A-556-1424-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1424/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02296-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos ornitologų draugijos, Trakų rajono žemės ūkio bendrovės „Merkys“ ir Paluknio bendruomenės „Dienmedis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos ornitologų draugijos, Trakų rajono žemės ūkio bendrovės „Merkys“ ir Paluknio bendruomenės „Dienmedis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, UAB „Gavyba“, UAB „Ferta“ ir UAB „GJ Magma“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Lietuvos ornitologų draugija (toliau – ir Ornitologų draugija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2013 m. gegužės 31 d. galutines išvadas Nr. (38-4)-VR-l.7-2753 „Dėl Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo“ ir Nr. (38-4)-VR-l.7-2754 „Dėl Naujienų durpių telkinio dalies (138,48 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinės išvados), ir įpareigoti atsakovą atlikti poveikio aplinkai vertinimą dėl Naujienų durpių telkinio dalies – 30,61 ha ir 138,48 ha naudojimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Gavyba“ bei UAB „Ferta“ iniciatyva Madžiūnų k., Paluknio sen., Trakų r. sav., esančioje Naujienų durpių telkinio dalyje planuojama ūkinė veikla – durpių telkinio dalies naudojimas. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 2 priedo 2 punktą planuojama veikla yra įtraukta į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, buvo reikalinga gauti Vilniaus RAAD išvadą dėl to, ar būtinas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Nurodė, kad atsakovas priėmė skundžiamas Galutines išvadas, kuriose nusprendė, jog nagrinėjamu atveju poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjo teigimu, Galutinės išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos, priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ), PAVĮ nuostatas bei lydimuosius teisės aktus, skaidrumo bei objektyvumo principus, nes ginčo teritorijoje yra saugomų paukščių, varliagyvių ir augalų rūšių, kurios išnyktų planuojamos ūkinės veiklos metu. Šios teritorijos yra ypač vertingos ornitologiniu požiūriu dėl jose perinčių nykstančių ir saugomų rūšių bei migruojančių paukščių sankaupų.

Atsakovas taip pat pažeidė PAVĮ 6 dalies 1 ir 2 punktus, nes priimdamas skundžiamas išvadas, nepasinaudojo oficialiomis Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos Valstybinio aplinkos monitoringo ataskaitomis (2005–2010 m.), kuriose yra pateikta informacija apie Paluknio pievose vykdytos perinčių griežlių stebėsenos rezultatus, parodančius išskirtinę šios rūšies vietinės populiacijos svarbą šalies mastu. Pabrėžė, kad priimant Galutines išvadas buvo pasiremta UAB „GJ Magma“ duomenimis, rinktais ne paukščių veisimosi metu, todėl neatitinkančiais duomenų rinkimo metodinių reikalavimų, kuriuose yra daug klaidingos informacijos, visiškai neatspindinčios realios ornitofaunistinės situacijos planuojamos ūkinės veiklos plote. 2013 m. birželio 6 d. atlikus teritorijos patikrą, be paprastojo griciuko Paluknio pievose kaip ir ankstesniais metais aptiktos dar devynios Lietuvos raudonosios knygos ir Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys, tarp jų ir Lietuvoje griežtai saugomas bei mažiau nei dešimtyje šalies vietų sutinkamas stulgys.

Paluknio pievų dalyse, kuriose numatoma ūkinė veikla, jau daugiau nei dešimt metų yra žinomos šios rūšies tuokvietės, kurios pagal paukščių gausą ir rūšies apsaugos svarbą yra antros rytų Lietuvoje. Tuo tarpu, pagal griežtai saugomų rūšių radviečių apsaugos nuostatus, bet kokia veikla jose gali būti leidžiama tik ją atitinkamai suderinus su aplinkosauginėmis institucijomis, į ką Vilniaus RAAD neatsižvelgė priimdama Galutinę išvadą. Pažymėjo, kad, nors Vilniaus RAAD išvadose nurodoma, jog planuojamos ūkinės veiklos teritorija užima tik 5 proc.

Paluknio pievų ploto, tačiau būtent šioje teritorijoje peri anksčiau nurodytos retos paukščių rūšys, be to, ten yra ir saugomų augalų rūšių augavietės. Pareiškėjo tvirtinimu, planuojamos ūkinės veiklos teritorija atitinka Europos Bendrijos svarbos teritorijų (Natūra 2000) steigimo kriterijus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje svarstoma galimybė čia steigti saugomą teritoriją. Be to, Paluknio pievos yra įtrauktos į pasaulinę paukščiams svarbių teritorijų (Important bird areas) duomenų bazę. Europos Komisija yra oficialiai pripažinusi šių teritorijų gamtosauginę, moksliniais duomenimis paremtą svarbą.

Be to, nebuvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio reikšmingumo įvertinimas greta esančiai „Natūra 2000“ teritorijai – Merkio upei, taip pat turėtų tiesioginės įtakos Merkio upės vandens kokybei ir pablogintų joje saugomų Europos Bendrijos svarbos saugomų gamtos objektų apsaugos būklę. Atkreipė dėmesį, jog 2012 m. jau buvo vykdoma analogiškos ūkinės veiklos – durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje, poveikio aplinkai vertinimo atranka ir 2012 m. liepos 9 d. buvo priimta galutinė išvada Nr. VR-1.7-617, kuria pripažinta, jog šioje teritorijoje yra būtina įvertinti planuojamos ūkinės veiklos aplinkai poveikį.

Pabrėžė, kad atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos, taigi 2012 m. liepos 9 d. išvada galioja iki 2015 m. liepos 9 d. ir atsakovas privalėjo jos paisyti.

Pareiškėjai Trakų rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Merkys“ ir Paluknio bendruomenė „Dienmedis“ (toliau – ir Bendruomenė „Dienmedis“) taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 31 d. galutines išvadas Nr. (38-4)-VR-l.7-2753 „Dėl Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo“ ir Nr. (38-4)-VR-l.7-2754 „Dėl Naujienų durpių telkinio dalies (138,48 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo“.

Nurodė, kad UAB „GJ Magma“ ir UAB „Gavyba“ neturėjo subjektinės teisės kreiptis į atsakovą, o šis neturėjo teisės išduoti Galutines išvadas šiems ūkio subjektams, kadangi jie neturi teisės planuoti svetimos, jiems nepriklausančios žemės sklypų. Šiuo metu ginčo žemę iš valstybės nuomoja ŽŪB „Merkys“, o UAB „GJ Magma“ ir UAB „Gavyba“ nėra nei šios žemės savininkės, nei nuomininkės. Pasak pareiškėjų, nėra duomenų, jog minėtoms bendrovėms būtų išduoti leidimai išgauti naudingąsias iškasenas, todėl jų prašymai dėl svetimoje žemėje esančių iškasenų išgavimo ir planavimo procedūrų yra neteisėti ir neturėjo būti priimti.

Atsakovas Vilniaus RAAD su skundais nesutiko.

Nurodė, kad atlieka atranką remdamasis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų pateikta informacija, už kurios teisingumą pagal PAVĮ 14 straipsnį atsako informacijos teikėjas ir kuri rengiama pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintus Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Informaciją atrankai dėl Naujienų durpių telkinių poveikio aplinkai vertinimo pagal nustatytą formą pateikė UAB „GJ Magma“.

Atrankų medžiagoje yra pateikta išsami informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir išnagrinėtos vietovės sąlygos. Pažymėjo, kad atitinkamas atrankos medžiagos dalis rengė kvalifikuoti specialistai ir Vilniaus RAAD neturėjo pagrindo abejoti kvalifikuotų specialistų pateikta informacija ir išvadomis. Teigė, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjai, Vilniaus RAAD įvertino Aplinkos apsaugos agentūros publikuojamas tyrimų rezultatų analizes, vykdant Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringą.

Atkreipė dėmesį, kad apie Paluknio pievas yra skelbiama tik 2007 m., 2009 m. ataskaitose ir jose nurodoma, jog Paluknio pievos yra viena iš teritorijų, kurios gali būti pasirinktos griežlės apsaugai. Tačiau atsakovas, priimdamas atrankų išvadas, vadovavosi oficialiai patvirtintais duomenimis, pagal kuriuos Paluknio pievos nėra įtrauktos į teisės aktais patvirtintus sąrašus, šios vietovės taip pat nepatenka į jau patvirtintas nacionalinių saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijų ribas, be to, planuojamų ūkinių veiklų teritorijos taip pat nepatenka ir į gamtinio karkaso teritorijas.

Atsakovas pabrėžė, kad prieš priimdamas Galutines išvadas, atsižvelgdamas į gautą prieštaraujančią viena kitai informaciją apie planuojamų ūkinių veiklų teritorijose esančią biologinę įvairovę, papildomai (nors to nenumato teisės aktai) kreipėsi į Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyrių, prašydamas metodinės pagalbos, pateikiant išvadą, ar planuojamų ūkinių veiklų vykdymas nagrinėjamoje teritorijoje darys neigiamą reikšmingą poveikį biologinei įvairovei. Aplinkos ministerija informavo, jog nagrinėjamose teritorijose tyrimų nėra inicijavusi ir pirminės medžiagos apie jų biologinės įvairovės vertę neturi, tačiau nurodė įrašus, esančius Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – ir SRIS) apie planuojamų ūkinių veiklų plotuose esančias saugomų rūšių radavietes.

Įvertinus pateiktus minėtos informacines sistemos duomenis, nustatyta, jog tik vienoje 134,48 ha planuojamo durpių telkinio ploto teritorijos vietoje fiksuotas griciuko ir stulgio buvimas, tačiau nėra informacijos nei apie minėtų, nei apie kitų saugomų rūšių perimvietės. Be to, SRIS nurodomos vietos nėra tikslios. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmieji įrašai apie saugomų rūšių buvimą SRIS atsirado tik 2013 m. balandžio 25 d., t. y. po to kai Vilniaus RAAD poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai pateikė atrankų medžiagas ir Vilniaus RAAD priėmė pradines atrankų išvadas.

Akcentavo, kad Ornitologų draugija remiasi atliktų stebėjimų duomenimis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kur buvo stebėti šie paukščiai, ekspertų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, kas suponuoja išvadą, kad pasitelktų asmenų nuomonė (interpretacijos) gali būti vertinamos kritiškai kaip suinteresuotos šalies. Vilniaus RAAD taip pat nurodė, kad naudoti planuojama tik maža dalis detaliai išžvalgyto Naujienų durpių telkinio, esančio nusausintose Paluknio pievose. Paaiškino, kad, Paluknio pievose yra gerokai drėgnesnių vietų, nei planuojami naudoti durpyno plotai, o nusausinto durpių klodo iškasimas sudarys sąlygas pelkinei ekosistemai gavybos plotuose atsistatyti, todėl durpių gavyba nusausintuose durpynuose yra ne vien tik ekonominė veikla – tai kartu ir gamtos apsaugos bei pelkinio režimo atstatymo veikla, nes baigus durpių gavybą Naujienų telkiniai bus rekultivuoti į seklius vandens telkinius, padidės buveinių įvairovė, atsiras sąlygos dar didesnei paukščių įvairovei.

Nesutiko, kad durpių gavyba turėtų tiesioginės įtakos Merkio upei, nes jokių aiškių įrodymų ir pagrindžiančių faktų Ornitologų draugija nepateikė. Dėl 2012 m. liepos 9 d. galutinės atrankos išvados Nr. VR-1.7-617 paaiškino, kad tuo metu buvo nagrinėjama UAB „Archstudija“ parengta informacija atrankai dėl 145 ha Naujienų durpių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ir paaiškėjus, jog UAB „Archstudija“ parengtoje informacijoje atrankai dėl durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje, Trakų rajone, nepakankamai išsamiai išanalizuotas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir poveikio aplinkai vertinimo dalyviams kilę klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos, buvo priimta galutinė išvada dėl privalomo šios ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Tuo tarpu 2013 m. visai kitas ūkio subjektas – UAB „Ferta“, atsižvelgęs į 2012 m. įvykusių svarstymų rezultatus, atliko Naujienų durpyno detalius geologinės žvalgybos darbus, išskyrė tinkamą naudojimui durpyno plotą, atliko gyvūnijos, augalijos, hidrologinius ir hidrogeologinius tyrimus ir pateikė naują dokumentą – informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo planuojant naudoti Trakų rajono Naujienų durpių telkinio dalį 134,48 ha plote. Atsižvelgiant į tai, jog naujo ūkio subjekto planuojamos ūkinės veiklos parametrai skiriasi nuo 2012 m. planuotos kito ūkio subjekto veiklos parametrų – skiriasi planuojamo naudoti durpyno plotas, durpyno kontūrai (konfigūracija), durpių išteklių kiekiai, numatyti kiti gautos produkcijos išvežimo keliai, Vilniaus RAAD neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „Ferta“ tęsti pradėtų kito ūkio subjekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gavyba“ su skundais nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovas, papildomai pažymėdamas, kad telkinio naudojimo projekto rengimo organizavimu gali užsiimti tik ūkio subjektas, turintis Lietuvos geologijos tarnybos leidimą, prieš tai atlikęs poveikio aplinkai vertinimą ir teritorijų planavimo procedūras, todėl pareiškėjai neturi jokio pagrindo reikalauti telkinio kasybos projekto. Nors pareiškėjai deklaruoja, kad planuojamus naudoti Naujienų durpyno žemės sklypus nuomoja ŽŪB „Merkys“ nuo pat šios bendrovės įregistravimo 1992 m., tačiau pateiktos valstybinių žemės sklypų nuomos sutartys liudija, kad jos sudarytos jau po to, kai buvo prasidėjęs informacijos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai svarstymų procesas, t. y. 2013 m. kovo 27 d., o nekilnojamojo turto kadastre šios sutartys įregistruotos 2013 m. balandžio 2 d. Vieno planuojamo naudoti durpių gavybai žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ši bendrovė nesinuomoja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GJ Magma“ su skundais nesutiko.

Paaiškino, kad planuojami naudoti plotai sudaro tik apie 1 proc. viso Paluknio pievų ploto. Pradėjus nedidelėje teritorijos dalyje eksploatuoti durpių išteklius grėsmės saugomų rūšių paukščių populiacijai nekyla. Pažymėjo, kad planuojami durpių gavybos plotai nepatenka į jokias saugomas teritorijas ir ūkinė veikla yra čia galima. Atkreipė dėmesį, jog Ornitologų draugija, pareikšdama apie retų ir saugomų paukščių rūšių paplitimą, remiasi atliktų stebėjimų duomenimis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kur buvo stebėti šie paukščiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ferta“ su skundais nesutiko, nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atsakovas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad durpių gavyba yra nurodyta PAVĮ 1 priede pateiktame Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąraše, tačiau pagal šio sąrašo 2.3 punktą privalomas vertinimas atliekamas tik tuo atveju, jei gavybos plotas yra 150 ha ir didesnis. Kadangi tiek UAB „Ferta“, tiek ir UAB „Gavyba“ planuojamos durpių gavybos plotas mažesnis nei 150 ha, pagal minėto įstatymo 2 priedo 2.1 punktą turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nors bendras durpių gavybos plotas nagrinėjamu atveju viršija 150 ha, tačiau, teismo vertinimu, UAB „Ferta“ ir UAB „Gavyba“ plotai vertintini atskirai, kadangi planuojamą ūkinę veiklą atliktų skirtingos bendrovės, bet to, ginčo plotai yra atskirti plentu, jie nesiriboja, todėl vien tai, kad plotai yra toje pačioje vietovėje ir netoli vienas nuo kito, nereiškia, kad juos privaloma vertinti kartu kaip vieną planuojamos ūkinės veiklos plotą.

Pažymėjo, kad tiek PAVĮ 7 straipsnio 3 dalyje, tiek ir Metodinių nurodymų 7 punkte įtvirtina, jog atranka atliekama pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją, todėl pareiškėjų ŽŪB „Merkys“ ir Bendruomenės „Dienmedis“ argumentus, kad UAB „Ferta“ ir UAB „Gavyba“ neturėjo teisės kreiptis dėl poveikio aplinkai vertinimo, teismas laikė nepagrįstais. Nustatė, kad atsakovas, įvertinęs UAB „GJ Magma“ pateiktą informaciją, 2013 m. balandžio 12 d.

UAB „Gavyba“ atžvilgiu priėmė išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1864, o UAB „Ferta“ atžvilgiu – išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1865, kuriomis nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimas nagrinėjamais atvejais neprivalomas. Teismas rėmėsi PAVĮ 7 straipsnio 9-11 dalimis ir nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų rajono savivaldybės administracijos Paluknio seniūnija ir Ornitologų draugija pateikė savo pastabas, siūlymus persvarstyti atrankos išvadas. Atsižvelgdamas į gautas pastabas, Vilniaus RAAD organizavo 2013 m. balandžio 12 d. atrankos išvadų persvarstymą.

Nurodė, kad Metodinių nurodymų 12–13 punktuose nustatyta, jog tais atvejais, kai atsakinga institucija kartu su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais persvarsto atrankos išvadą pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotus prašymus ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ji parengia galutinę atrankos išvadą. Atsakinga institucija, rengdama galutinę atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, 2 priedą, įvertina atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios buvo pateiktos).

Šiuo atveju atsakovas, prieš priimdamas skundžiamas Galutines išvadas, esant prieštaravimams tarp Ornitologų draugijos ir UAB „GJ Magma“ pateiktos informacijos, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyrių, prašydamas pateikti išvadą, ar planuojamų ūkinių veiklų vykdymas nagrinėjamoje teritorijoje darys neigiamą reikšmingą poveikį biologinei įvairovei. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas, atsakydamas į atsakovo paklausimą, nurodė, kad Aplinkos ministerija nurodytų plotų (30,61 ir 134,48 ha) tyrimų nėra inicijavusi, todėl pirminės medžiagos apie jų biologinės įvairovės vertę neturi, tačiau SRIS yra įrašai apie šiame plote esančias saugomų rūšių radavietes, t. y. 134,48 ha plote: 1) 2013 m. gegužės 26 d.

įrašas apie rastą griciuko lizdą; 2) 2013 m. gegužės 17 d. įrašai apie 2 perinčias griciukų poras be lizdo radimo patvirtinimo; 3) 2013 m. balandžio 25 d. įrašas apie 1 stebėtą griciukų porą be lizdo patvirtinimo; 4) 2013 m. gegužės 17 d. įrašas apie šlapioje pievoje besimaitinančius ir perskridusius griciukus; 5) 2013 m. gegužės 25 d. įrašas apie užliejamoje pievoje tuokvietėje stebėtus 4 stulgio patinus ir 1 patelę. Apie 30,61 ha plote stebėtus retuosius gyvūnus SRIS yra vienas įrašas – 2013 m. gegužės 26 d.

želmenyse perinčių griciukų maitinimosi vieta. Vilniaus RAAD, atsižvelgdamas į surinktą informaciją, 2013 m. gegužės 31 d. priėmė skundžiamas Galutines išvadas, kuriose konstatavo, kad Naujienų durpių telkinių 30,61 ha ir 134,48 ha dalių naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, be kita ko pažymėdamas, kad planuojamos ūkinės veiklos vietoje jau vykdoma ūkinė veikla ir nors pagal SRIS duomenis, planuojamos ūkinės veikos teritorijoje fiksuotas griciuko ir stulgio buvimas, tačiau nėra informacijos nei apie minėtų, nei apie kitų saugomų rūšių perimvietes.

Teismas rėmėsi PAVĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio 8 dalimi bei pažymėjo, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla gali sukelti ne bet kokį, o reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal PAVĮ 2 straipsnio 4 dalį, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamas Galutines išvadas, vertino UAB „GJ Magma“ pateiktą informaciją, kurią parengė atitinkamos srities specialistai – gamtos mokslų daktarai, inžinierius-ekologas, biologas. UAB „GJ Magma“ parengtoje dokumentacijoje atsispindi Metodinių nurodymų 1 priede nustatyti pateikiamuose dokumentuose turintys atsispindėti aspektai. Teismas sprendė, kad atrankų medžiagose buvo pateikta išsami informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir išnagrinėtos vietovės sąlygos, kuri buvo parengta kvalifikuotų specialistų, todėl abejoti tokios informacijos tikslumu atsakovas neturėjo pagrindo.

Be to, atsakovas, atsižvelgęs į neaiškumus dėl retų paukščių rūšių ginčo teritorijoje buvimo rinko papildomą informaciją minėtu klausimu, t. y. kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl išvados, ar planuojamų ūkinių veiklų vykdymas nagrinėjamoje teritorijoje darys neigiamą reikšmingą poveikį biologinei įvairovei, tačiau informacijos apie neigiamą poveikį nebuvo gauta. Teismo vertinimu, SRIS įrašai apie ginčo teritorijoje esančias saugomų rūšių radavietes, įvesti jau vykstant ginčams dėl atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, negali vienareikšmiškai reikšti, jog poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas, neįvertinus visų su ginčo teritorija susijusių aplinkybių.

Atsakovas vertino visus pareiškėjų akcentuojamus aspektus, t. y. poveikį retų paukščių rūšims, įtaką Merkio upei, todėl teismas konstatavo, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos procedūra nebuvo pažeista, o atsakovas, išnagrinėjęs visą jam pateiktą medžiagą planuojamos ūkinės veikslo klausimu, priėmė motyvuotas ir pagrįstas Galutines išvadas, kurios, teismo vertinimu, nepažeidžia viešojo intereso. Pažymėjo, kad nenustačius galimo reikšmingo poveikio aplinkai, nėra pagrindo Galutines išvadas panaikinti ir įpareigoti ūkinę veiklą planuojančius vykdyti subjektus atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Taip pat nurodė, kad žemės, kurioje planuojama ūkinė veikla, savininkė yra Lietuvos valstybė, o ŽŪB „Merkys“ yra tik šios žemės nuomotoja, todėl, teismo vertinimu, ŽŪB „Merkys“ neturi reikalavimo teisės dėl Galutinių išvadų panaikinimo, nes minėtos išvados pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjai ŽŪB „Merkys“ ir Paluknio bendruomenė „Dienmedis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Nurodo, kad teismas priimtame sprendime nevertino, ar ginčijamomis Galutinėmis išvadomis nebuvo pažeistos ŽŪB „Merkys“ subjektines teisės ir įstatymų saugomi interesai, ir neatsižvelgė, kad Paluknio bendruomenė „Dienmedis“ teismui pateikė kelis šimtus parašų ir skundą, kad beveik visi Paluknio vietovės gyventojai prieštarauja, jog jų gyvenamojoje vietovėje būtų leidžiama pramoninė durpių gavyba. ŽŪB „Merkys“, veikiančios Paluknio kadastro vietovėje, kuri teisėtai nuomojasi žemės plotus iš valstybės ir juos naudoja žemės ūkio reikmėms, argumentai atmesti visiškai nemotyvuotai, neatsižvelgta, kad bendrovė šiuos sklypus yra panaudojusi Europos Sąjungos paramai gauti, o nutraukus sutartis, bendrovė privalėtų grąžinti gautą paramą.

Pažymi, kad UAB „Ferta“ ir UAB „Gavyba“ siekia kasti durpes bendrame 169,09 ha plote toje pačioje vietovėje – Naujienų durpių telkinyje, ir tuo pačiu metu. Tai viršija įstatymo nustatytą plotą, kuriam poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Be to, 2012 m. liepos 9 d. buvo priimta išvada Nr. VR-1.7-617, kuria buvo pripažinta, jog šioje teritorine yra būtina įvertinti planuojamos ūkinės veiklos aplinkai poveikį. Atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos.

Taigi 2012 m. liepos 9 d. išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja iki 2015 m. liepos 9 d., todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo išduoti tam pačiam pareiškėjui durpių gavybai toje pačioje vietovėje kitos, pirmajai prieštaraujančios išvados. Pareiškėjų manymu, teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir abiejų įmonių prašymus vertinti kartu, kaip parašymus dėl toje pačioje vietovėje tuo pačiu metu planuojamos ūkinės veiklos ploto. Pabrėžia, kad RAAD vertinimą turėjo priimti remdamasis Metodinių nurodymų 2 priede pateikta informacija, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, tačiau byloje nesant šių dokumentų nei pareiškėjai, nei teismas negalėjo nustatyti, ar atsakovas, priimdamas ginčijamas išvadas, minėtus aspektus išnagrinėjo ir tinkamai įvertino.

Galutinės išvados pagrindą sudarantys priedai nebuvo išreikalauti ir teismui nebuvo pateikti, todėl liko visiškai neaišku, kuo remdamasis atsakovas priėmė ginčijamas atrankos išvadas. Kadangi byloje įrodymai, jog Vilniaus RAAD, priimdamas išvadą, vadovavosi Metodinių nurodymų 2 priede pateikta informaciją, ar toks priedas buvo užpildytas, nepateikti, vadinasi atrankos išvada nėra pagrįsta neobjektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, Galutinė atrankos išvada yra visiškai nemotyvuota PAVĮ 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme, t. y. nėra nurodyta konkreti teisės norma ir išdėstytos aplinkybės dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis).

Pabrėžia, kad neatliktas planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio reikšmingumo įvertinimas greta esančiai „Natura 2000“ teritorijai – Merkio upei. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar paukščių perimvietės ir buveinės nesutampa su planuojamos durpių gavybos vietomis, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, jog saugomų paukščių ginčo teritorijoje nėra.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas Lietuvos ornitologų draugija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – Lietuvos ornitologų draugijos skundą tenkinti.

Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl to, jog 2012 m. liepos 9 d. buvo priimta galutinė išvada Nr. VR-1.7-617 dėl privalomo durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje poveikio aplinkai vertinimo ir pripažinta, jog šioje teritorija yra būtina įvertinti planuojamos ūkinės veiklos aplinkai poveikį. Teismas taip pat nepagrįstai Naujienų durpių telkinio 30,61 ha ir 138,48 ha plotus vertino atskirai, nors tai yra tas pats durpių išteklių telkinys, į durpių kadastrą įtrauktas kaip vienas telkinys. Tai vientisa gamtinė teritorija, kurioje gamtinės sąlygos susiformavo bei šiuo metu įtakojamos Merkio upės, ypač pavasarinių potvynių metu.

Nors teritoriją ir kerta žmogaus pastatytas kelias, čia perinčios paukščių rūšys skirtingais sezonais ar net to pačios sezono skirtingais veisimosi ciklais naudoja abipus kelio esančias pievas, kurių atskirose dalyse peri, kitose maitinasi, trečiose augina jauniklius, dar kitose vyksta paukščių tuoktuvės ir kopuliacijos. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai nevertino ginčijamų Galutinių išvadų turinio ir jose nurodytų motyvų, o rėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu išdėstytais atsakovo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais.

Galutinės išvados nėra iš esmės motyvuotos, kadangi jose nurodyti motyvai nėra aiškūs ir adekvatūs, yra susiję tik su planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio aprašymu ir tik maža dalimi susiję su galimu neigiamu poveikiu aplinkai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakinga institucija privalėjo atsižvelgti į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu ir kt., (PAVĮ 7 str. 6 d.).

Taip pat nebuvo įvertinta tai, kad 2013 m. birželio 6 d. atlikę teritorijos patikrą, gamtosaugininkai užfiksavo, jog be paprastojo griciuko, patikros metu Paluknio pievose aptiktos dar devynios Lietuvos raudonosios knygos ir Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys, tai, kad Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės atsakyme nurodyta, jog 134,48 ha ploto teritorijoje yra aptinkama saugomų paukščių rūšių. Pabrėžia, kad šiuo metu tebegalioja atsakovo 2012 m. liepos 9 d. išvada dėl Nr. VR-1.7-617 dėl privalomo durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje poveikio aplinkai vertinimo, kuria buvo pripažinta, jog 145 ha ploto Naujienų durpių telkinio teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos – durpių gavybos poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Be to, teritorijos, kuriose planuojama ūkinė veikla, patenka į Merkio upės baseiną.

Pareiškėjas Lietuvos ornitologų draugija nurodo palaikantis pareiškėjų ŽŪB „Merkys“ ir Paluknio bendruomenės „Dienmedis“ apeliacinį skundą.

Atsakovas su apeliaciniais skundais nesutinka.

Nurodo, kad 2012 m. liepos 9 d. Vilniaus RAAD priėmė galutinę atrankos išvadą dėl privalomo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo paaiškėjus, kad UAB „Archstudija“ parengtoje informacijoje atrankai dėl durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje, Trakų rajone, nepakankamai išsamiai išanalizuotas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir poveikio aplinkai vertinimo dalyviams kilę klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos. 2013 m. visai kitas ūkio subjektas – UAB „Ferta“, kurio planuojamos ūkinės veiklos parametrai skiriasi nuo 2012 m. liepos 9 d. atrankos išvadoje numatytos veiklos parametrų – skiriasi planuojamo naudoti durpyno plotas, durpyno kontūrai, durpių išteklių kontūrai ir kt., pateikė naują dokumentą – informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojant naudoti Trakų rajono Naujienų durpių telkinio dalį 134,48 ha plote.

Vilniaus RAAD neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „Ferta“ tęsti pradėtų kito ūkio subjekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrų skirtingų parametrų veiklai. Pažymi, kad nors abu sklypai yra Naujienų durpių telkinyje, tačiau skirtingose vietose, jas planuoja eksploatuoti skirtingi tarpusavyje nesusiję ūkio subjektai, norintys vykdyti to paties pobūdžio, bet skirtingų mastų veiklas. Nesutinka, kad Galutinės atrankos išvados neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Be to, pasak atsakovo, buvo pakankamai įvertintas teritorijos jautrumas aplinkos požiūriu.

Pažymi, kad Paluknio pievos nėra įtrauktos į teisės aktais patvirtintus saugomų teritorijų sąrašus. Šios vietovės taip pat nepatenka į jau patvirtintas nacionalinių saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribas. Atsakovas akcentuoja, kad SRIS duomenyse nėra nurodomos tikslios vietos dėl fiksuoto griciuko ir stulgio buvimo, nėra informacijos apie šių ar kitos rūšies saugomų rūšių perimvietes. Apeliantas nei atsakingai institucijai, nei teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kur buvo stebėti šie paukščiai.

Griežlių buvimo planuojamoje naudoti teritorijoje patikrinti neįmanoma, nes nušienavus pievas, nei vieno lizdo nebeliko. Atkreipia dėmesį, kad dėl to, jog ginčo teritorija šiuo metu yra naudojama žemės ūkiui, pareiškėjai nėra pateikę jokių pretenzijų. Pabrėžia, kad planuojami naudoti plotai sudaro tik 5 proc. viso Paluknio pievų ploto, todėl durpių gavyba yra planuojama nereikšmingoje Paluknio pievų dalyje, o argumentas, kad durpių gavyba kelia pavojų saugomų ir retų paukščių populiacijai, nėra pagrįstas. Ginčo teritorija nepatenka į įsteigtas ar potencialias „Natura 2000“ teritorijas.

Atsakovo manymu, pareiškėjai nepagrįstai teritorijų planavimą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą sujungią į vieną procedūrą. Planuojamos ūkinės veiklos atitinka Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriuos patvirtino Trakų rajono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. S1-183. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino informaciją, jog Metodinių nurodymų 2 priedas yra tik tarnybinio pobūdžio dokumentas, nelėmęs Galutinių išvadų priėmimo.

Pagal PAVĮ 7 straipsnio 4 ir 6 dalis, net ir nepildant 2 priedo, atsakinga institucija būtų įpareigota išsamiai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gavyba“ su apeliaciniais skundais nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, kad skirtingų bendrovių planuojami naudoti plotai negali būti vertinami bendrai, nesant bendro sujungimo taško. Teigia, kad atrankų dokumentuose buvo pateikta išsami informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir išnagrinėtos visos sąlygos, todėl abejoti medžiagos tikslumu nėra pagrindo. Planuotos ūkinės veiklos 2012 m. nagrinėtoje Naujienų durpyno dalyje bendrovė atsisakė, nes pateikė informaciją atrankai ūkinę veiklą vykdyti daug mažesnio, tik apie 1 proc. Paluknio pievų plote.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ferta“ su pareiškėjų apeliaciniais skundais nesutinka ir nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas, taip pat pažymi, kad remiantis bendruoju teisės principu lex posterior derogat legi priori (lot. Naujesnė norma nugali senesniąją), esant 2013 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. liepos 9 d. poveikio aplinkai vertinimų konkurencijai, pirmenybė turi būti teikiama vėlesniam vertinimui. Išreikšti nepasitenkinimai atliktais kompetentingų inžinierių tyrimais nevertintini, nes šalis, siekianti nuginčyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktus teiginius, moduliavimus ir skaičiavimus, kurie atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais ir tyrimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GJ Magma“ su pareiškėjų apeliaciniais skundais nesutinka.

Nurodo, kad planuojami durpių gavybos laukai nutolę vienas nuo kito tiek toli, kad dirbančios juose technikos poveikis nepasieks kito lauko. Plotai atskirti judriu plentu, kurio įtaka aplinkai yra ženkliai didesnė nei durpyno laukuose važinėjančio ratinio traktoriaus. Pažymi, kad pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų apie triukšmo ir kitokios taršos mastą, tuo tarpu Vilniaus RAAD rėmėsi poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Lietuvos standartą LST ISO 9613-2:2004 en pateiktais skaičiavimais. Aplinkos oro kokybės vertinimui taip pat buvo panaudota Aplinkos apsaugos agentūros parengta ir oficialiai rekomenduojama metodologija, kuri paremta Europos sąjungos oro kokybės direktyva. Pabrėžia, kad planuojami durpių gavybos plotai nepatenka į jokias saugomas teritorijas ir ūkinė veikla ten yra galima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo jį pašalinti iš bylos ir bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 31 d. galutinės atrankos išvados dėl Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-l.7-2753 ir 2013 m. gegužės 31 d. galutinės atrankos išvados dėl Naujienų durpių telkinio dalies (134,48 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-l.7-2754 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjų teigimu, ginčijamos Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 31 d. galutinės išvados, kuriomis nuspręsta, jog Naujienų durpių telkinio dalies naudojimui poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, yra nepagrįstos.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birelio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinama, rūšių sąrašas“ 2.3 punktu, privalomas vertinimas ūkinei veiklai – durpių gavybai – atliekamas, kai gavybos plotas yra 150 ha ir didesnis.

Tuo tarpu atranka planuojamai ūkinei veiklai, remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Pagal minėto įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 2.1 punktą, durpių gavybai, kai gavybos plotas – mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha, atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Gavyba“ siekia gauti atsakingos institucijos leidimą ūkinei veiklai – durpių išteklių eksploatacijai Naujienų durpių telkinio 30,61 ha plote, UAB „Ferta“ – 134,48 ha Naujienų durpių telkinio plote. Kadangi tiek UAB „Gavyba“, tiek UAB „Ferta“ durpių gavybai ketinami eksploatuoti plotai sudaro mažiau nei 150 ha, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, dėl minėtų bendrovių planuojamos ūkinės veiklos, t. y. veiklos, numatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 2.1 punkte, Vilniaus RAAD pagrįstai atliko atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Nors pareiškėjai akcentuoja, kad bendras plotas, skaičiuojant abejų bendrovių ketinamas eksploatuoti Naujienų durpių telkinio dalis kartu, viršija 150 ha, tačiau pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vien tai, kad UAB „Gavyba“ ir UAB „Ferta“ planuoja ūkinę veiklą vykdyti toje pačioje Naujienų durpių telkinio teritorijoje, savaime nesudaro pagrindo šių bendrovių gavybos plotus vertinti kartu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo plotai yra atskirti plentu ir nesiriboja. Byloje taip pat nėra duomenų, įrodančių, kad paminėtos bendrovės yra susijusios bei kad ginčo ūkinę veiklą vykdys kartu. Todėl atlikdamas atrankas dėl durpių gavybos poveikio aplinkai vertinimo atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Remiantis to paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas).

Taigi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos numato kompleksą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo privalomumo, turi ne tik remtis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, bet taip pat privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 31 d. galutinėse atrankos išvadose dėl Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha ir 134,48 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo, kuriose nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, nurodė, jog durpių kasyba leistų įsisavinti naudinguosius išteklius, kurie šiuo metu genda, tuo pačiu teršdami aplinką (anglies dvideginio bei metano dujomis), be to, pagal Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą Naujienų durpių telkinys priskiriamas pagrindiniams leistiniems eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkiniams; planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į saugomas, kultūros paveldo objektų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, teritorijos plotas užima apie 5 proc.; Paluknio pievų ir planuojamos veiklos vietoje šiuo metu jau vykdoma ūkinė veikla. Galutinėse išvadose detaliai aptarta pati planuojama ūkinė veikla, tačiau iš esmės nenurodoma dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio gyvūnijai ir augalijai, nevertinta, kad planuojama ūkinė veikla bus atliekama skirtinguose Naujienų durpių telkinio 30,61 ha ir 134,48 ha plotuose, t. y. pilnai neįvertintas planuojamos veiklos mastas ir galimas bendras jo poveikis aplinkai. 2013 m. gegužės 31 d. galutinės atrankos išvadoje Nr. (38-4)-VR-l.7-2754 pažymint, jog pagal Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenis, planuojamos veiklos teritorijoje buvo fiksuotas griciuko ir stulgio buvimas, nėra vertinama galima planuojamos ūkinės veiklos įtaka ginčo teritorijoje fiksuotiems saugomiems paukščiams. Ginčijamose išvadose taip pat nurodyta, kad artimiausia „Natura 2000“ teritorija yra 660 m į pietus nuo durpių telkinio nutolusi Merkio upė, tačiau nepateiktas pagrindimas, kodėl ūkinė veikla nekels grėsmės Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ gamtinei aplinkai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų 11 punktą, atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima Atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 (2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-747 redakcija), 6 punkte taip pat numatyta, jog atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (2 priedas).

Remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atsakinga institucija galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, turi motyvuoti. Atsakinga institucija neturi neribotos diskrecijos nuspręsti dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo ir priimdama galutinę išvadą privalo įvertinti minėtas aplinkybes, nurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje.

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį, atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Minėto straipsnio 11 dalyje numatyta, kad atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalis nustato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui 2013 m. balandžio 12 d. priėmus išvadas Nr. (38-4)-VR-1.7-1864 ir Nr. (38-4)-VR-1.7-1865, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų rajono savivaldybės administracijos Paluknio seniūnija ir Lietuvos ornitologų draugija pateikė pastabas ir siūlymus persvarstyti atrankos išvadas (I t., b. l. 34-38). Trakų rajono savivaldybės administracija ir Paluknio seniūnija kėlė abejones dėl planuojamos durpių gavybos veiklos ir dėl atsakovo išvados, jog poveikio aplinkai vertinimas nebūtinas, nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas turės neigiamų pasekmių teritorijos biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui bei Trakų rajono žemės ūkio subjektų ekonominei ir socialinei raidai. Tuo tarpu Lietuvos ornitologų draugija 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. SK-13-49 akcentavo, kad ginčo teritorijos yra ypač vertingos ornitologiniu požiūriu dėl jose perinčių nykstančių ir saugomų paukščių rūšių bei migruojančių paukščių sankaupų, bei kad atsakovui UAB „GJ Magma“ pateikta informacija yra klaidinga ir neatspindi realios ornitofaunistinės situacijos planuojamos ūkinės veiklos plote, atkreipė dėmesį, kad abiejuose planuojamos ūkinės veiklos plotuose yra globaliai nykstančio į ES Paukščių direktyvos I priedą įrašyto stulgio tuokvietės, kurios yra viena iš penkių rytų Lietuvoje likusių šios rūšies perimviečių ir antra pagal svarbą pagal populiacijos būklę.

Nagrinėjamu atveju vertinant, ar galutinės atrankos išvados yra pagrįstos, turi būti atsižvelgta į tai, jog, kaip nustatyta, suinteresuota visuomenė bei vietos savivaldos institucijos iš esmės nesutiko su planuojama Trakų rajono Naujienų durpių telkinio eksploatacija dėl galimo ženklaus neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams. Tačiau galutinėse išvadose neatsispindi argumentai dėl minėtose Trakų rajono savivaldybės administracijos, Paluknio seniūnijos ir Lietuvos ornitologų draugijos pastabose nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad institucijai neužtenka galutinėje atrankos išvadoje konstatuoti, kad tam tikros pastabos yra gautos, tačiau būtina jas įvertinti ir nurodyti, kokios aplinkybės paneigia pastabose bei pasiūlymuose keliamas abejones dėl to, ar šiuo atveju neprivalo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Be to, pabrėžtina, kad galutinė atrankos išvada yra priimama apsvarsčius ir įvertinus pirminės atrankos išvados teisingumą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnis 11 d.), todėl joje turėtų būti pateikta papildoma argumentacija dėl daromos išvados apie poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumą. Tačiau, kaip matyti iš 2013 m. balandžio 12 d. atrankos išvadų ir 2013 m. gegužės 31 d. galutinės atrankos išvadų (I t., b. l. 29-33, 41-46), jose priimti sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo neprivalomumo motyvuojami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamos 2013 m. gegužės 31 d. galutinės atrankos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir pakankamai motyvuotomis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme. Atsakovo priimtose galutinės atrankos išvadose, nesilaikant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nėra aptarta dauguma iš minėto straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikšmingų kriterijų, o esama motyvacija nėra pakankama išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai nėra reikalingas. Pažymėtina, jog kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakovas, galutinės atrankos išvadose nutardamas, kad poveikio aplinkai vertinimas yra nebūtinas, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos Vilniaus RAAD 2013 m. gegužės 31 d. galutinės atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-l.7-2753 ir Nr. (38-4)-VR-l.7-2754 yra nepakankamai motyvuotos ir pagrįstos, dėl ko negali būti laikomos teisėtomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), todėl apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą – pareiškėjų skundus tenkinti iš dalies, panaikinti ginčijamas galutines išvadas ir įpareigoti atsakovą priimti naujas galutines išvadas dėl UAB „Ferta“ ir UAB „Gavyba“ planuojamo Naujienų durpių telkinio (134,48 ha ir 30,61 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo laikantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos ornitologų draugijos, Trakų rajono žemės ūkio bendrovės „Merkys“ ir Paluknio bendruomenės „Dienmedis“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gegužės 31 d. galutinę atrankos išvadą dėl Naujienų durpių telkinio dalies (30,61 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-l.7-2753 ir 2013 m. gegužės 31 d. galutinę atrankos išvadą dėl Naujienų durpių telkinio dalies (134,48 ha) naudojimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-l.7-2754 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą priimti naujas galutinės atrankos išvadas dėl UAB „Ferta“ ir UAB „Gavyba“ planuojamo Naujienų durpių telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius