eA-762-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-762-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00151-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-461(AG-372/04-2013), kuriuo panaikintas NMA 2013 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1465 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde atsakovas paaiškino, kad G. J. 2009 m. birželio 13 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir programos priemonė MPŪV), „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir 2009 m. paraiška).

Pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta parama, tačiau gavus iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštą paaiškėjo, jog pareiškėjas 2009 m. paraiškoje prašė tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę MPŪV už paramai netinkamus (medžiais / krūmais apaugusius) plotus: 0,90 ha kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 993476-2258 esančiame lauke Nr. 1, 0,03 ha KŽS Nr. 986477-7917 esančiame lauke Nr. 1, 0,09 ha KŽS Nr. 984477-7477 esančiame lauke Nr. 1, 0,01 ha KŽS Nr. 984477-7477 esančiame lauke Nr. 2, 0,03 ha KŽS Nr. 984478-1945 esančiame lauke Nr. 1, 0,11 ha KŽS Nr. 984478-1945 esančiame lauke Nr. 3, 0,03 ha KŽS Nr. 984479-5012 esančiame lauke Nr. 3, 0,01 ha KŽS Nr. 984479-5012 esančiame lauke Nr. 13, 0,03 ha KŽS Nr. 984479-5012 esančiame lauke Nr. 15, 0,28 ha KŽS Nr. 984479-5012 esančiame lauke Nr.

22. Taip pat buvo nustatyta, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėjas prašė susietųjų su gamyba papildomų tiesioginių išmokų už Europos Sąjungos remiamus pasėlius (toliau – ir susietosios išmokos) už paramai netinkamą (medžiais / krūmais apaugusį) 0,01 ha plotą KŽS Nr. 984479-5012 esančiame lauke Nr.

13. Atsižvelgiant į tai, dėl netinkamo deklaravimo buvo priimtas sprendimas susigrąžinti iš pareiškėjo 889,43 Lt išmokėtos paramos pagal programos priemonę MPŪV, 425,37 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir 0,99 Lt susietųjų išmokų (iš viso 1 315,79 Lt). Atsakovo įsitikinimu, Komisija, panaikindama Sprendimą, nepagrįstai nurodė, jog Centro pateikti duomenys nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, pervertinti 2009 m. pateiktas paraiškas ir pritaikyti sankcijas.

Nepriklausomai nuo to, kada buvo gauti duomenys apie paraiškoje numatytų reikalavimų nesilaikymą, atsakovas turi teisę ankstesniais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo ir priimti su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis susijusius sprendimus, todėl jo teisė remtis Centro duomenims negali būti siejama išimtinai tik su atliekamomis nuotolinėmis patikromis ar patikromis vietoje. Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, be to, Centras nustatyta tvarka tikslina KŽS duomenų bazę, todėl NMA neturi teisinio pagrindo nesivadovauti jo teikiama informacija ir duomenimis.

Faktinę aplinkybę, jog dalis pareiškėjo deklaruotų laukų ploto buvo netinkama paramai gauti, patvirtina ir aerofotografinės nuotraukos, kuriose galima matyti, kad dalis laukų yra apaugę. Komisija neteisingai nurodė, kad NMA pateiktos ginčo laukų nuotraukas esą darytos 2009 m. gegužės 1 d. NMA į bylą pateikė nuotraukas su fotografavimo datomis, iš kurių matyti, kad vienos nuotraukos buvo darytos 2009 m. gegužės 1 d., o kitos – 2010 m. birželio 29 d. NMA nuomone, net ir 2010 m. darytos nuotraukos yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisingą deklaravimą ne tik 2010 m., bet ir 2009 m., nes remiantis 2010 m. birželio mėnesį darytomis nuotraukomis, kuriose matyti 2009 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose augantys medžiai ir krūmai, galima teigti, jog jie ten augo ir 2009 m.

Atsakovas sutiko, kad 2009 metais pagal tuo metu dar neatnaujintą KŽS duomenų bazę ginčo laukų vyraujantis ūkinis naudojimas buvo dirbama žemė (bl1), tačiau atkreipė dėmesį, jog už paraiškos duomenų teisingumą atsakomybė nustatyta pareiškėjams, nes būtent jie turi geriausiai žinoti ir žino savo valdomos ir dirbamos žemės būklę, o tuo atveju, jei ariamosios žemės bei ganyklų arba pievų plotuose auga medžiai ir / ar krūmai, tai tokie plotai turi būti pareiškėjų išmatuoti ir į plotą išmokai / paramai gauti neįskaitomi.

Pareiškėjas G. J. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 3–6) paaiškino, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktos nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas paraiškų vertinimui siejamas su atsakovo pareiga einamaisiais metais kreiptis į Centrą t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Šiuo atveju NMA Sprendime nėra duomenų, jog ji būtų nusprendusi 2009 m. paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus, o tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu jai pateikė sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių G kodas bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje KŽS duomenų bazėje, nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. paraišką nesilaikant kitų būtinų procedūrų. Dauguma Sprendime nurodytų laukų buvo fotografuoti 2010 m., o pervertinama 2009 m. paraiška, taigi tariami pažeidimai nustatyti dar neprisiėmus įsipareigojimų pagal priemones arba po įsipareigojimų pabaigos. Be to, Centras tik 2012 m. pateikė atnaujintus duomenis atsakovui, nors pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės), 36.9 punktą jis tai turėjo atlikti vėliausiai iki 2010 m. vasario 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmetė.

Teismas, vadovaudamasis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (toliau – ir Nuostatai), 1 punktu, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d.

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (toliau – ir Reglamentas), 73 straipsniu, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 punktu, padarė išvadą, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą peržiūrėti pareiškėjo 2009 m. paraišką, o po pakartotinio peržiūrėjimo priimamas sprendimas nelaikytinas sprendimo dėl paramos skyrimo panaikinimu.

Tačiau nors NMA turėjo teisę atlikti pakartotinį 2009 m. paraiškos vertinimą, nustatyta, jog šiam įvertinimui buvo pasitelkti tik 2010 m. Centro nuotolinės patikros rezultatai. Pagal Reglamentą, jei valstybė narė taiko galimybę atlikti patikrinimus vietoje nuotolinio patikrinimo būdu, ji:

a) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje paraiškoje, atrinktoje tikrinimui pagal straipsnio 4 dalį, palydovu gautų vaizdų arba aerofoto nuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą;

b) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko tikrinimus (32 str. 5 d.). Jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nurodoma 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą (28 str. 2 d.).

Taisyklių 34.2 punktas nustato, jog NMA iki pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų pasėlių ir laukų ribas, atlieka patikrą vietoje. Priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas (Taisyklių 34.5 p.). NMA teikia Centrui patikros vietoje duomenis, reikalingus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazei tikslinti ir išskirti žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotus (Taisyklių 34.6 p.).

Nustačiusi deklaruoto ploto ar paraiškos duomenų neatitikimus, raštu arba elektroniniu paštu (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu) informuoja pareiškėją apie nustatytus neatitikimus arba perduoda minėtą informaciją savivaldybei, kuriai pareiškėjas yra pateikęs paraišką, taip pat skelbia minėtą informacijų informaciniame portale (Taisyklių 34.11 p.). NMA informavus, kad einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, Centras vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia NMA galutinius jos rezultatus pagal NMA nurodytą formą (Taisyklių 36.8 p.).

Centras pagal NMA pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal žemėlapio fragmentuose aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis ir pareiškėjų Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis iki 2010 m. vasario 1 d. (Taisyklių 36.9 p). Remdamasis šiomis nuostatomis teismas sutiko su Komisijos padarytomis išvadomis, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas siejamas su NMA planais einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus.

Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjo teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jo atžvilgiu nustatytų pažeidimų. NMA, kreipdamasi į Centrą, turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NMA būtų nusprendusi 2009 m. paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Taip pat nėra duomenų, jog apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėjas, prieš priimant Sprendimą, buvo informuotas.

Taigi vien ta aplinkybė, kad Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nesudaro pagrindo NMA padaryti priešingos išvados nei buvo padaryta įvertinus 2009 m. paraišką, o, kaip minėta, kitokių argumentų NMA savo Sprendime nenurodė. Taigi darydama išvadą, kad pareiškėjas gavo didesnę nei priklauso paramą, NMA rėmėsi įrodymais, gautais iš vienintelio šaltinio, prieš tai neatlikusi jokių papildomų Centro pateiktų faktinių aplinkybių patikrinimo bei įvertinimo veiksmų.

Teismo nuomone, ortofotografinės medžiagos pavėluotas atnaujinimas nesuteikia teisės NMA pervertinti 2009–2010 metų paraiškas nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teises. Iš pateiktų 2010 m. darytų ortofotografijų matyti, jog pareiškėjo 2009 m. deklaruotame lauke auga medžių ir (ar) krūmų, tačiau byloje nėra duomenų, kokio amžiaus yra nuotraukose užfiksuota augalija, kas ypač svarbu norint kuo tiksliau atkurti 2009 ir 2010 m. objektyviai buvusį vaizdą.

Be to, nuo 2009 m. paraiškos pateikimo iki pakartotinio patikrinimo praėjus nemažai laiko, pareiškėjas iš esmės neturi galimybės įrodinėti aplinkybių apie 2009 m. ir 2010 m. buvusią ginčo laukų būklę, o byloje nėra duomenų, kad NMA apskritai iš karto būtų informavusi pareiškėją apie pakartotinio patikrinimo duomenis, sudarydama galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti patikrinimo rezultatus, kas pažeidžia gero viešo administravimo principo reikalavimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad būtent Centras yra atsakingas už tinkamą pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, tuo tarpu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Lietuvoje 2011 m. birželio 6–10 d. tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 m. paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos pasenusiais 2005 m. vaizdais, taigi net ir tuo atveju, jei pareiškėjas 2009 m. deklaruodamas laukus ir padarė jų įbraižymo klaidų, jas pareiškėjui turėjo būti nurodyta ištaisyti nedelsiant ir pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už paramą administruojančių institucijų klaidas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-461(AG-372/04-2013).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 20 straipsnio 2 dalis nurodo du paraiškų kontrolės būdus – administracinę kontrolę ir patikrinimus vietoje. Pagal Komisijos reglamento, įgyvendinančio Tarybos reglamentą, 28 straipsnio 2 dalį, nuotolinio patikrinimo būdu gali būti atliekamas tik vienas iš dviejų paraiškų kontrolės būdų, t. y. patikrinimas vietoje. 2009 m. paraiškos duomenys patikros vietoje būdu nebuvo tikrinti.

2. Centro atliekamą KŽS duomenų bazės tikslinimą po patikrų reglamentuoja Taisyklės, tačiau nagrinėjamu atveju (kaip minėta, patikra nebuvo atlikta) KŽS duomenų bazės tikslinimas buvo atliktas gavus atnaujintą ortofotografinę medžiagą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tokio pobūdžio KŽS duomenų bazės tikslinimą Centras atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 3D-753 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DB10LT atnaujinimo techninių reikalavimų patvirtinimo“.

3. Pareiškėjo neteisingo deklaravimo (kai iš viso 1,52 ha medžių ir krūmų plotas buvo deklaruotas išmokoms ir paramai gauti už ganyklas (pievas), rugius ar net juodąjį pūdymą) negalima laikyti tik įbraižymo klaida. Pareiškėjas patvirtino, kad pateikia teisingus duomenis, todėl NMA neprivalo jų tikrinti (pareiškėjus patikrai vietoje Agentūra atrenka atsitiktinės atrankos bei rizikos analizės būdu). NMA, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimų, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. Taigi Agentūra privalo imtis priemonių paramos lėšoms susigrąžinti net ir nuo paraiškos pateikimo praėjus keleriems metams.

4. Pareiškėjas, nesilaikęs Taisyklių bei MPŪV taisyklių reikalavimų, neteisingai deklaravęs savo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių.

5. Atsakovas apie administracinio patikrinimo rezultatus informavo pareiškėją iš karto išsiųsdamas jam Sprendimą ir nurodydamas jo apskundimo tvarką bei terminus. Kadangi patikrų vietoje NMA pareiškėjo atveju neatliko, ji objektyviai negalėjo pareiškėjui išsiųsti patikros vietoje ataskaitos (pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas administracinis patikrinimas). NMA, gavusi Centro raštą, galėjo nebent informuoti pareiškėją, kad yra pradėtas pakartotinis 2009 m. paraiškos vertinimas ir apie jo rezultatus bus pranešta atskiru raštu, tačiau vien ta aplinkybė, kad Agentūra tokio rašto pareiškėjui neišsiuntė, nėra pakankamas pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

6. Nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus buvo medžiai ir krūmai, pareiškėjas privalėjo juos išmatuoti ir į plotus, už kuriuos mokama parama, neįtraukti. NMA nekilo abejonių dėl ginčo plotų netinkamumo paramai gauti.

7. Centro pateikti duomenys buvo administracinio patikrinimo dalimi, nes Centras vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo (Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo)“ 3.1 punktu yra atsakingas už žemės ūkio pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Taigi Centras yra kompetentinga institucija, galinti pateikti tikslius duomenis dėl apskaičiuotų netinkamų paramai plotų dydžių.

Pareiškėjas G. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jam atsiliepimo surašymo išlaidas – 600 Lt.

Atsiliepime ir paaiškinimuose (b. l. 38–41, 46–49) pareiškėjas pabrėžia, jog administracinės procedūros metu NMA nesiėmė protingų priemonių informuoti jį apie įtariamą pažeidimą (tyčinį neteisingą deklaravimą), nesudarė galimybės teikti paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus. NMA klaidina teismą, pateikdama skirtingais laikotarpiais darytas nuotraukas kaip tapačias (tai matyti iš jose pavaizduotų skirtingų augalų vegetacijos stadijų).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl NMA teisės susigrąžinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal programos priemonę MPŪV už 2009 deklaravimo metus.

Nustatyta, kad pareiškėjas G. J. 2009 m. birželio 13 d. pateikė NMA paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., pagal kurią jam buvo išmokėtos atitinkamos piniginės sumos.

Atsižvelgdama į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateiktus duomenis, NMA pakartotinai įvertino G. J. 2009 m. paraišką ir priėmė 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1465, kuriame nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta parama už paramai netinkamus plotus, todėl susidarė 1 315,79 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. NMA 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. BR6-(3.144.)-9786 informavo pareiškėją, kad minėtu pagrindu susidariusi jo skola (1 315,79 Lt) 2013 m. spalio 15 d. buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ sumos už 2012 deklaravimo metus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 3R-461(AG-372/04-2013) jo skundą tenkino ir NMA priimtą administracinį aktą panaikino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą ir Komisijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-461(AG-372/04-2013) paliko nepakeistą, todėl atsakovas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą. Įvertinusi jo dėstomus argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl ginčo esmės.

Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004).

Atitinkamai bendrosios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taisyklės nustatytos 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente Nr. 1698/2005, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja EŽŪFKP, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005). Išsamios šio reglamento kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, įtvirtintos 2006 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamente Nr. 1975/2006, kuriuo nustatomos išsamios bendrai finansuojamų paramos kaimo plėtrai priemonių, nustatytų remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005, kontrolės ir kompleksinio paramos susiejimo procedūrų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas Nr. 1975/2006).

Šie reglamentai yra pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike apibrėžtį ir pareiškėjo 2009 m. paraiškos pateikimo laiką.

Tuo tarpu, kaip nurodyta NMA Sprendime, G. J. 2009 m. paraiška buvo administruojama vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis. Šiais bei kitais nacionaliniais poįstatyminiais teisės aktais, kaip pagrindiniais bylos teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais, nagrinėdamas ginčą vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Tai pagrindžia teisės aktų nuostatos bei teismų praktika.

Pagal Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 str.) esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muñoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10, 39, 40, 41 p.).

Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje siekiant nuspręsti, ar NMA pagrįstai pripažino, jog dalis pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruoto ploto yra netinkamas paramai gauti, būtina išanalizuoti byloje pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi NMA nustatydama tokį faktą. Kaip minėta, NMA vadovavosi Centro pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjo deklaruotų laukų ortofotografijomis ir lentele, kurioje nurodytas deklaruotas paramai netinkamas plotas. Taigi šioje byloje būtina įvertinti tiek įrodymų tinkamumą, pakankamumą ir patikimumą, tiek jais remiantis nustatytų faktų tikrumą ir tikslumą.

Pagal Reglamento 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. To paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 str. 1 d. c p.). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 str.).

Iš esmės analogiškas reguliavimas nustatytas ir minėtuose reglamentuose dėl paramos kaimo plėtrai priemonių. Reglamento Nr. 1698/2005 74 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą. Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnis numato, kad paramos paraiškos ir paskesni mokėjimo prašymai tikrinami taip, kad būtų veiksmingai patikrinta atitiktis paramos skyrimo sąlygoms (1 d.). Valstybės narės naudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II antraštinės dalies 4 skyriuje numatytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (3 d.). Tinkamumo kriterijų patikrinimą sudaro administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje (4 d.). Atitiktis kompleksiniam paramos susiejimui tikrinama atliekant patikrinimus vietoje ir, kai reikalinga – administracinius patikrinimus (5 d.). To paties Reglamento 11 straipsnis numato, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ir mokėjimų prašymams ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma patikrinti administracinėmis priemonėmis. Procedūromis užtikrinamas su kontrole susijusio darbo, patikrinimo rezultatų ir priemonių, kurių imtasi neatitikimo atvejais, registravimas (1 d.). Administraciniai patikrinimai apima kryžminius patikrinimus, kai juos įmanoma ir reikalinga atlikti, inter alia naudojantis integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenimis. Kryžminiai patikrinimai yra susiję bent jau su sklypais ir gyvuliais, kuriems taikoma paramos priemonė, siekiant išvengti bet kokių neteisingai sumokamų paramos sumų (2 d.). Per kryžminius patikrinimus nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių reikiamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje (4 d.).

Pažymėtina, jog ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 yra pateikęs išaiškinimų, kurie yra susiję su nagrinėjamoje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis bei bylos faktine situacija.

Kaip šiame sprendime pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus (ESTT sprendimo C-485/12 40–41 p.). Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą (ESTT sprendimo C-485/12 51 p.).

Aptariamame sprendime ESTT konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei ESTT pateiktų išaiškinimų matyti, jog ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Visgi, iš anksčiau paminėto ESTT sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014).

Remiantis šia praktika nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ortofotografinės medžiagos, pagal kurią buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių.

Komisijos byloje yra surinktos pareiškėjo deklaruotų laukų kontroliniuose žemės sklypuose 2009 m. gegužės 1 d. ir 2010 m. birželio 29 d. ortofotografijos ir lentelė, kurioje nurodyta, kokie iš šiuose laukuose deklaruotų plotų yra netinkami paramai gauti, tačiau toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas negali būti laikomas nekeliančiu abejonių.

Šioje administracinėje byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomas netinkamo paramai gauti ploto dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, regimoji ortofotografinės medžiagos peržiūra nustatant netinkamus paramai gauti plotus, atsižvelgiant į paminėtoje medžiagoje ir NMA 2014 m. birželio 30 d. raštu Nr. BR6-7887(7.8) pateiktose 2009 m. ir 2010 m. ortofotografinėse nuotraukose užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikima ir tiksli. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra aišku, kokio dydžio, amžiaus, rūšies yra joje užfiksuota augalija, taip pat neaišku, kokie yra atstumai tarp nuotraukose matomų objektų. Remdamasi tuo teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofotografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laukų atskyrimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo surinkta ortofotografinė medžiaga vertintina tik kaip sudaranti faktinį pagrindą atsirasti abejonei, jog galbūt buvo deklaruotas netinkamas paramai gauti plotas. Tačiau tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, NMA nagrinėjamu atveju turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui, t. y. atlikti patikrinimą vietoje, nes, kaip minėta, pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1975/2006 11 straipsnio 4 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Taigi šiuo atveju surinkti duomenys, kurių pagrindu NMA pritaikė pareiškėjui sankcijas ir nustatė grąžintinų lėšų sumą, nebuvo patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima pripažinti nekeliančiais abejonių.

Kadangi teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali vadovautis prielaidomis ir abejonėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų aplinkybių pakanka pripažinti, jog atsakovo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. SP1-(11.2.12E)-1465 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikinęs Komisijos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 3R-461(AG-372/04-2013) paliekamas galioti. Pažymėtina, jog šis Komisijos sprendimas ir jį patvirtinę administracinių teismų sprendimai neužkerta kelio atsakovui iš naujo atlikti pareiškėjo 2009 m. paraiškos vertinimą ir priimti atitinkamus sprendimus laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų bei tvarkos.

Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su NMA nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. Tai, kad dalis jo 2009 m. paraiškoje deklaruotų laukų yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimtas NMA sprendimas, pareiškėjas sužinojo tik po Sprendimo priėmimo. Tuo tarpu, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Šiuo atveju pareiškėjas iki jam teisines pasekmes sukeliančio Sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie Centro pateiktus duomenis, todėl paminėtos teisės į gynybą NMA jam neužtikrino.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 28 d. teisinių paslaugų sutarties, kurią sudarė pareiškėjas G. J. ir advokatas K. K., ir 2014 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 737535 (b. l. 42, 43), pareiškėjo faktinės išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymu, sudaro 600 Lt, t. y. neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos maksimalios ribos, atitinka advokato suteiktos teisinės paslaugos turinį bei apimtį, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas yra pagrindas priteisti pareiškėjui 173,77 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo G. J. naudai 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 77 euro ct) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas