A-442-1009-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1009/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01572-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. KS-32 „Dėl J. G.“.

Paaiškino, kad ginčijamu sprendimu atsakovas pripažino, jog pareiškėjas, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys ir Lietuvos socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko pavaduotojas, dalyvaudamas Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės Ūkio reikalų komiteto posėdžiuose svarstant klausimą dėl priemokos Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui, tos pačios politinės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininkui A. V., skyrimo, nesiėmė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti ir pažeidė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nesutiko su atsakovo nuomone, kad privalėjo nusišalinti, kai buvo svarstomas klausimas dėl priemokos skyrimo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui. Manė, kad narystė politinėje partijoje besąlygiškai negali būti laikoma privačiu interesu. Teigė, kad neprivalėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl priemokos savivaldybės administracijos direktoriui skyrimo, kadangi vykdė Elektrėnų savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, taip pat toks balsavimas neturėjo jokios realios ir objektyvios įtakos asmeniniams jo interesams. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, jis neturėjo jokių asmeninio pobūdžio (moralinių) įsipareigojimų A. V., kadangi balsuojant jį ir A. V. siejo ne partiniai santykiai, o tik tarnybinė veikla. Be to, ne jis iniciavo priemokos skyrimą A. V., t. y. jis nebuvo aktyvus, o priešingai, kaip ir visi Tarybos nariai, pritarę geram administracijos direktoriaus darbui, balsavo už priemokos skyrimą. Priemokų skyrimą nustato Valstybės tarnybos įstatymas, todėl šioje situacijoje jis neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo, kadangi viskas buvo daroma vadovaujantis teisės aktais. Priemokos skyrimą A. V. lėmė objektyvios aplinkybės, t. y. jis tinkamai vykdė savo, kaip Savivaldybės administracijos direktoriaus, o ne partijos skyriaus pirmininko, pareigas. Priemoka A. V. buvo skirta balsų dauguma ir jo balsas nebuvo lemiamas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog tarybos narys privalo nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Tai reiškia, kad pareiškėjo teisė dalyvauti ir balsuoti savivaldybės tarybos posėdžiuose nėra absoliuti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, pagal kurią, kai egzistuoja tam tikrų valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša (viena vertus, toks asmuo turi pareigą vykdyti savo tiesiogines funkcijas, kita vertus, taip pat turi pareigą vengti interesų konflikto), ji sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto.

Komisija nustatė, jog pareiškėjas nenusišalino nuo klausimo svarstymo ir aktyviai siekė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einančiam Lietuvos socialdemokratų partijos skyriaus pirmininkui būtų skirta 40 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Pažymėjo, kad politinės partijos ir skyrių veikla, jos narių tarpusavio santykiai yra grindžiami subordinacijos, koordinavimo ir pavaldumo (drausmės) principais. Pareiškėjas, priklausydamas partijos valdymo struktūrai, dalyvaudamas jos valdyme, įgyvendina ir savo privatų saviraiškos laisvės interesą.

Nustatyta, kad pareiškėjas ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius yra partijos kolegos, kuriuos sieja pavaldumo santykiai. Pagal Lietuvos socialdemokratų partijos statutą pareiškėjas į antras pagal statusą pareigas partijos skyriuje buvo teikiamas ir gali būti teikiamas ateityje kaip tik dabartinio Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo ir yra suinteresuotas administracijos direktoriui palankiais sprendimais. Partijos skyriaus pirmininko pavaduotojas turi moralinį įsipareigojimą spręsti klausimus savo partijos skyriaus pirmininko naudai, o toks asmeninis suinteresuotumas gali daryti įtaką pareiškėjo sprendimams valstybės tarnyboje ir sukelti pagrįstų visuomenės abejonių sprendimų, priimamų savivaldybių tarybose, nešališkumu ir objektyvumu.

Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-101/2012, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama užkirsti kelią bet kokioms abejonėms dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, todėl neturi jokios reikšmės, ar asmens, patekusio į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, balsas buvo lemiamas priimant (ar nepriimant) sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. KS-32 „Dėl J. G.“.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai gali būti konstatuoti tik pripažinus, kad asmuo veikė (priėmė sprendimą, dalyvavo jį priimant) esant aplinkybėms, kurios sukelia interesų konfliktą, t. y. turėdamas asmeninį (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) turtinį ar neturtinį suinteresuotumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013).

Darė išvadą, kad Komisija, kiekvienu atveju pripažindama, kad valstybės tarnautojas veikė interesų konflikto situacijoje, turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis, hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnautojo galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos socialdemokratų partijos statuto 5.6 straipsnyje yra įtvirtintas solidarumo principas.

Aiškinant šį principą darė išvadą, kad partijos narys, ar jis partijos struktūroje susijęs pavaldumo santykiais, ar ne, privalo vykdyti partijos programą, remti savo kolegas, o partija savo programą gali įgyvendinti ir įgyvendina per savo partijos narius įvairiose valdžios ir valdymo struktūrose. Priešingai aiškinant gali susidaryti tokia situacija, kad valdančioji dauguma, kuri laimėjo rinkimus ir yra valdžioje, negalės priimti sprendimų. Teismo nuomone, Komisijos išvados dėl J. G. asmeninio suinteresuotumo priimant sprendimą skirti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui priedą yra grindžiamos ne realiomis ir objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, o prielaidomis ir spėliojimais.

Aiškinant aptartą situaciją taip, kaip Komisija, susidarytų paradoksali situacija, kad bet kokie pareiškėjo priimami sprendimai ir veikla, vykdoma esant Tarybos nariu ir einant Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojo pareigas, galėtų būti vertinami kaip išskirtinai palankūs Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui (partijos pirmininkui), t. y. nuolat egzistuotų interesų konfliktas. Atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją, tačiau pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą narystė politinėje partijoje nėra deklaruojama.

Teismas, sistemiškai įvertinęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, darė išvadą, kad narystė politinėje partijoje nelaikytina privačiu interesu besąlygiškai, todėl pagal šį įstatymą valstybės tarnyboje dirbančio asmens buvimas politinės partijos nariu ir dalyvavimas priimant sprendimus, susijusius su atitinkama politine partija ar jos nariais, pats savaime, nesant jokių papildomų duomenų apie asmens privačius interesus, viešųjų ir privačių interesų konflikto nesukelia.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje interesų konfliktas nekilo, todėl pareiškėjas neprivalėjo veikti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu būdu, t. y. nusišalinti nuo sprendimo dėl priemokos Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui A. V. skyrimo svarstymo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas tenkintas. Teismui konstatavus, kad ginčo atveju dėl J. G. veiksmų interesų konfliktas nekilo, kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir motyvų vertinimas buvo teisiškai nereikšmingas, todėl teismas jų nenagrinėjo.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – palikti galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. KS-32.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą Komisijai už akių, neinformavęs apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Komisija nebuvo informuota elektroniniu pranešimu LITEKO VEP posistemio paskyroje apie šaukimo išsiuntimą, todėl pripažintina, jog šaukimas nebuvo jai įteiktas taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 punktas. Teismas, išnagrinėjęs bylą nepranešdamas Komisijai apie teismo posėdį, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų. Be to, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo procesines teises, numatytas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje. Pasak atsakovo, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, ir grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo.

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų apie privataus intereso egzistavimą. Priešingai nei teigia teismas, Komisijos sprendimas yra grindžiamas ne spekuliacijomis, o byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie realų asmeninį pareiškėjo kaip Lietuvos socialdemokratų partijos skyriaus pirmininko pavaduotojo suinteresuotumą partijos skyriaus pirmininko gerove. Pareiškėjas į antras pagal statusą pareigas Lietuvos socialdemokratų partijos skyriuje buvo teikiamas ir gali būti teikiamas ateityje tik dabartinio Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra realiai suinteresuotas administracijos direktoriui palankiais sprendimais. Partijos skyriaus pirmininko pavaduotojas turi moralinį įsipareigojimą spręsti klausimus savo partijos skyriaus pirmininko naudai. Toks asmeninis suinteresuotumas gali daryti įtaką pareiškėjo sprendimams valstybinėje tarnyboje ir sukelti pagrįstas visuomenės abejones sprendimų, priimamų savivaldybių tarybose, nešališkumu ir objektyvumu. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra nagrinėjęs analogišką bylą ir pripažinęs, kad politinės partijos skyriaus pirmininko pavaduotojas yra priklausomas nuo skyriaus pirmininko sprendimų, todėl eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje turi vengti interesų konflikto ir nusišalinti nuo klausimų, susijusių su primininko interesais, svarstymo (2012 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1709-815/2012).

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010 ir teigia, kad teismo išvados, jog partijos programos vykdymas yra viršesnis už pareigą vengti interesų konflikto, yra nepagrįstos. Atsakovas neneigia pareiškėjo teisės dalyvauti įgyvendinant partijos programą, bet tai turi būti daroma nepažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą.

Nurodo, kad nors atsakovas ir teigia, jog jo pateikti argumentai yra realūs, o ne hipotetiniai, tačiau savo apeliaciniame skunde realių ir objektyvių įrodymų nepateikia ir iš esmės remiasi tik prielaidomis.

Pažymi, kad pareiškėjo, kaip Elektrėnų savivaldybės tarybos nario, ir administracijos direktoriaus balsavimo metu nesiejo pavaldumo santykiai, todėl tiek pareiškėjas, tiek kiti tarybos nariai buvo laisvi vertinant A. V. atliktus darbus, vykdant konkrečias funkcijas bei pareigas ir šioje situacijoje galėjo laisva valia nuspręsti, ar balsuoti už priemokos skyrimą, ar ne. Pareiškėjas, balsuodamas už priemokos skyrimą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui, nesiekė naudos nei sau, nei savo artimam asmeniui, t. y. pareiškėją ir A. V. niekada nesiejo ir nesieja artimi ryšiai, kaip tai numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Be to, pareiškėjas nebuvo aktyvus siekiant priemokos skyrimo A. V.. Sprendimas A. V. skirti priemoką priimtas nešališkai ir teisingai, įvertinus Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. KS-32 teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjas J. G., kuris yra Elektrėnų savivaldybės tarybos narys ir politinės partijos, t. y. Lietuvos socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko pavaduotojas, dalyvaudamas Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Ūkio reikalų komiteto posėdžiuose svarstant klausimą dėl priemokos Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui, tos pačios politinės partijos Elektrėnų skyriaus pirmininkui A. V. skyrimo, nesiėmė priemonių, nustatytų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, kad išvengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. KS-32 konstatavęs, jog nagrinėjamoje situacijoje interesų konfliktas nekilo, todėl pareiškėjas neprivalėjo veikti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu būdu.

Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos nario pareiga nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nustatytos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės, tarp jų prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 str. 2 p.). To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi, kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai minėtame įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos narys J. G. yra Lietuvos socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininko A. V. pavaduotojas. Pareiškėjas pirmininkavo Elektrėnų savivaldybės tarybos Ūkio reikalų komiteto 2012 m. gruodžio 21 d. posėdžiui, kuriame buvo svarstomas savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl priemokos skyrimo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui A. V. ir 2012 m. gruodžio 27 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu balsavo už priemokos skyrimą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui A. V..

Teisėjų kolegija, įvertinusi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. KS-32, priimtą pareiškėjo atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo argumentai dėl pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo balsuoti už priedo savivaldybės administracijos direktoriui skyrimą yra grindžiami ne realiomis ir objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, o prielaidomis ir spėjimais apie „moralinę skolą“ už tai, kad pareiškėjas buvo teikiamas ar galimai ateityje bus teikiamas politinės partijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrai. Pažymėtina, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Todėl savivaldybės tarybos nario buvimas atitinkamos partijos skyriaus pirmininko pavaduotoju savaime nesuponuoja jo moralinio įsipareigojimo balsuojant dėl savivaldybės tarybos sprendimų, susijusių su tos partijos skyriaus pirmininku. Šiuo atveju savivaldybės tarybos nario dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl priedo skyrimo savivaldybės administracijos direktoriui, kurio priėmimas į pareigas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p.), vertintinas kaip savivaldybės tarybos nario teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas.

Pažymėtina, kad ginčijamame atsakovo sprendime nėra motyvuoto pareiškėjo asmeninio suinteresuotumo ir privataus intereso pagrindimo, sprendime apsiribota nurodant bendro pobūdžio formuluotes dėl partijos pirmininko pavaduotojo moralinės priedermės spręsti klausimus partijos skyriaus pirmininko naudai. Taigi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas nėra tinkamai pagrįstas. Todėl, įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo interesų konfliktas, dėl ko pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Vertinant atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo apie teismo posėdį nepranešdamas atsakovui, pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Pagal bendrą taisyklę šaukimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo (ABTĮ 75 str. 1 d.). ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 16 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 7 punktas nustato, kad juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, turintis aktyvią paskyrą savo, kaip fizinio asmens vardu arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) <...> (Taisyklių 8 p.).

LITEKO duomenys ir rašytinė bylos medžiaga rodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų gavėjas, teismo šaukimą į teismo posėdį, numatytą 2013 m. spalio 23 d. 9 val. 00 min, 2013 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė komisijai į LITEKO VEP posistemio paskyrą (b. l. 108). Kadangi aktyvuodamas paskyrą atsakovo teisėtas atstovas privaloma tvarka išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apie minėtą teismo posėdį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai buvo pranešta tinkamu būdu.

Remdamasi ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų prašęs atidėti administracinės bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai administracinę bylą 2013 m. spalio 23 d. teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas tinkamai aiškinus ir taikius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, reguliuojančias ginčo santykius, paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys