AS-1011-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1011-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) atliktus Juridinių asmenų registro duomenų apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (toliau – ir Sinodo Kolegija) bei Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios (toliau – ir Bažnyčia) vardu turinčių teisę veikti asmenų pakeitimus, numatančius, kad Sinodo kolegijos vardu turi teisę veikti P. R. P. ir R. S., o Bažnyčios – T. Š. ir R. M.;

2) atstatyti iki neteisėtų Sinodo kolegijos bei Bažnyčios duomenų pakeitimo buvusius duomenis, jog Sinodo kolegijos vardu veikti turi teisę D. L. ir pareiškėjas, o Bažnyčios – pareiškėjas. Taip pat pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti atsakovo sprendimo, kuriuo buvo pakeisti Sinodo kolegijos ir Bažnyčios atstovai, galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog 1981 m. sausio 26 d. Lietuvoje buvo įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tradicinė religinė bendrija, pavadinta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, atstovaujanti Bažnyčiai. 2004 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas (toliau – ir Sinodas). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šios dvi bendruomenės niekuomet neturėjo subordinacinio ryšio.

Pareiškėjas nurodė, jog iki duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre Sinodo kolegijos vardu teisę veikti turėjo pareiškėjas ir D. L., Bažnyčios vardu – pareiškėjas, tačiau po atsakovo padarytų pakeitimų Juridinių asmenų registre teisę veikti Sinodo kolegijos vardu įgijo P. R. P. ir R. S., o Bažnyčios vardu teisę veikti įgijo T. Š. ir R. M.. Anot pareiškėjo, dėl pakeitimų padarytų Juridinių asmenų registre Sinodas perėmė Bažnyčios ir Sinodo kolegijos valdymą.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 175 punktu, teigė, kad jis teikia skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi teisės aktuose nėra nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Juridinių asmenų registro įrašų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, siekdamas, kad būtų atlikti skundo teismui reikalavimuose suformuluoti veiksmai, t. y. panaikinti ginčijami Juridinio asmenų registro duomenų pakeitimai ir atstatyti iki šių duomenų pakeitimų buvę Juridinio asmenų registro duomenys, kreipėsi su prašymu į kompetentingą atlikti tokius veiksmus viešojo administravimo instituciją – Registrų centrą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 ir 15 straipsniais bei 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodė, jog šiuo metu nėra kilusio ginčo dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.

III. Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 29 d. nutartį ir priimti jo (pareiškėjo) skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 175 punktu, nurodo, kad teismui gali būti skundžiami ne tik atsakovo priimti sprendimai, bet ir veiksmai, todėl atsakovo veiksmai nepagrįstai pakeičiant Bažnyčios ir Sinodo kolegijos valdymo organų narius turi būti skundžiami būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjo teigimu, Juridinių asmenų registro atveju nėra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarką, todėl jis (pareiškėjas), prieš kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, neprivalėjo kreiptis į atsakovą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-291-437/2015, kurioje pagal pareiškėjo skundą yra nagrinėjamas atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo klausimas, ir pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas A. K. siekia inicijuoti ginčą teisme dėl Juridinių asmenų registre padarytų duomenų pakeitimų panaikinimo ir iki ginčijamų pakeitimų buvusių duomenų atstatymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas kaip asmuo, veikiantis Bažnyčios bei Sinodo kolegijos vardu, tačiau 2015 m. balandžio 9 d. Juridinių asmenų registre padaryti nauji įrašai, t. y. asmenimis, veikiančiais Bažnyčios vardu, įregistruoti T. Š. ir R. M. (I t., b. l. 81–82), o asmenimis, veikiančiais Sinodo kolegijos vardu, įregistruoti P. R. P. ir R. S. (I t., b. l. 135–136).

Pareiškėjo teigimu, minėtų duomenų pakeitimas Juridinių asmenų registre yra neteisėtas, todėl Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys turi būti panaikinti ir atstatyti prieš tai buvę duomenys. Pareiškėjas dėl pakeitimų, padarytų Juridinių asmenų registre, panaikinimo nesikreipė į Registrų centrą, tačiau padavė skundą teismui, prašydamas panaikinti padarytus pakeitimus ir atstatyti prieš tai buvusius duomenis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas, prieš pateikdamas skundą teismui, privalėjo kreiptis į atsakovą, prašydamas panaikinti ginčijamus Juridinių asmenų registro įrašus, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią nustatytą aplinkybę, konstatavo, kad ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje nėra kilęs ir todėl yra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, anot jo, teismui gali būti skundžiami ne tik atsakovo priimti sprendimai, bet ir veiksmai, o teisės aktuose nėra nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Juridinių asmenų registro įrašų.

Nagrinėdama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Pažymėtina, kad pirmiau nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Pavyzdžiui, teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Vertinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjo skundo dėl neteisėtų Juridinių asmenų registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų priėmimo stadijoje padarytą išvadą, kad nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, būtina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo (toliau – ir Juridinių asmenų registro įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai, šiame įstatyme nenurodyta Registrų centro ir jo filialų sprendimų ir / ar veiksmų apskundimo tvarka. Nuostatų 175 punkte nustatyta, jog Registrų centro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, yra nurodęs, jog tiek Registrų centro, tiek jo filialų sprendimai priimti dėl atsisakymo įregistruoti juridinį asmenį, registruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus, taip pat padaryti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus gali būti skundžiami tiesiogiai teismui (žr., pvz., 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-229/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1175/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde suformuluotą skundo dalyką bei skundo pagrindą, ginčijamų Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmų pobūdį, nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundo priėmimo stadijoje konstatuodamas, jog pareiškėjas privalėjo kreiptis į atsakovą, prašydamas panaikinti ginčijamus Juridinių asmenų registro įrašus. Šiuo atveju administracinės bylos dalyku gali būti ir pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas kitų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti, nenurodė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį yra tenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti skundą nagrinėti, tačiau šis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2015 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos rašytiniai paaiškinimai (elektroninis dokumentas), kuriuose prašoma atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pagal ABTĮ normas paaiškinimus administracinėje byloje gali teikti tik proceso šalys, kurios dalyvauja administracinės bylos nagrinėjime (ABTĮ 48 str., 53 str. 2 d., 133 str. ir 148 str.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui atsiliepimus į apeliacinį (atskirąjį skundą) turi teisę pateikti dalyvaujantys apeliaciniame procese asmenys (ABTĮ 135 str. 2 d., 148 str.). Administracinė byla pradedama, kai priimamas nagrinėti pareiškėjo skundas (ABTĮ 37 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjo skundas nebuvo priimtas ir administracinė byla nebuvo iškelta, nėra išspręstas klausimas dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos dalyvavimo bylos nagrinėjime, t. y. šis asmuo nėra pripažintas dalyvaujančiu byloje bei apeliaciniame procese asmeniu, o skundo priėmimo stadijoje santykiai vyksta tarp skundą padavusio asmens ir teismo.

Taigi pagal ABTĮ nuostatas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija neturi teisės teikti atsikirtimų į pareiškėjo atskirąjį skundą (rašytinių paaiškinimų), todėl teisėjų kolegija atsisako priimti 2015 m. liepos 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos rašytinius paaiškinimus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius Dalia Višinskienė