AS-146-191-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-191/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02899-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „VKA paslaugos“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija „VKA paslaugos“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 21–24), kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Prašyme nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymas sukels Bendrijai realius, neatitaisomus neigiamus padarinius. Įsigaliojus Sprendimui Nr. T-607 ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, apie 70 procentų sumažės pareiškėjo pajamos. Dėl minėtų aplinkybių Bendrijai gali būti padaryta didelė finansinė žala, kuri gali būti esmine Bendrijos bankroto priežastimi. Be to, dalis darbuotojų gali būti atleisti iš darbo, o į biudžetą surinkta mažiau mokesčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 60–61) patenkino pareiškėjo mažosios bendrijos „VKA paslaugos“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaudamasis ABTĮ 92 straipsniu, teismas nurodė, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo Sprendimo Nr. T-607 galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl to labai sumažėtų Bendrijos pajamos, ir, pareiškėjo teigimu, net grėstų bankrotas. Sprendimo Nr. T-607 galiojimas palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju apsunkintų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimą, o kartu ir teismo sprendimo realų įgyvendinimą. Teismas taip pat vertino, jog, apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., naktinė prekyba taptų nepelninga, todėl pareiškėjas būtų priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų galimybės toliau tęsti darbo santykius. Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims (būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, dėl to darbuotojai patirtų nuostolių). Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas sukeltų neigiamas pasekmes ir paties pareiškėjo veiklai, šių pasekmių pašalinimas taip pat apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas, ir tik po to turėtų būti realiai įgyvendinamas ginčijamas atsakovo Sprendimas Nr. T-607.

Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą Nr. T-607 ir pareiškėjo prašymą ABTĮ 71 straipsnio taikymo kontekste, konstatavo, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarė iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (b. l. 63–67), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (administracinės bylos Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, kt.), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog netaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei vienos iš nurodytų aplinkybių nevertino. Teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsakovo nuomone, tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo pareiškėjui priėmimo atveju teismo sprendimo vykdymas nebus neįmanomas ar apsunkintas, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

2. Ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

3. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ginčijamoje teritorijoje prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 val. iki 8 val. ryto, gi kitu laiku prekyba alkoholiu subjektams, turintiems licencijas prekiauti alkoholiu, yra galima.

Pareiškėjas mažoji bendrija „VKA paslaugos“ nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai, analogiški tiems, kuriais pareiškėjas grindė savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo atskiruoju skundu argumentus:

1. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims (būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, dėl to darbuotojai patirtų nuostolių), be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, šių pasekmių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, jog atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimą, yra visiškai nepagrįsti.

2. Pareiškėjo teigimu, teisės pažeidimų intensyvumas, pobūdis bei pavojingumas visuomenei tiesiogiai nesietini su jo kavinės veikla, todėl nesuteikia atsakovui teisės riboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Pareiškėjas taip pat mano, jog atsakovui neapribojus naktinės prekybos alkoholiu visame mieste, argumentas, kad jis siekia pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, yra deklaratyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo mažosios bendrijos „VKA paslaugos“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Administraciniam teismui pareikšto reikalavimo užtikrinimą reglamentuoja ABTĮ 71 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokias priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-801/2011, Nr. AS525-295/2011).

Nagrinėjamu atveju sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas motyvavo tuo, jog ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 galiojimas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai, o būtent: apribojus Bendrijos prekybą alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val., gali labai sumažėti pareiškėjo pajamos, jo veikla gali tapti nepelninga, pareiškėjas galbūt bus priverstas priimti sprendimą dėl darbo santykių su darbuotojais nutraukimo.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nelaikytina tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Apskritai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui išsamių ir visapusiškų duomenų apie savo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią Sprendimu Nr. T-607 keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Teismui pateikti duomenys apie pareiškėjo pardavimus (pardavimų ataskaita ir kasos kvitai) už pakankamai trumpą laikotarpį – nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki lapkričio 15 d. – neleidžia daryti pagrįstos išvados apie pareiškėjo pajamų sumažėjimą ilgesnio laikotarpio kontekste. Apskritai pareiškėjo teiginiai dėl galimo jo pajamų sumažėjimo, bankroto bylos Bendrijai iškėlimo ir darbuotojų atleidimo vertintini kaip nepagrįsti, nes šie teiginiai iš esmės grindžiami vien pareiškėjo prielaidomis ir jo subjektyviai keliama ateities įvykių eigos prognoze.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).

Įvertinusi šios bylos aplinkybes pagal nurodytoje teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, prielaida, jog bus atleisti darbuotojai ir pan., atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, iš pareiškėjo nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais kitu paros metu nei nurodyta Sprendime Nr. T-607.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, klausimui spręsti aktualias teisės normas ir administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis vertintina kaip nepagrįsta ir todėl naikintina, o klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo mažosios bendrijos „VKA paslaugos“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas