AS-541-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-541-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05341-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teigė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. jis turėjo reikalavimą nurodyti ne tik litais, bet ir ekvivalentine išraiška eurais; pagrįsti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (kodėl prašo priteisti 60 000 Lt); pateikti skunde išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio arba pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad kreipėsi dėl dokumentų (informacijos) gavimo, tačiau juos atsisakyta pateikti; patikslinti bylos šalis; pateikti identiškų skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Pareiškėjas 2015 m. sausio 19 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad keičia skundo pagrindą. 2015 m. sausio 19 d. skunde nurodė, kad yra kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, dėl ko prašo priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo po 30 Eur už kiekvieną parą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nors ir nurodė, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K, tačiau nei kreipimosi, nei atsisakymo iš Lukiškių TI-K teismui nepateikė. Taigi nepašalino teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje nustatyto trūkumo pateikti duomenis, pagrindžiančius skunde išdėstytas aplinkybes dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio, kad kreipėsi dėl dokumentų (informacijos) gavimo, tačiau juos atsisakyta pateikti. Taip pat pareiškėjas turėjo tiksliai ir aiškiai suformuluoti skundo dalyką, t. y. konkrečia suma (eurais) prašyti priteisti neturtinę žalą, o ne nurodyti už vieną dieną kalinant netinkamomis sąlygomis prašomą priteisti sumą.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią nutartį panaikinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vengia priimti nagrinėti jo skundą. Pažymi, jog aiškiai suformulavo skundo dalyką – prašo priteisti konkrečią pinigų sumą, t. y. po 30 Eur už kiekvieną kalinimo nežmoniškmis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dieną. Atkreipia dėmesį, kad paaiškino visas aplinkybes, iš kurių kildino neturtinę žalą, o pagrindžiančių dokumentų pateikti negali, nes jų pareiškėjui neišduoda atsakovas. Prašo teismo išreikalauti reikiamus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui konstatavus, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006).

Manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – teismas laikė skundą nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Iš 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 23–24 straipsnių reikalavimų. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad esminis aspektas, kuriuo remiantis teismas galėtų priimti skundą nagrinėjimui, yra ne tik aiškiai ir konkrečiai išreikštas reikalavimas (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), bet ir skundo turinys, aplinkybės, kuriomis besikreipiantis į teismą asmuo grindžia savo reikalavimą ir tas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.), jei jų negali gauti, turi pateikti dokumentus, kurie tai įrodytų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti identiškų skundo su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Be to, teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą 60 000 litų už laikotarpį praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis turi būti nurodytas ne tik litais, bet ir eurais.

Pareiškėjas, atsižvelgęs į minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, 2015 m. sausio 19 d. pateikė skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo po 30 Eur už kiekvieną parą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi nusprendė, kad pareiškėjas nepašalino šių trūkumų: 1) nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė dokumentų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl tokių įrodymų gavimo ir jam nebuvo suteikta minėta informacija; 2) pareiškėjas nenurodė konkrečios sumos, kurią prašo priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto trūkumo, kad prie skundo pareiškėjas nepridėjo nei kreipimosi, nei Lukiškių TI-K atsisakymo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jau pirminiame skunde teismui nurodė, kad šių dokumentų negali gauti ir prašė teismo juos išreikalauti iš atsakovo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-199/13; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, atitinkamas aplinkybes tenka atsakovui (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 68 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Pareiškėjas reikšdamas skundą taip pat siekia, kad jam būtų atlyginta žala, galimai atsiradusi dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, laisvės atėmimo vietoje netinkamų laikymo sąlygų. Nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo buvo prašoma ir dėl šio reikalavimo patikslinti skundą – pasiūlyta tiksliai nurodyti prašomą priteisti žalos dydį ne tik litais, bet ir eurais.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytą aplinkybę dėl pareiškėjo reikalavimo, kurias pirmosios instancijos teismas laikė skundo trūkumais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas aptariamo pareiškėjo skundo reikalavimo trūkumui pašalinti buvo nustatytas nepagrįstai, nes nurodyta aplinkybės nelaikytina skundo trūkumu, trukdančiu teismui pradėti administracinę bylą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka minimalius įstatymo keliamus reikalavimus (b. l. 14–16). Pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą (nurodytas atsakovas Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimas), veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus (nebuvo užtikrinta jo teisė kalėti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. neužtikrintas minimalus kameros plotas ir kt.), bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą (prašo atlyginti po 30 Eur už kiekvieną dieną praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis).

Taip pat skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti aptariamus skundo trūkumus, o jam jų nepašalinus laikė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis