A-1670-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1670-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00958-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) viršininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 20-TE-699, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 4-14).

Pareiškėjas prašyme paaiškino, jog 2014 m. vasario 5 d. Kauno AVPK Patrulių rinktinės apskaitos ir analizės grupės vyriausiasis specialistas M. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 20-I3-PR5-929 Patrulių būrio vadui G. G. apie neviešo patikrinimo rezultatus nurodė, kad 2014 m. vasario 4 d. 13.30 val. pradėjo neviešą pareigūnų A. P. ir Ą. M. tarnybos patikrinimą. Pranešime teigiama, kad patruliai nuo 10–22 val. patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) r. š. 454, Eigulių mikrorajono teritorijoje.

Būnant prie Partizanų g. 20 namo iš Kauno AVPK jie gavo budėtojo pranešimą, kad Partizanų g. 1 pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) pastatyti automobiliai. Patrulis (r. š. 454) Kauno AVPK budėtojui pranešė, kad negalėjo KET pažeidėjams taikyti poveikio priemonių, nes vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, todėl patruliai jį atsuko ir pasakė, kad atvažiuos už valandos pažiūrėti situacijos. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) įvesta informacija apie tai, kad „vienas kelio ženklas nusuktas, KET pažeidimai nefiksuoti“.

Patrulių pateikta informacija neatitiko tikrovės, nes stebint jų judėjimą per Vieningą pajėgų valdymo sistemą (toliau – ir VPVS) matosi, kad 13.37 val., išvykę iš Partizanų g. 20 namo kiemo, jie nesustodami važiavo Partizanų g., įsuko į Basanavičiaus g., Taikos pr., Savanorių pr. ir 13:42:26 val. sustojo ties Patrulių rinktine. Pranešime nurodoma, kad pareigūnai A. P. ir Ą. M. neva melagingai pranešė, jog šioje vietoje buvo nusuktas vienas iš kelio ženklų, reguliuojančių transporto eismą, nes jie pranešimą įvykdė būdami ne įvykio vietoje. 2014 m. vasario 19 d. minėto tarnybinio pranešimo pagrindu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyrius raštu Nr. 20-17-PR3-9 pranešė pareiškėjui, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – 2014 m. vasario 4 d. patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW GOLF“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su kolega patruliu Ą. M. apie 13.35 val. pagal Kauno AVPK budėtojo nurodymą nuvykęs adresu Partizanų g. 1, kur pažeidžiant KET reikalavimus buvo pastatyta 11 automobilių, nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, jiems įforminti, nurodytoje vietoje nebuvo sustojęs ir išlipęs, tačiau Kauno AVPK budėtojui melagingai pranešė, kad negalėjo KET pažeidėjams taikyti poveikio priemonių, nes vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, jį atsuko ir daugiau į minėtą vietą nuvažiavęs nebuvo.

Tokiais veiksmais jis galimai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Policijos patrulių veiklos instrukcija, Instrukcija) 47 punktą, 44.4, 44.5, 61.7 papunkčius ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.8, 4.20 papunkčių reikalavimus.

Paaiškino, kad pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, jog Partizanų g. jie jau buvo pravažiavę maždaug prieš 20–30 min. ir tada šioje vietoje stovėjo automobiliai, pažeisdami ženklą „Stovėti draudžiama“, tačiau šis ženklas buvo nusuktas. Tuo metu su kolega sustojo ir išlipę atsuko kelio ženklą. Atsukus kelio ženklą budėtojas nurodė vykti į minėtą vietą. Lėtai pravažiavę atkarpą nuo Partizanų g. 5 namo iki sankryžos su J. Basanavičiaus g. pastebėjo, kad stovi tie patys automobiliai, kurie stovėjo ir prieš pusvalandį, tad pagrindo juos bausti nebuvo ir jie nesustoję nuvažiavo.

Pareiškėjo teigimu, Kauno AVPK 2014 m. kovo 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-45 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) nurodomi tik faktai, tačiau netiriamos ir neanalizuojamos visos reikšmingos aplinkybės. Kauno AVPK 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 20-TE-699 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas, VTS) 26 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus. 2014 m. kovo 10 d. atsakovo buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-45. Taigi 2014 m. kovo 10 d. prasidėjo 30 dienų termino skaičiavimo eiga. Šis terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęsiamas. Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje numatytą 30 dienų terminą nuobaudai skirti sustabdo tik profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą ginčijimas. Jokie kiti atvejai, kuomet yra kreipiamasi į teismą (ir ypač tais atvejais kuomet byla yra nutraukiama, nes skundžiamas aktas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją arba apskritai negali būti ginčijamas), nėra pagrindas pratęsti imperatyvų terminą. 2014 m. kovo 10 d. atsakovo viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl terminas skirti tarnybinę nuobaudą baigėsi 2014 m. balandžio 10 d., kadangi profesinė sąjunga nepateikė atsakymo dėl pozicijos dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 134 str. 2 d.). Šiuo atveju tarnybinė nuobauda skirta praėjus net 3 mėnesiams. Tiek pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai, tiek teismų praktika tokį imperatyvaus termino praleidimą laiko savarankišku pagrindu pripažinti nuobaudą nepagrįsta ir neteisėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą įsakymą neteisėtu.

Pareiškėjo teigimu, Išvadoje neanalizuojama, ar pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. ar iš tiesų gatvėje prie Partizanų g. 1-ojo namo kelio ženklas buvo nenusuktas, o automobiliai gatvėje pažeidė KET. Neatsižvelgta ir į pareiškėjo paaiškinimus, konstatuojant, jog jie esą vertintini kritiškai. Jokio pažeidimo nebuvo užfiksuota ne tik tuo momentu, kuomet pareiškėjas kartu su kolega pravažiavo pro Partizanų g. 1, tačiau ir vėliau, kuomet pro tą gatvę pravažiavo ir tikrintojai. Administracinės nuobaudos niekam nebuvo taikytos. Taigi, nesant administracinio teisės pažeidimo požymių, t. y. esant negalimai vairuotojų, kurie pastatė automobilius prie Partizanų g. 1-ojo namo atsakomybei, pareiškėjas objektyviai niekaip negalėjo pažeisti Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punkto, 44.4, 44.5, 61.7 papunkčių reikalavimų, kas lemia, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Visos abejonės traktuotinos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įsakymas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 54-56).

Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Instrukcijos 44.4, 44.5 papunkčius, 47 punktą. Viena iš Kauno AVPK patrulių rinktinės (toliau – ir PR) 5-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme numatytų šias pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo funkcijų – įstatymų nustatyta tvarka įformina ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus. Instrukcijos 61.7 punkte nurodyta, kad policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones.

Nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius Išvadą buvo konstatuota, kad Kauno AVPK PR 5-ojo būrio vyresnieji patruliai A. P. ir Ą. M. 2014 m. vasario 4 d. patruliuodami tarnybiniu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 13.35 val. pagal Kauno AVPK budėtojo nurodymą nuvykę į Partizanų g. 1, Kaune, kur pažeidžiant kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimus buvo pastatyta 11 automobilių, nesiėmė priemonių užkirsti kelio daromiems teisės pažeidimams, jiems įforminti, savo veiksmais pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Instrukcijos 44.4, 44.5, 47, 61.7 punktų reikalavimus.

Be to, vyresnysis patrulis A. P., 2014 m. vasario 4 d. patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu Ą. M. tarnybiniu automobiliu, Kauno AVPK budėtojui melagingai pranešė, kad Kaune, Partizanų g. 1, vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, jį atsuko (dėl to nebuvo galima KET pažeidėjams taikyti poveikio priemonių), nors šiuo adresu jie nebuvo sustoję ir išlipę. Savo veiksmais pareiškėjas nesilaikė Etikos kodekso nuostatų. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Sunkinančios aplinkybės – tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių pareigūnų, per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.

Išvadoje Kauno AVPK PR 5-ojo būrio vyresniajam patruliui A. P. buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Dėl sutikimo skirti nuobaudą A. P. Kauno AVPK 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 20-S-745 ir 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. 20-S-933 kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“. Negavus profesinės sąjungos sutikimo, Kauno AVPK 2014 m. balandžio 8 d. su prašymu Nr. 20-S-1057 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti profesinės sąjungos nesutikimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I-2782-505/2014 bylą nutraukti.

Kauno AVPK viršininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 20-TE-699 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybiniai patikrinimai dėl statutinių policijos pareigūnų tarnybinių nusižengimų yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ pakeitimo“.

Neįskaičius laiko nuo prašymo padavimo teismui (2014 m. balandžio 8 d.) iki teismo nutarties 2014 m. birželio 30 d. įsiteisėjimo (2014 m. liepos 8 d.) laiko, nuobauda buvo paskirta nepažeidus 30 dienų termino.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 10-23) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44 punktą ir 44.4 bei 44.5 papunkčius, 47 punktą. Viena iš Kauno AVPK PR 5-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme numatytų pareigas einančio statutinio valstybės tarnautojo funkcijų –įstatymų nustatyta tvarka įforminti ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir priimti nutarimus; Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 punkte nurodyta, kad policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones.

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.) (toliau – ir Tvarka).

Kauno AVPK PR 5-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200, 18 punkte numatyta, kad vyresnysis patrulis įstatymų nustatyta tvarka įformina ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima nutarimus (I t., b. l. 89, 90). Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs minėtų teisės aktų, reglamentuojančių policijos patrulių veiklą, reikalavimus.

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Išvada atitinka Tvarkos 20 punkte įtvirtintus reikalavimus, VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo A. P. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai, visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 20 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Pripažinta, jog teisės aktuose detaliai numatytos policijos patrulio funkcijos bei draudžiami veiksmai, garantuojantys šių funkcijų įgyvendinimą, todėl konstatuota, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tinkamai nustatytą pažeidimą – už Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Instrukcijos 44.4, 44.5, 47 punktų, 61.7 punkte numatytą policijos patrulio veiklos pažeidimą (objektas), kurie yra Pareigybės aprašymo 18 punkto įgyvendinimo garantas. Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, kad neviešo tarnybos patikrinimo tikrinimo grupei pradėjus 13.30 val. patikrinimą, stebint VPVS pareigūnus A.

P. ir Ą. M., kurie nuo 10 val. iki 22 val. patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) r. š. 454, ir šiems patruliams iš Kauno AVPK budėtojo 13.14 val. gavus pranešimą (ROIK 0114000055276), kad reikia nuvykti į Partizanų g. 20, Kaune, kur laiptinėje triukšmauja agresyvus sutuoktinis, jie į įvykio vietą atvyko 13.28 val. ir joje buvo 13.37 val. Radijo ryšiu jie pranešė, jog „vyriškis nerastas, policijos pagalba nereikalinga“. Dar būdami prie Partizanų g. namo Nr. 20 minėti pareigūnai iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Partizanų g. 1, pažeidžiant KET reikalavimus pastatyti automobiliai (ROIK 0114000055305).

Tikrinimo grupė taip pat nuvažiavo patikrinti Kauno AVPK budėtojo pateiktos informacijos. Atvažiuodami J. Basanavičiaus g., kirsdami Taikos pr. pastebėjo minėtus patrulius išvažiuojančius iš Partizanų g. Informacijos apie Partizanų g. stovinčius pažeidžiant KET reikalavimus automobilius Kauno AVPK budėtojui jie dar nebuvo perdavę. Tikrinimo grupė, įvažiavusi į Partizanų g., pastebėjo daug automobilių, stovinčių Partizanų g., pažeidžiant KET, t. y. kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, reikalavimus (kelio ženklai buvo tvarkingi, nenusukti).

Visus šiuos automobilius (jų buvo 11; nurodytos markės ir valstybiniai numeriai) nufilmavo vaizdo fiksavimo kamera. Praėjus kelioms minutėms patrulių ekipažas (r. š. 454) Kauno AVPK budėtojui pranešė, kad KET pažeidėjams negalėjo taikyti poveikio priemonių, nes vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, nurodė, jog šį ženklą atsuko, ir pasakė, kad atvažiuos už valandos pažiūrėti situacijos (PRĮR įvesta informacija, kad „vienas kelio ženklas nusuktas, KET pažeidimai nefiksuoti“). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad stebint pareiškėjo ekipažo judėjimą per VPVS buvo matyti, kad 13.37 val. išvykę iš Partizanų g. namo Nr. 20 kiemo, jie nesustodami važiavo Partizanų g., įsuko į J.

Basanavičiaus g., vėliau – Taikos pr., Savanorių pr. ir 13.42 val. sustojo ties Kauno AVPK PR pastatu. Taip pat nustatyta, kad pareigūnai A. P. Kauno AVPK budėtojui melagingai pranešė, jog Kaune, Partizanų g. 1, buvo nusuktas vienas iš kelio ženklų, reguliuojančių transporto eismą, nes apie tai jis pranešė būdamas ne įvykio vietoje, kadangi VPVS nerodė, kad patruliai šioje vietoje būtų sustoję, be to, pagal VPVS duomenis, nuo 10 val. iki 13 val. minėti patruliai keletą kartų pravažiavo Partizanų g., bet Kauno AVPK budėtojo apie nusuktus kelio ženklus neinformavo, tikrinimo metu kelio ženklai atrodė tvarkingi.

Minėti patruliai nuo 13.30 val. iki 15.15 val. dalyvavo sporto užsiėmimuose. Po jų patruliai į vietą, esančią Kaune, Partizanų g. 1, fiksuoti KET pažeidimų nuvykę nebuvo.

Tai, kad pareiškėjo patrulių ekipažas, išvykęs iš Partizanų g. namo Nr. 20 kiemo, iš tiesų nesustodamas apie 13.35 val. pagal Kauno AVPK budėtojo nurodymą vykęs į Partizanų g. 1, Kaune, kur pažeidžiant KET (kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“) reikalavimus buvo pastatyta 11 automobilių, važiavo Partizanų g., įsuko į J. Basanavičiaus g., vėliau – Taikos pr., Savanorių pr. ir 13.42 val. sustojo ties Kauno AVPK PR pastatu, patvirtina ir VPVS duomenys (judėjimo ir sustojimo žemėlapiai) (I t., b. l. 156-165), liudytojų Kauno AVPK PR 1-ojo būrio vado A. R., Kauno AVPK PR Apskaitos ir analizės grupės vyriausiojo specialisto M. K., dalyvavusių 2014 m. vasario 4 d. neviešame tarnybinės veiklos patikrinime, parodymai, pokalbio radijo ryšiu garso įrašas, įvykio vietos vaizdo įrašas (I t., b. l. 57). Tokiu būdu pareiškėjas esant teisės pažeidimui nesiėmė visų teisėtų priemonių jam užkardyti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o nustačius, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas – vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti (jei pažeidėjo pristatyti nebuvo galimybės, į policijos įstaigą pristatyti tik administracinio teisės pažeidimo medžiagą ir kt.), nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones.

Pareiškėjas prašyme teigė, kad Partizanų g. 1, Kaune, patrulių ekipažas jau buvo pravažiavęs maždaug prieš 20-30 min. ir tada šioje vietoje stovėjo automobiliai pažeisdami minėtą kelio ženklo reikalavimą, tačiau ženklas (su papildoma lentele, kurioje nurodytas laikas) buvo nusuktas. Pareigūnas tvirtino, kad tuo metu jie sustojo prie Partizanų g. 1-ojo namo (ties J. Basanavičiaus g. ir Partizanų g, sankryža) ir jis (A. P.) išlipęs iš tarnybinio automobilio paprašė netoliese stovėjusio sunkvežimio „MERCEDES BENZ“ vairuotojo padėti atsukti ženklą (ženklas buvo aukštai, jo patys negalėjo pasiekti). Žmogus (tvirtino, kad jo jokių duomenų nežino) padėjo, ženklą atsuko. A. P. teigimu, apie šį atvejį jie Kauno AVPK budėtojo neinformavo Kai budėtojas nurodė nuvykti minėtu adresu, jie nuvyko, lėtai pravažiavo Partizanų g. atkarpą nuo Partizanų g. namo Nr. 5 iki sankryžos su J. Basanavičiaus g. Teigė pastebėję, kad stovi tie patys automobiliai, kurie stovėjo ir jiems atvažiavus prieš pusvalandį (automobilių markių ir valstybinių numerių užsirašę nebuvo), tačiau kadangi stovėjo tie patys automobiliai, kurie galbūt buvo pastatyti prie nusukto kelio ženklo, bausti šių automobilių vairuotojų tuo metu nebuvo pagrindo, todėl patrulių ekipažas nesustojo ir nuvažiavo. Apie tai, kad kelio ženklas buvo nusuktas ir nėra pagrindo vairuotojų bausti už KET pažeidimus, bei tai, jog kelio ženklą atsuko, jis (A. P.) informavo budėtoją, pasakė, kad nuvažiuos vėliau.

Tai, kad pareiškėjo ekipažas (r. š. 454) buvo sustojęs J. Basanavičiaus g., Kaune, o ne kaip teigė pareiškėjas – Partizanų g. 1, Kaune, patvirtina ir VPVS duomenys (judėjimo ir sustojimo žemėlapiai) (I t., b. l. 161), tačiau, kaip matyti iš žemėlapio duomenų, liudytojo Kauno AVPK PR 1-ojo būrio vado A. R. parodymų, pokalbio radijo ryšiu garso įrašo, įvykio vietos vaizdo įrašo, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie būtinybę sustoti ne pažeidimo vietoje (apie 100 m atstumu) ir apie tai, jog kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvo nusuktas (vaizdo įraše nematyti galimybės sukti kelio ženklą), ir kaip, kokiu būdu jis jį atsuko (jokių konkrečių veiksmų, asmenų, padėjusių pareiškėjui, pareiškėjas nenurodė, o vaizdo įraše kelio ženklai buvo tvarkingi, nenusukti), ar tie patys automobiliai įvairiu laiku stovėjo pažeisdami kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, reikalavimus (I t., b. l. 57). Tokiu būdu minėti pareiškėjo nurodyti veiksmai vertinti kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės, nes nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažinta, jog pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, nes Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyryje 2014 m. vasario 4 d. 13.29 val. gauto ir PRĮR užregistruoto anonimo pranešimo telefonu apie tai, kad Kaune, Partizanų g. 1, pažeidžiant KET reikalavimus pastatyti automobiliai (ROIK 0114000055305) (I t., b. l. 69), patikrinti gautą informaciją 13.35 val. išsiųstas patrulių ekipažas, dirbęs radijo šaukiniu 454, (A. P. ir Ą. M.) neįvykdė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4, 44.5, 47, 61.7 punktų, Pareigybės aprašymo 18 punktų reikalavimų ir tai patvirtina 2014 m. vasario 4 d. administracinių teisės pažeidimų, padarytų Kaune, Partizanų g. 3, 5, kurie fiksuoti ir vaizdo įraše, duomenys (I t., b. l. 172-196). Esant šių faktinių aplinkybių visumai pripažinta, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė ir Etikos kodekso nuostatas, kuriose numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi veikti sąžiningai (4.8 p.) ir vengti piktybiškai sakyti netiesą (4.20 p.).

Tarnybinio pažeidimo subjektyvūs požymiai – tai pareigūno kaltė (Tvarkos 20 p.). Pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs tyčia, tačiau teismui jo kaltę paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Teismas išdėstė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas, Tvarkos 32 punkto nuostatas, Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio, Tvarkos 26 punkto nuostatas. Nustatyta, kad 2014 m. vasario 11 d. pareiškėjas A. P. pateikė prašymą Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) priimti jį į šią sąjungą ir dėl profesinės sąjungos nario mokesčio (I t., b. l. 52).

Atsakovas 2014 m. vasario 19 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuris pareiškėjui įteiktas 2014 m. vasario 19 d., informavo tikrinamą pareigūną – pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teisę nurodyti duomenis apie tai, ar jis yra Profesinės sąjungos narys, bei kitas teises, numatytas Tvarkos 16 punkte. Pareiškėjas 2014 m. vasario 19 d. tarnybiniame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodė, jog jis yra profesinės sąjungos narys. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalimi, Kauno AVPK viršininkas 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 20-S-745 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui pareigūnui A. P. (Lietuvos teismų informacinė sistema „LITEKO“, Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2782-505/2014, b. l. 38). Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. L-(D)-083 prašė Kauno AVPK pateikti visą tarnybinio tyrimo medžiagą bei nurodė, jog nepateikus prašomų duomenų, prašo laikyti, jog profesinė sąjunga neduoda sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P. (administracinė byla Nr. I-2782-505/2014, b. l. 39-40). Kauno AVPK 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. 20-S-933 pateikė Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ tarnybinio patikrinimo medžiagą (administracinė byla Nr. I-2782-505/2014, b. l. 41). Minėtą raštą profesinė sąjunga gavo 2014 m. kovo 31 d. (b. l. 42). Lietuvos profesinė sąjunga 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. L-(D)-089 pakartotinai prašė pateikti išsamią ir visapusišką 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. L-(D)-083 prašytą informaciją (b. l. 43).

Esant šioms aplinkybėms Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. liepos 8 d., administracinę bylą Nr. I-2782-505/2014 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00530-2014-9) pagal pareiškėjo Kauno AVPK prašymą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, trečiasis suinteresuotas asmuo A. P., dėl sprendimo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo, kurioje pareiškėjas prašymu prašė panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014 m. kovo 24 d. rašte Nr. L-(D)-083 ir 2014 m. balandžio 2 d. rašte Nr. L-(D)-089 priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą A. P., nutraukė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su prašymu į teismą dėl raštų, kuriuose buvo tik teikiami paklausimai dėl papildomos informacijos pateikimo (tarnybinio patikrinimo medžiagos ir kt. dokumentų), panaikinimo. Byloje taip pat nenustatė, jog prašant raštuose nurodytos informacijos buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo materialinį teisinį suinteresuotumą ir tariamą teisių pažeidimą iš esmės grindė tuo, jog atsakovas nedavė sutikimo skirti pareigūnui tarnybinės nuobaudos.

Tokiu būdu nagrinėjamu atveju pagal Tvarkos 26 punkto nuostatas profesinės sąjungos renkamajam organui per 14 dienų neįvykdžius pareigos nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas (dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo) ir atsakyti raštu iki 2014 m. kovo 25 d., Kauno AVPK vadovas įgijo teisę skirti pareiškėjui A. P. tarnybinę nuobaudą iki 2014 m. balandžio 10 d., tačiau prašomu panaikinti Kauno AVPK viršininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 20-TE-699 pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, nes nuo 2014 m. balandžio 8 d. (Kauno AVPK prašymo pateikimo teismui diena) iki 2014 m. liepos 8 d. (2014 m. birželio 30 d. nutarties įsiteisėjimo diena) buvo laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo nagrinėjamas Kauno AVPK skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu (Lietuvos teismų informacinė sistema „LITEKO“, Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2782-505/2014).

Tik teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su prašymu į teismą dėl raštų, kuriuose buvo tik teikiami paklausimai dėl papildomos informacijos pateikimo (tarnybinio patikrinimo medžiagos ir kt. dokumentų), panaikinimo ir byloje taip pat nenustatė, jog prašant raštuose nurodytos informacijos buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, o iki teismo nutarties priėmimo pareiškėjas turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, todėl laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo nagrinėjamas Kauno AVPK skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu, negali būti įskaitomas į 30 dienų terminą tarnybinei nuobaudai skirti.

Esant šioms faktinėms aplinkybėms atsakovo Kauno AVPK viršininkui 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 20-TE-699 pareiškėjui paskyrus tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalies, Tvarkos 32 punkto nuostatos, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos ir negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, nebuvo pažeistos. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pripažinta, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Tvarkos nuostatas, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 29–33) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas dėl neteisingai taikytos Statuto 26 straipsnio 4 dalies aptaria chronologinę su tarnybiniu pažeidimu susijusią įvykių seką ir nurodo, jog logiškai, sistemiškai aiškinant Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą akivaizdu, kad 30 dienų terminą nuobaudai skirti sustabdo tik profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą ginčijimas. Jokie kiti atvejai, kuomet yra kreipiamasi į teismą, nėra pagrindas pratęsti imperatyvų terminą. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. kovo 10 d. atsakovo viršininkas patvirtino Išvadą, terminas skirti tarnybinę nuobaudą baigėsi 2014 m. balandžio 10 d., kadangi profesinė sąjunga nepateikė atsakymo dėl savo pozicijos dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (DK 134 str. 2 d.). Šiuo atveju tarnybinė nuobauda skirta praėjus net 3 mėnesiams.

Pareiškėjo teigimu, Statute įtvirtintas sąrašas, kuomet terminas skirti nuobaudai yra sustabdomas, negali būti aiškinamas plečiamai, todėl tie atvejai, kuomet profesinės sąjungos renkamasis organas nepriima jokio sprendimo dėl nuobaudos skyrimo, tačiau darbdavys inicijuoja bylą teisme, kuri po to yra nutraukiama, nepatenka į minėtą sąrašą atvejų. Teismas neteisingai aiškino Statuto 26 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl terminų skirti nuobaudas taikymo, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika (2012 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl įrodymų vertinimo apeliantas nurodo, jog teismas, atmesdamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad jie kartu su kolega buvo sustoję ne pačioje Partizanų g., o kiek tolėliau, teikė nepagrįstą pranašumą atsakovo pateiktiems duomenims bei nepagrindė savo teiginių, kodėl mano, kad tai įrodo, jog pareiškėjas savo tarnybines funkcijas vykdė netinkamai. Pagal valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui; būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013). Mano, kad ne pareiškėjas privalėjo įrodyti sustojimo J. Basanavičiaus g. tikslingumą, o atsakovas turėjo įrodyti, kad neegzistuoja jokia tikimybė, jog pareiškėjas buvo sustojęs ginčo vietoje ir atsuko nusuktą kelio ženklą. Vien tai, kad teismui pateiktame vaizdo įraše kelio ženklas nufilmuotas jau atsuktas, negali būti laikoma besąlygišku apelianto kaltės įrodymu, juolab kad nei viena ginčo šalis neginčijo fakto, jog ženklas nufilmuotas jau po to, kai pareiškėjas jį atsuko. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus duomenis, privalėjo įvertinti, kad šiame ginče kyla per daug abejonių dėl tam tikrų faktų egzistavimo, ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika iškilusius neaiškumus aiškinti pareiškėjo naudai.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38–39), kurį patikslino, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovo manymu, apelianto argumentai dėl termino pažeidimo skiriant nuobaudą yra nepagrįsti. Taip pat pažymi, jog VPVS duomenys rodo, kad pareigūnai atsukti nusukto ženklo nebuvo sustoję.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 20-TE-699, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą konstatavo, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, taip pat pripažino, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Tvarkos nuostatas, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atliktu įrodymų vertinimu, mano, jog teismas nepagrįstai pranašumą suteikė atsakovo pateiktiems duomenims, taip pat, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus terminą (Statuto 26 str. 4 d.).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto V skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308.

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (VTS 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Tvarkos 3 p.). Tarnybinis nusižengimas – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (VTS 2 str. 6 d.). Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (žr. Tvarkos 3 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu. Pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (2005 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005).

Tvarkos 44 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas turi būti atliktas per 1 mėnesį, išskyrus Tvarkos aprašo 45 punkte numatytą atvejį. Tarnybinio patikrinimo terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti pratęsiamas pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą davusio pareigūno, nustatant konkretų terminą, tačiau bendras pratęsimo terminas turi būti ne ilgesnis nei 4 mėnesiai.

VTS 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Atitinkamai Tvarkos 32 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. <...> Į šiuos terminus neįskaitomas laikas, <...> per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, yra pažymėjusi, kad teisės aktai numato du terminus, kurių privaloma laikytis atliekant tarnybinį patikrinimą ir taikant tarnybinę nuobaudą. Visų pirma, tai – tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (30 dienų), kuris gali būti pratęsiamas dar 30 dienų, jeigu yra nustatomos svarbios aplinkybės. Kitas terminas – tai tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų ir kuris skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ta diena, kaip minėta, laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Minėtas terminas yra imperatyvus ir negali būti pratęsiamas (žr., pvz., 2012 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra pažymėti tai, kad VTS 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tvarkos 29 punkte numatyta, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2014 m. vasario 19 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuris pareiškėjui įteiktas 2014 m. vasario 19 d., informavo tikrinamą pareigūną (pareiškėją) apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas 2014 m. vasario 19 d. tarnybiniame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodė, jog jis yra profesinės sąjungos narys. Dėl to Kauno AVPK viršininkas 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 20-S-745 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui pareigūnui A. P. (I t., b. l. 96). Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. L-(D)-083 prašė Kauno AVPK pateikti visą tarnybinio tyrimo medžiagą bei nurodė, jog nepateikus prašomų duomenų, prašo laikyti, jog profesinė sąjunga neduoda sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P. (I t., b. l. 97-98). Kauno AVPK 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. 20-S-933 pateikė Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ tarnybinio patikrinimo medžiagą (I t., b. l. 99). Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. L-(D)-089 pakartotinai prašė pateikti išsamią ir visapusišką 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. L-(D)-083 prašytą informaciją (I t., b. l. 101).

Byloje esančiais duomenimis patvirtinta, jog Kauno AVPK prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014 m. kovo 24 d. rašte Nr. L-(D)-083 ir 2014 m. balandžio 2 d. rašte Nr. L-(D)-089 priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą A. P.. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. liepos 8 d., administracinę bylą Nr. I-2782-505/2014 nutraukė ir konstatavo, jog Kauno AVPK neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su prašymu į teismą dėl raštų, kuriuose buvo tik teikiami paklausimai dėl papildomos informacijos pateikimo (tarnybinio patikrinimo medžiagos ir kt. dokumentų), panaikinimo (I t., b. l. 45-51).

Pareiškėjo teigimu, atsakovas ginčijo profesinės sąjungos raštus, kuriais nebuvo priimtas joks sprendimas dėl nuobaudos skyrimo, todėl toks atvejis nesudarė pagrindo sustabdyti nuobaudos skyrimo termino, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Išvada buvo patvirtinta 2014 m. kovo 10 d., terminas skirti tarnybinę nuobaudą baigėsi 2014 m. balandžio 10 d., kadangi profesinė sąjunga nepateikė savo atsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, jog kaip matyti iš Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014 m. kovo 24 d. rašto Nr. L-(D)-083 ir 2014 m. balandžio 2 d. rašto Nr. L-(D)-089, juose iš esmės yra minimas profesines sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą A. P.: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2014 m. kovo 24 d. rašte Nr. L-(D)-083 nurodyta, jog „Kauno AVPK nepateikus prašomų duomenų, prašome laikyti, jog profesinė sąjunga neduoda sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. P.“, 2014 m. balandžio 2 d. rašte Nr. L-(D)-089 nurodyta, jog „aplinkybės <...> profesinei sąjungai neįrodo, kad nuobauda skiriama ne dėl jo narystės profesinėje sąjungoje“.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2782-505/2014 patvirtina, jog atsakovas dėl minėtų profesinės sąjungos raštų panaikinimo kreipdamasis į teismą savo materialinį teisinį suinteresuotumą ir teisių pažeidimą iš esmės grindė tuo, jog Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nedavė sutikimo skirti pareigūnui tarnybinės nuobaudos. Tik teismui išsprendus minėtą ginčą buvo konstatuota, jog ginčijamose profesinės sąjungos raštuose nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo (Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“) valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas (leidimas skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą), t. y. profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas/nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno AVPK, atsižvelgdamas į minėtų profesinės sąjungos raštų turinį ir juose išdėstytą profesinės sąjungos poziciją, pagrįstai galėjo manyti ir vertinti, jog ginčas keliamas dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu. Todėl šioje byloje susiklosčiusiu atveju Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2782-505/2014 nagrinėtas ginčas prilygintinas ginčui dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu ir terminas, kuomet šis ginčas buvo nagrinėjimas, neįskaičiuotinas į Tvarkos 32 punkte nurodytą tarnybinės nuobaudos 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos skyrimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2782-505/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ginčui dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu prilygintinas ginčas, įsiteisėjo 2014 m. liepos 8 d., šioje byloje skundžiamu Įsakymu pareiškėjui tarnybinę nuobaudą paskyrus 2014 m. liepos 9 d., tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas (VTS 26 str. 4 d., Tvarkos 32 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentą, jog tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl įrodymų vertinimo

Nagrinėjamu atveju Įsakymu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai; taip pat Instrukcijos 44.4 ir 44.5 papunkčius, pagal kuriuos atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti; išsiaiškinti įvykio aplinkybes; Instrukcijos 47 punktą, kuriame nurodyta, jog policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti; jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku; tos pačios instrukcijos 61.7 punktą, pagal kurį policijos patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones; Etikos kodekso 4.8 ir 4.20 papunkčius, numatančius, jog policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi veikti sąžiningai ir vengti piktybiškai sakyti netiesą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog 2014 m. vasario 4 d. patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kolega patruliu Ą. M. apie 13.35 val. pagal Kauno AVPK budėtojo nurodymą nuvykęs adresu Partizanų g. 1, kur pažeidžiant KET reikalavimus buvo pastatyta 11 automobilių, nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, jiems įforminti, nurodytoje vietoje nebuvo sustojęs ir išlipęs, tačiau Kauno AVPK budėtojui melagingai pranešė, kad negalėjo KET pažeidėjams taikyti poveikio priemonių, nes vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, jį atsuko (dėl ko KET pažeidėjams nebuvo galima taikyti poveikio priemonių).

Pareiškėjas, kaip minėta, apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo klausimą, t. y. pareiškėjo teigimu, adresu Partizanų g. 1, Kaune, patrulių ekipažas jau buvo pravažiavęs maždaug prieš 20-30 min. ir tada šioje vietoje stovėjo automobiliai, pažeisdami minėtą kelio ženklo reikalavimą, tačiau ženklas (su papildoma lentele, kurioje nurodytas laikas) buvo nusuktas. Pareigūnas tvirtino, kad tuo metu patrulių ekipažas sustojo prie Partizanų g. 1-ojo namo (ties J. Basanavičiaus g. ir Partizanų g., sankryža) ir jis (A. P.) išlipęs iš tarnybinio automobilio paprašė netoliese stovėjusio sunkvežimio „MERCEDES BENZ“ vairuotojo padėti atsukti ženklą (ženklas buvo aukštai, jo patys negalėjo pasiekti). Žmogus padėjo, ženklą atsuko. A. P. teigimu, apie šį atvejį patrulių ekipažas Kauno AVPK budėtojo neinformavo. Kai budėtojas nurodė nuvykti minėtu adresu, patrulių ekipažas nuvyko, lėtai pravažiavo Partizanų g. atkarpą nuo Partizanų g. namo Nr. 5 iki sankryžos su J. Basanavičiaus g. Teigė pastebėjęs, kad stovi tie patys automobiliai, kurie stovėjo ir atvažiavus prieš pusvalandį, tačiau kadangi stovėjo tie patys automobiliai, kurie galbūt buvo pastatyti prie nusukto kelio ženklo, bausti šių automobilių vairuotojų tuo metu nebuvo pagrindo, todėl patrulių ekipažas nesustojo ir nuvažiavo. Apie tai, kad kelio ženklas buvo nusuktas ir nėra pagrindo vairuotojų bausti už KET pažeidimus, bei tai, jog kelio ženklą atsuko, jis (A. P.) informavo budėtoją, pasakė, kad nuvažiuos vėliau.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog neviešo tarnybos patikrinimo tikrinimo grupei pradėjus 13.30 val. patikrinimą VPVS stebint pareigūnus A. P. ir Ą. M., kurie nuo 10 val. iki 22 val. patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) r. š. 454, ir šiems patruliams iš Kauno AVPK budėtojo 13.14 val. gavus pranešimą (ROIK 0114000055276), kad reikia nuvykti į Partizanų g. 20, Kaune, kur laiptinėje triukšmauja agresyvus sutuoktinis, jie į įvykio vietą atvyko 13.28 val. ir joje buvo 13.37 val. Radijo ryšiu jie pranešė, jog „vyriškis nerastas, policijos pagalba nereikalinga“. Dar būdami prie Partizanų g. namo Nr. 20 minėti pareigūnai iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Partizanų g. 1, pažeidžiant KET reikalavimus pastatyti automobiliai (ROIK 0114000055305). Tikrinimo grupė taip pat nuvažiavo patikrinti Kauno AVPK budėtojo pateiktos informacijos. Atvažiuodami J. Basanavičiaus g., kirsdami Taikos pr., pastebėjo minėtus patrulius išvažiuojančius iš Partizanų g. Informacijos apie Partizanų g. stovinčius pažeidžiant KET reikalavimus automobilius Kauno AVPK budėtojui jie dar nebuvo perdavę. Tikrinimo grupė, įvažiavusi į Partizanų g., pastebėjo daug automobilių, stovinčių Partizanų g., pažeidžiant KET, t. y. kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, reikalavimus (kelio ženklai buvo tvarkingi, nenusukti). Visus šiuos automobilius (jų buvo 11; nurodytos markės ir valstybiniai numeriai) nufilmavo vaizdo fiksavimo kamera. Praėjus kelioms minutėms patrulių ekipažas (r. š. 454) Kauno AVPK budėtojui pranešė, kad KET pažeidėjams negalėjo taikyti poveikio priemonių, nes vienas iš kelio ženklų buvo nusuktas, nurodė, jog šį ženklą atsuko, ir pasakė, kad atvažiuos už valandos pažiūrėti situacijos (PRĮR įvesta informacija, kad „vienas kelio ženklas nusuktas, KET pažeidimai nefiksuoti“) (Išvada, I t., b. l. 17-20).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad stebint pareiškėjo ekipažo judėjimą per VPVS buvo matyti, jog 13.37 val. išvykęs iš Partizanų g. namo Nr. 20 kiemo, patrulių ekipažas nesustodamas važiavo Partizanų g., įsuko į J. Basanavičiaus g., vėliau – Taikos pr., Savanorių pr. ir 13.42 val. sustojo ties Kauno AVPK PR pastatu. Taigi iš VPVS duomenų matyti, jog pareiškėjo ekipažas prie Partizanų g. 1 nebuvo sustojęs. Šie duomenys sudarė pagrindą daryti išvadą, jog pareigūnas A. P. Kauno AVPK budėtojui melagingai pranešė, jog Kaune, Partizanų g. 1, buvo nusuktas vienas iš kelio ženklų, reguliuojančių transporto eismą, nes apie tai jis pranešė būdamas ne įvykio vietoje, kadangi VPVS nerodė, kad patruliai šioje vietoje būtų sustoję.

Nors pareiškėjas teigia, jog adresu Partizanų g. 1, Kaune, patrulių ekipažas jau buvo pravažiavęs maždaug prieš 20-30 min. ir tada šioje vietoje stovėjo automobiliai pažeisdami minėtą kelio ženklo reikalavimą, tačiau ženklas (su papildoma lentele, kurioje nurodytas laikas) buvo nusuktas, todėl pareiškėjas išlipęs iš tarnybinio automobilio paprašė netoliese stovėjusio sunkvežimio „MERCEDES BENZ“ vairuotojo padėti atsukti ženklą, byloje esantys duomenys tokios informacijos nepatvirtina.

Byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjo ekipažas (r. š. 454) 2014 m. vasario 2 d. 12:24:34 buvo sustojęs J. Basanavičiaus g., Kaune, o ne kaip teigė pareiškėjas, Partizanų g. 1, Kaune (VPVS duomenys, judėjimo ir sustojimo žemėlapiai, I t., b. l. 161), t. y. ne pažeidimo vietoje (Partizanų g. 1, Kaune), o apie 100 m atstumu nuo jos, ir apie tai, jog kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvo nusuktas ir kaip, kokiu būdu jis jį atsuko (jokių konkrečių veiksmų, asmenų, padėjusių pareiškėjui) pareiškėjas Kauno AVPK budėtojui nenurodė (I t., b. l. 57), taip pat nenurodė, kodėl buvo sustojęs J. Basanavičiaus g., Kaune. Taigi nors pagal VPVS duomenis, nuo 10 val. iki 13 val. pareiškėjo ekipažas keletą kartų pravažiavo Partizanų g., bet Kauno AVPK budėtojo apie nusuktą kelio ženklą neinformavo, o tikrinimo metu kelio ženklai atrodė tvarkingi.

Tiesa, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas. Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad neegzistuoja jokia tikimybė, jog pareiškėjas buvo sustojęs ginčo vietoje ir atsuko nusuktą kelio ženklą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.), vertina, jog aplinkybę, t. y. tai, jog pareiškėjas nei anksčiau, nei gavęs Kauno AVPK budėtojo pranešimą, kad Kaune, Partizanų g. 1, pažeidžiant KET reikalavimus pastatyti automobiliai (ROIK 0114000055305), nebuvo sustojęs Partizanų g. 1, Kaune, atsakovas įrodė VPVS duomenimis (judėjimo ir sustojimo žemėlapiais), pokalbio radijo ryšiu garso įrašu ir nėra palikta jokių neaiškumų ar dviprasmybių, kurios turėtų būti aiškinamos silpnesnės teisinių santykių šalies (šiuo atveju pareiškėjo) naudai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pabrėžtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nagrinėjamoje byloje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas nagrinėjamu atveju surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrino pareiškėjo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertino, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą (ABTĮ 136 str.), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Tarnybinio patikrinimo išvada atitinka Tvarkos 23 punkte įtvirtintus reikalavimus, VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo A. P. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai, visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 23 punkte įtvirtintas aplinkybes. Teisės aktuose detaliai numatytos policijos patrulio funkcijos bei draudžiami veiksmai, garantuojantys šių funkcijų įgyvendinimą, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tinkamai nustatytą pažeidimą (už Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Instrukcijos 44.4, 44.5, 47, 61.7 p., Etikos kodekso 4.8 ir 4.20 p. pažeidimus). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs tyčia ir teismui jo kaltę paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė (ABTĮ 57 str.).

Dėl taikytos tarnybinės nuobaudos proporcingumo

Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (VTS 26 str. 2 d.). Tvarkos 5 punktas patikslina, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).

Įsakymu pareiškėjui parenkant tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, sunkinančios aplinkybės – tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių pareigūnų, per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1993 m. rugsėjo 1 d., per kuriuos jis buvo 6 kartus skatintas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. aiškiai per griežta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keičiama Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą – pakeičiant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 20-TE-699 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – švelnesne tarnybine nuobauda – papeikimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 20-TE-699 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. P.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – į papeikimą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė