AS-556-27-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-27/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05327-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Aukštaitijos montažas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal BUAB „Aukštaitijos montažas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 17 d. gautas (išsiųstas 2013 m. spalio 16 d.) pareiškėjo BUAB „Aukštaitijos montažas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 69-20.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM 2013 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 69-20 paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Inovestus“, skaičiuojant skundo terminą turi būti pagal analogiją taikomas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas, kuris nustato, jog skundą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų bankroto administratorius turėtų pateikti per 6 mėnesius nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų gavimo. Teismui laikant, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas, prašė jį atnaujinti, kadangi bankroto administratorius objektyviai neturėjo galimybės jo paduoti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatytu terminu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė BUAB „Aukštaitijos montažas“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Administracinių bylų procesas vykdomas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. Šiame įstatyme nėra nuorodų į Įmonių bankroto įstatymą, todėl Įmonių bankroto įstatymo taikymas nėra galimas. Pagal analogiją teisės normos gali būti taikomos tada, kai yra konstatuojama teisės spraga, tačiau nėra priežasčių, dėl kurių ABTĮ 32-33 straipsniuose išdėstytos teisės normos, pagal kurias skaičiuojami skundo padavimo terminai, galėtų būti laikomos nepilnai sureguliavusiomis teisinius santykius. Nesant galimybės konstatuoti teisės spragos, nėra galimas ir kitų teisės šakų normų taikymas pagal analogiją.

Pareiškėjas prašo remtis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 11 punktu, tačiau šioje teisės normoje numatyta bankroto administratoriaus pareiga priimti ir atleisti darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Tokios teisės normos, kad skundą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų bankroto administratorius turėtų pateikti per 6 mėnesius nuo bankrutuojančios įmonės dokumentų gavimo, apskritai nėra Įmonių bankroto įstatyme. Galbūt pareiškėjo atstovas svarsto apie Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, tačiau ši norma taikoma įmonės sandorių peržiūrėjimui per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos.

Įmonės sandoriai nėra tapatūs mokesčių administratoriaus sprendimams. Prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas niekaip nemotyvuoja, kodėl jis negalėjo anksčiau susipažinti su dokumentais, nepaaiškina. UAB „Inovestus“ bankroto administratoriumi paskirtas daugiau nei prieš 5 mėnesius – 2013 m. gegužės 2 d. Pažymėjo, kad bankroto administratorius objektyviai neturėjo galimybės per MAĮ nustatytą terminą paduoti skundo, o galimybė pateikti skundą atsirado tik perėmus pareiškėjo dokumentus bei su jais susipažinus.

MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. VMI prie FM 2013 m. spalio 21 d. raštas Nr. (24.9 31-5)-R patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamas VMI prie FM 2013 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 69-20 jam buvo išsiųstas 2013 m. vasario 7 d. registruotu laišku. Vadinasi, pagal aukščiau nurodytą MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad pareiškėjas skundžiamą sprendimą gavo 2013 m. vasario 14 d.

Taigi, sprendimas laikytina gautu iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir baigėsi 2013 m. kovo 6 d. MAĮ nėra nustatyta, kad bankroto atveju terminai skaičiuojami kitaip nei numatyta įprastai. Skundas teismui buvo išsiųstas tik 2013 m. spalio 16 d. Taigi terminas yra praleistas beveik 7 mėnesius. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų, svarbių priežasčių, kodėl VMI prie FM skundžiame sprendime tinkamai išaiškinus apskundimo tvarką, jis ja nesivadovavo, delsė kreiptis į teismą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu.

Įstatymas nesuteikia administraciniam teismui teisės taikyti pareiškėjo nurodomo Įmonių bankroto įstatymo. Pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai nelaikytini tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį; atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM 2013 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 69-20 paduoti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą, formaliai taikė teisės normas, neanalizuodamas ir nevertindamas aplinkybių, dėl kurių skundas nebuvo pateiktas per įstatymų nustatytą terminą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Kokias priežastis pripažinti svarbiomis, palikta spręsti teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Šiuo atveju, vertinant skundo padavimo termino praleidimą, yra būtina nustatyti, ar bankroto administratoriaus UAB „Inovestus“ įgaliotas asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu, turėjo galimybę įstatymo nustatytu terminu paduoti skundą, ar terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo bankroto administratoriaus įgalioto asmens valios.

Visų pirma, reikia pažymėti, kad bankroto administratorius teikdamas skundą iš esmės veikia ne pareiškėjo naudai, bet siekia apginti pareiškėjo kreditorių interesus. Tuo tarpu tinkamas bankrutuojančio subjektų kreditorių teisių realizavimas ir apsauga neabejotinai atitinka viešojo intereso sampratą, todėl pagrįstai galima teigti, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo tokiais veiksmais iš esmės siekia apginti viešąjį interesą. Tad sprendžiant dėl termino skundui paduoti skaičiavimo tvarkos, būtina atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bylose dėl viešojo intereso apsaugos.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Pareiškėjo manymu, skundo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių skundo pagrindo egzistavimą. Tačiau net ir tuo atveju, jei nebūtų atsižvelgiama į aukščiau aptartą teisinių santykių specifiką, akivaizdu, kad skundas per ABTĮ 33 straipsnyje nustatytus terminus negalėjo būti pateiktas dėl objektyvių aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo padaryti įtakos. Pirma, bankroto byla pareiškėjui buvo iškelta 2013 m. kovo 14 d. Tuo tarpu terminas skundui pateikti baigėsi 2013 m. kovo 6 d.

Vadinasi, tuo laikotarpiu kai galėjo būti rengiamas ir teikiamas skundas dėl VMI prie FM sprendimo, buvo sprendžiamas bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo klausimas ir akivaizdu, kad tuometinis pareiškėjo vadovas galėjo būti nesuinteresuotas imtis veiksmų dėl galbūt neteisėto VMI prie FM sprendimo panaikinimo. Kita vertus, būtina pažymėti, kad pareiškėjas, atstovaujamas bankroto administratoriaus įgalioto asmens, veikia ne savo, bet kreditorių interesais, todėl atsisakymas atnaujinti terminą tuo pagrindu, jog terminas pasibaigė iki bankroto bylos iškėlimo, kai galbūt buvęs pareiškėjo vadovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pažeidžia teisėtus pareiškėjo kreditorių interesus.

Antra, UAB „Inovestus“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. skundas objektyviai negalėjo būti pateiktas, kadangi nebuvo paskirtas asmuo, atstovaujantis pareiškėjui ir veikiantis jo vardu. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nėra ir negali būti tapatinamas su įmonės vadovu, kuris vadovauja įmonei ir neabejotinai žino apie įmonės sudarytus sandorius ar įmonės atžvilgiu priimtus viešojo administravimo subjektų sprendimus, kurie, be kita ko, susiję su tam tikra įmonės veikla, kurioje bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nedalyvauja.

Todėl įgaliotas asmuo perėmęs įmonės veiklos dokumentus, turi susipažinti su visais veiklos dokumentais, juos išanalizuoti ir įvertinti, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kuriomis buvo sudaryti atitinkami dokumentai ar priimti viešojo administravimo subjektų sprendimai. Akivaizdu, kad tokia dokumentų analizė ir vertinimas užima pakankamai daug laiko. Būtent tuo tikslu Įmonių bankroto įstatyme yra nustatyta, kad: „<...> ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, <...> 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Nors Įmonių bankroto įstatymas ir nenurodo, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai gali būti ginčijami per 6 mėnesius nuo įmonės dokumentų perdavimo, akivaizdu, jog viešojo administravimo subjektų sprendimai taip pat turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms, todėl įgaliotas asmuo privalo analizuoti ir vertinti tokius sprendimus. Taip pat akivaizdu, kad priimant sprendimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimo ginčijimo, taip pat kaip ir sandorių ginčijimo atveju, yra būtina susipažinti su dokumentais, nustatyti aplinkybes, kuriomis buvo priimti sprendimai.

Todėl sprendimui dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ginčijimo taip pat būtinas protingas laiko tarpas. Sprendžiant, koks laiko limitas susipažinimui su dokumentais ir sprendimui dėl jų ginčijimo priėmimui yra protingas, reikėtų vadovautis būtent Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintais terminais. Pažymėtina, kad tam, jog įvertinti VMI prie FM sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjas privalėjo išanalizuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvadas, susipažinti su išnagrinėta baudžiamąja byla bei joje esančiais dokumentais, apklausti asmenis dalyvavusius sudarant bei vykdant sandorius, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas VMI prie FM sprendimas.

Pareiškėjas yra nuo 2002 metų veikianti įmonė. Per šį laikotarpį buvo sudaryta daugybė dokumentų, kurių pagrįstumą ir teisėtumą privalėjo įvertinti įgaliotas asmuo. Todėl neabejotinai laikytina, kad 5 mėnesių terminas (t. y. laikotarpis nuo įgalioto asmens paskyrimo iki skundo padavimo) yra protingas tokios apimties dokumentų įvertinimui ir analizei. Be to, labai svarbu paminėti, kad užkirtus pareiškėjui kelią ABTĮ nustatyta tvarka ginčyti VMI prie FM sprendimą, pareiškėjas siekdamas atgauti galbūt nepagrįstai priskaičiuotas mokestines sumas, neturės galimybės šio reikalavimo nukreipti į buvusius pareiškėjo vadovus.

Taip pat neatnaujinus termino, bus pažeisti ne pareiškėjo, bet trečiųjų asmenų - kreditorių interesai. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, galima pagrįstai teigti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, nes tik tokiu būdu bus galima įvertinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir apginti pareiškėjo kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl VMI prie FM 2013 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 69-20 paduoti, neatnaujinus jam termino skundui paduoti. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų - reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundams dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo paduoti turi būti taikomi Mokesčių administravimo įstatyme numatyti terminai. Įstatymas nesuteikia administraciniam teismui teisės taikyti pareiškėjo nurodomo Įmonių bankroto įstatymo.

Pagal MAĮ 159 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas).

Pareiškėjas nurodė, kad jį atstovaujančiam bankroto administratoriui nėra žinoma, kada pareiškėjui buvo įteiktas sprendimas. Byloje nesant duomenų dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad skundžiamas VMI prie FM 2013 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 69-20 pareiškėjui buvo išsiųstas 2013 m. vasario 7 d. registruotu laišku. Todėl laikytina, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo 2013 m. vasario 14 d. Pagal aukščiau paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip 2013 m. kovo 6 d. Skundas teismui buvo išsiųstas 2013 m. spalio 16 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas skundo praleidimo priežastis, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės objektyviai negalėjo sutrukdyti jam laiku kreiptis į teismą.

Pažymėtina, jog protingo termino koncepcija termino atnaujinimo plotmėje savyje talpina teisės subjekto teisę į veiksmingą teisminę gynybą, kuri reiškia, kad jis turi turėti pakankamai laiko įvertinti jo nenaudai priimto akto teisėtumą ir prireikus parengti skundą, ir, antra, teisinio saugumo reikalavimą, kuriuo siekiama, kad pasibaigus tam tikram terminui administracinis aktas, kurį siekta ginčyti, galutinai įsigaliotų. Kitais žodžiais tariant, protingo termino paisymas yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą derinimo su teisinio saugumo reikalavimu rezultatas, o tam tikro termino protingumo vertinimas priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, inter alia – besikreipiančiojo teisminės gynybos subjekto elgesio (LVAT 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje AS602-412/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į specifines bylos aplinkybes, į tai, kad skundžiamas mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas ir išsiųstas pareiškėjui iki bankroto bylos iškėlimo dienos, taip pat į tai, jog po UAB „Inovestus“ paskyrimo bankroto administratoriumi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, pareiškėjo atstovas skundą teismui pateikė daugiau kaip po 5 mėnesių, konstatuoja, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad, sprendžiant, koks laiko limitas susipažinimui su dokumentais ir sprendimui dėl jų ginčijimo priėmimui yra protingas, reikėtų vadovautis būtent Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintais terminais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad ši norma taikoma įmonės sandorių peržiūrėjimui per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos. Įmonės sandoriai nėra tapatūs mokesčių administratoriaus sprendimams. Tikrinamoje byloje pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, todėl turi būti laikomasi administraciniame procese nustatytų terminų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atskirajame skunde nurodytos priežastys sutrukdė per protingą terminą po UAB „Inovestus“ paskyrimo bankroto administratoriumi pateikti skundą teismui. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinio akto apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo BUAB „Aukštaitijos montažas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius