; 55-57; 68).

Visa tai lemia, kad ginčo žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., o turi būti laikomas įsiterpusiu tarp detaliuoju planu suformuoto atskiro laisvos valstybinės žemės sklypo, kuriame yra numatoma įrengti įvažiavimo kelią ir aikštelę bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m..

Minėta, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjų atžvilgiu nėra aptariamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjų subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, atsirasti.

Tai savo ruožtu lemia, kad atsakovo atsisakymas leisti pareiškėjams įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisėtas.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1.)‑RS2-566, teismas panaikino tuo pagrindu, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šią išvadą teismas iš esmė grindė tuo, jog šiame sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais grindžiamas atsisakymas leisti pareiškėjams įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą bei kad sprendime pateiktos išvados yra neaiškios.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad <...> „individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt..Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad <...> „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.“ ( Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Minėta, kad byloje nagrinėjamą teisinį santykį reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. Iš šios teisės normos matyti, kad būtina sąlyga be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra ta aplinkybė, jog tokį žemės sklypą turi teisę įsigyti tik tie asmenys, tarp kurių sklypų šis žemės sklypas yra įsiterpęs.

Taip pat minėta, kad atsakovas pareiškėjus keturis kartus - 2013 m. kovo 22 d.;2013 m. balandžio 18 d.; bei 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. liepos 1 d., informavo apie tai, kad jie negali įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypo, nes šis ginčo žemės sklypas tiesiogiai nesiriboja su pareiškėjų žemės sklypu, be to, jis nėra laisvas (b. l. 40; 44; 53; 54).

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjams iš esmės buvo nurodytas teisingas faktinis pagrindas, kuris pagal teisės normą (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį) reguliuojančią šį teisinį santykį, yra pakankama aplinkybė, jog atsakovui atsirastų teisinės prielaidos bei sąlygos, priimti sprendimą (individualų teisės aktą), kuriuo netenkintų pareiškėjų prašymo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo.

Todėl ginčijamame sprendime nenurodžius teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas, tuo esminiai nebuvo suvaržyta pareiškėjų subjektinė teisė žinoti bei suprasti ginčijamo sprendimo esmę bei turinį. Tai, kad pareiškėjai suprato šio sprendimo esmę bei turinį patvirtina ir jų tolesni faktiniai veiksmai. Nesutikdami su ginčijamu 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu, ėmėsi savalaikių ir tinkamų teisinių priemonių šį sprendimą užginčyti teismine tvarka ir pan..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą - panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1.)‑RS2-566, įpareigojant atsakovą atlikti iš naujo šią administracinę procedūrą (ABTĮ 143

str.).

Netenkintinas apeliacinės instancijos teismui pareiškėjų pateiktas prašymas prijungti prie bylos bei ištirti naujus įrodymus (b. l. 126-136). Iš prašymo matyti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė siejama su bandymu paneigti asmenų, kuriems priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., subjektinę teisę įsigyti jų nuosavybėn ginčo žemės sklypą, tačiau šioje byloje yra nagrinėjama pareiškėjų subjektinės teisė, o ne minėtų asmenų subjektinė teisė. Dėl ko tokių įrodymų į bylą pateikimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Iš teikiamų į bylą planų, topografinės nuotraukos ir pan., taip pat matyti, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes šiuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės egzistavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi kitų priežasčių dėl kurių šie įrodymai nebuvo teikiami anksčiau iš esmės nenurodoma, todėl jų priimti, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo.

Netenkintinas ir kitas pareiškėjų prašymas priimti atskirąją nutartį šioje byloje (b. l. 141-142). Kaip matyti iš šio prašymo, jis iš esmės yra siejamas su šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. priimtos nutarties nepagrįstumu bei neteisėtumu dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų. Šia nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija atnaujino terminą atsakovui paduoti šioje byloje apeliacinį skundą bei šį skundą priėmė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną. Tai reiškia, kad šioje proceso stadijoje kolegija neturi teisinių galių revizuoti minėtos 2013 m. gruodžio 4 d. teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo atveju pareiškėjai gali pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių proceso atnaujinimo tvarką ir sąlygas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m.rugsėjo 27 d. sprendimą dalį, kuria panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (31.1.)-RS2-566 ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjų 2013 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. RS-4184 dėl leidimo prisijungti valstybinę žemę, pakeisti:

pareiškėjų G. E. ir J. R. E. skundą šioje dalyje atmesti.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys