A-575-559-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-559/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00542-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. V. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–9), prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-41-13, kuriuo Tarnyba atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 3 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš antstolių A. S. ir A. Z., bei paskirti jai advokatą. Pareiškėja nurodė, kad pateikė Tarnybai dokumentus, patvirtinančius, jog vykdant 122,01 Lt dydžio vykdymo išlaidų išieškojimą iš jos, buvo atlikti neteisėti veiksmai, kadangi buvo areštuotos jos banko sąskaitos, esančios bankuose AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“, iš viso – 1 292,43 Lt, iš banke AB „Swedbank“ esančios sąskaitos buvo nurašyta 835,87 Lt suma, iš AB „SEB bankas“ – 898 Lt, iš AB „Parex bankas“ – 518,71 Lt, o grąžinta tik 825,22 Lt.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepime į skundą (b. l. 51–54) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba pažymėjo, kad išanalizavus pareiškėjos prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus bei advokato L. Z. išvadą, buvo konstatuota, jog pareiškėja nepateikė jos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. dokumentų, įrodančių, kad antstolių neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta 3 000 Lt turtinė žala, todėl jos reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Klaipėdos VGTPT atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, nei neteisėtų antstolių veiksmų. Nurodė, kad klausimas dėl antstolių neteisėtų veiksmų jau buvo spręstas ikiteisminėse institucijose ir teismuose, tačiau jokie pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtinantys faktai nebuvo nustatyti. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėja turi piniginių lėšų ir gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Tarnyba tvirtino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo pagrįstai nesuteikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu (b. l. 96–99) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2013 m. kovo 26 d. Klaipėdos VGTPT pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėja prašyme nurodė, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga suruošti procesinius dokumentus ir atstovauti ją civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovams antstoliams A. Z. ir A. S. dėl 3 000 Lt turtinės žalos priteisimo, kurią ji patyrė, nes neteisėtai buvo nurašyti pinigai nuo jos sąskaitų. Kartu su prašymu pareiškėja Tarnybai pateikė šiuos dokumentus – metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. kopiją, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-432-323/2011 kopiją, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-635-265/2010 kopiją ir asmens dokumento kopiją.

Tarnyba 2013 m. kovo 29 d. raštu paprašė pareiškėjos patikslinti prašymą, t. y. konkrečiai nurodyti dėl kokių neteisėtų antstolių veiksmų jai atsirado turtinė 3 000 Lt dydžio žala, taip pat pateikti dokumentus, iš kurių galima spręsti, kad antstolių veiksmai buvo neteisėti ir žala padaryta būtent dėl neteisėtų veiksmų. Pareiškėja 2013 m. balandžio 15 d. Tarnybai pateikė papildomus dokumentus – antstolio A. Z. 2010 m. kovo 1 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir šių išlaidų paskaičiavimą, 2010 m. vasario 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2010 m. sausio 27 d. patvarkymus areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo jį įvykdžius, banko sąskaitų išrašus.

Tarnyba 2013 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į advokatą L. Z., kad jis pateiktų išvadą dėl pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo, apie tai pareiškėja buvo informuota 2013 m. balandžio 18 d. raštu. Advokatas L. Z., įvertinęs jam pateiktą medžiagą, susijusią su pareiškėjos prašymu, 2013 m. gegužės 17 d. parengė išvadą, kad egzistuoja VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytos aplinkybės, t. y. pareiškėjos reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ji gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba.

Advokatas išvadoje nurodė, kad pareiškėja kartu su prašymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog antstolis A. S. nurašė pinigus iš jos banko sąskaitos, antstolis A. S., priėmęs vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 137,78 Lt išieškojimo iš skolininkės J. D. išieškotojai V. V. V., nustatęs, jog skolininkė įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, 2009 m. liepos 27 d. raštu pasiūlė pareiškėjai sumokėti 122,01 Lt vykdymo išlaidas, o šių išlaidų pareiškėjai nesumokėjus kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jas iš pareiškėjos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi šią sumą antstoliui priteisė, o teismui išdavus vykdomąjį raštą antstolis A. S. jį pateikė vykdymui antstoliui A. Z., kuris 2010 m. sausio 27 d. patvarkymais areštavo pareiškėjos lėšas banko sąskaitose, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (iš viso buvo areštuota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą 1 265,68 Lt, iš jų AB „SEB bankas“ – 430,81 Lt, AB „Swedbank“ – 404,06 Lt, AB „Parex bankas“ – 430,81 Lt).

Gautas lėšas antstolis A. Z. patvarkymu paskirstė taip – 122,01 Lt paskyrė išieškotojui antstoliui A. S., 308,80 Lt paliko sau, kaip vykdymo išlaidas, o likusius 834,87 Lt grąžino pareiškėjai, ką patvirtina išrašas iš pareiškėjos sąskaitos, esančios banke AB „Swedbank“. Klaipėdos VGTPT, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi šia advokato išvada. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančių procesinių teismų sprendimų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-635-265/2010 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį, kuria pareiškėjo antstolio A.

S. pareiškimas buvo patenkintas ir antstoliui priteista 122,01 Lt vykdymo išlaidų iš išieškotojos (pareiškėjos) V. V. V.. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs V. V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus ir pagrįstai tenkino antstolio pareiškimą dėl 122,01 Lt vykdymo išlaidų priteisimo. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie patvirtintų ir (ar) leistų manyti, jog pareiškėjai buvo (yra) padaryta 3 000 Lt turtinė žala dėl antstolių A.

S. ir (ar) A. Z. veiksmų, vykdant 122,01 Lt vykdymo išlaidų išieškojimą, tokių duomenų pareiškėja nepateikė nei Klaipėdos VGTPT, nei teismui. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir tuo, kad pareiškėjos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenys patvirtina, jog ji turi piniginių lėšų (6 000 Lt), teismas sutiko su Klaipėdos VGTPT vertinimu, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir ji gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas nurodė, kad Tarnyba pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė laikydamasi VGTPĮ 18 straipsnio nuostatų, priimdama ginčijamą sprendimą tinkamai vertino ginčo teisines ir faktines aplinkybes, neperžengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribų, todėl priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėja V. V. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 101–103), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 111–112) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, savo sprendimą išsamiai motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize ir pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių pareiškėjos skundo argumentų, o subjektyvus pareiškėjos vertinimas nepaneigia ginčijamo sprendimo teisingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-41-13, kuriuo Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjos V. V. V. reikalavimas dėl 3 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš antstolių A. S. ir A. Z. yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pareiškėja gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pareiškėja gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba.

Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Atitinkamai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, aktualios VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktų (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu) nuostatos, numatančios, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir (ar) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 ir kt.). VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.). Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam teismui teiktinam ieškiniui dėl 3 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš antstolių A. S. ir A. Z. parengti.

Kaip matyti iš pareiškėjos 2013 m. kovo 14 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 29–33) turinio, V. V. V. kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl neteisėtais veiksmais padarytos 3 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš antstolių A. S. ir A. Z.. Tarnyba, siekdama išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, 2013 m. kovo 29 d. raštu Nr. (1.7.)SR-1146 (b. l. 72) kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos bei dokumentų pateikimo, prašydama konkrečiai nurodyti dėl kokių neteisėtų antstolių veiksmų jai buvo padaryta žala, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad antstolių veiksmai buvo neteisėti ir būtent tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta žala. Klaipėdos VGTPT 2013 m. balandžio 15 d. buvo gauti papildomi dokumentai iš pareiškėjos (b. l. 73–82). Gavusi minėtus dokumentus, Tarnyba 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-1396 (b. l. 83) kreipėsi į advokatą L. Z., kad jis pateiktų išvadą dėl VGTPĮ 11 straipsnio 6–7 dalyse numatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų buvimo, apie tai pareiškėja buvo informuota Tarnybos 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.7.)-SR1397 (b. l. 84). 2013 m. gegužės 17 d. Klaipėdos VGTPT buvo gauta advokato L. Z. išvada (b. l. 85–86), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ji gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba. Remdamasi surinktais duomenimis, Klaipėdos VGTPT 2013 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-41-13 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai V. V. V. jos prašomoje civilinėje byloje, kadangi nustatė, jog pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ji nepateikė jos reikalavimą (žalos padarymo faktą, žalos dydį, neteisėtus antstolių veiksmus) pagrindžiančių dokumentų, be to, pareiškėja turi piniginių lėšų ir gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, t. y. egzistuoja VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose (redakcija, galiojusi šio Tarnybos sprendimo priėmimo metu) numatytos aplinkybės, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama (b. l. 87–89).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos ginčijamas Klaipėdos VGTPT 2013 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-41-13, kuriuo Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais (redakcija, galiojusi šio Tarnybos sprendimo priėmimo metu), atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai įvertinus visumą aplinkybių bei įrodymų, sprendime aiškiai ir išsamiai nurodant atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą motyvus bei pagrindžiant faktine medžiaga.

Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai bei kita medžiaga leido Tarnybai daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjos reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir nagrinėjamu atveju nėra faktinio bei teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą dėl 3 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš antstolių A.

S. ir A. Z., kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, turi būti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.), tačiau pareiškėja tokių duomenų nepateikė, be to, pareiškėja galėjo gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTPĮ 3 str.).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjos V. V. V. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys