AS-822-52-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-52/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01102-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato (toliau – ir Vilkaviškio PK) viršininko R. G. 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 64-56-S-11135 bei įpareigoti Vilkaviškio PK viršininką R. G. atlikti veiksmus nurodytus pareiškėjo A. R. 2013 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo siūlyme.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš skundžiamo akto turinio matyti, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas su informacija apie išsiųstą 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 64-56-S-10531, paaiškinant, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 275 straipsnį gali būti įgaliotu atstovu bei pateikta informacija, jog R. S. savo teises ir teisėtus interesus gynė minėto kodekso XXIII skirsnio numatyta tvarka. Skundžiamas atsakymas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, atsakyme nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo skundžiamu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl jo teisių ar pareigų, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio PK atsakymas negali būti laikomas teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, o ginčas dėl minėto atsakymo panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Antrą pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui teismas laikė išvestiniu iš pirmojo ir sprendė, kad nepriėmus pirmo reikalavimo nagrinėti teisme, nenagrinėtinas ir išvestinis reikalavimas.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, suteikdamas teisę asmenims kreiptis į viešojo administravimo subjektą, nenumato pareigos turėti aukštąjį teisinį universitetinį arbą jam prilygintą išsilavinimą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, ar pavedimo sutartį. Įstatymas įpareigoja kiekvieną žmogų pranešti kompetentingoms institucijoms, sužinojus apie padarytus ar ruošiamus daryti nusikaltimus. Tačiau ši pareiškėjo pareiga negali būti įgyvendinta dėl skundžiamų pareigūnų veiksmų ir skundžiama teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas kreipdamasis į policijos įstaigą neprašė pateikti jam informaciją, bet pateikė pranešimą, kuriame pasiūlė imtis veiksmų dėl asmens teisių apgynimo, todėl jam turėjo būti atsakyta atitinkamu sprendimu (nutarimu) dėl minėto pranešimo išnagrinėjimo, kurį pareiškėjas galėtų skųsti nustatyta tvarka. Teismo nutartyje pažymėta, kad tai, ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes, teismas sprendžia tik bylą nagrinėdamas iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju teismas elgiasi priešingai, taip atimdamas iš pareiškėjo galimybę ginti savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas skundžia Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio PK viršininko 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 64-56-S-11135 bei prašo įpareigoti Vilkaviškio PK viršininką atlikti veiksmus nurodytus pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo siūlyme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2013 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu kreipėsi į Vilkaviškio PK, kuriame išdėstė siūlymus Vilkaviškio PK viršininkui R. G. ir pareigūnams E. R. ir A. K., savo kompetencijos ribose apginti pažeistas R. S. teises ir įstatymų saugomus interesus.

Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 64-56-S-10531 pareiškėją informavo, kad ATPK 275 straipsnis numato įgalioto atstovo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procese teisinį pagrindą, todėl pareiškėjas prašomas pateikti dokumentus, patvirtinančius jo įgaliojimus atstovauti R. S., o nepateikus dokumentų jo prašymas bus paliktas nenagrinėtas.

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime Vilkaviškio PK viršininkui nurodė, kad nesiekia atstovauti R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, kreipiasi į atsakovą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pateikdamas 2 straipsnio 16 dalyje numatytą pranešimą apie kito asmens teisių pažeidimą, prašant jas apginti.

Skundžiamame atsakovo Vilkaviškio PK 2013 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 64-56-S-11135 pareiškėjui paaiškinama dėl ATPK 275 straipsnio taikymo ir informuojama, kad R. S. savo teises ir interesus gynė ATPK XXIII skirsnio nustatyta tvarka teikdamas prašymus dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, tačiau Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis yra informacinio pobūdžio, todėl pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos tik pateikiama informacija ir paaiškinimai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kreipdamasis į policijos įstaigą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas negalėtų inicijuoti tyrimo atnaujinimo užbaigto proceso administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau tuo pačiu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilkaviškio PK viršininką R. G. atlikti veiksmus nurodytus pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo siūlyme yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo panaikinti Vilkaviškio PK viršininko 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, todėl nepriėmus pirmo reikalavimo nagrinėti teisme, nenagrinėtinas ir išvestinis reikalavimas.

Pažymėtina, kad pirmąjį skundo reikalavimą atsisakyta priimti kaip reikalavimą paduotą dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo, nesukeliančio pareiškėjui teisinių pasekmių. Tačiau iš skundo turinio matyti, kad, pareiškėjo nuomone, atsakovas, gavęs jo pareiškimą, turėjo imtis atitinkamų veiksmų, t. y. skundžiamas ir atsakovo neveikimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl įpareigojimo imtis veiksmų pagal savo pobūdį laikytinas savarankišku reikalavimu.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Taigi tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali būti nuspręsta, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu. Teismas, spręsdamas, ar kreipęsis dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo asmuo turi jo nurodytas teises bei įstatymų saugomus interesus, ir ar šios teisės bei interesai objektyviai yra pažeisti pareiškėjo nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 86 str.).

Remdamasi suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. R. skundo atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, panaikinti ir toje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė