A-624-1474-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1474/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00855-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. V. A. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 3–8), kuriuo prašė panaikinti 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. Įsakymas) bei 2013 m. liepos 2 d. Birštono savivaldybės administracijos sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (13.1)-SR-860 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą sklypui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2013 m. liepos 2 d. Raštas).

Pareiškėjai paaiškino, jog 2013 m. birželio 14 d. jie kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui. 2013 m. liepos 2 d. Birštono savivaldybės administracija informavo pareiškėjus, jog jų prašymas išduoti leidimą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimui, nebus patenkintas.

Taip pat pareiškėjai buvo informuoti, kad Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 pradėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūra. Pareiškėjai mano, jog atsakovo priimti administraciniai aktai yra neteisėti, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams bei pažeidžiantys jų teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, jog pareiškėjai yra administracinio pastato (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių savininkai.

Prie pastato daugelį metų naudojamas žemės sklypas, todėl pareiškėjai turi teisę rengti prie statinių formuojamo žemės sklypo detalųjį planą. 2008 m. sausio 31 d. sutartimi Nr. IS-16 Birštono miesto savivaldybė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Minėta sutartis 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėtas administracinis ginčas, kurio vienas reikalavimų buvo panaikinti 2008 m. sausio 31 d. detaliojo plano teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16.

Dėl teisminių procesų pareiškėjai neturėjo galimybių įgyvendinti detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų. Administracinis ginčas galutinai buvo išspręstas tik 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai. Pareiškėjų nuomone, kai keičiama pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimai, turi būti rengiamas detalus planas.

Faktą, jog pareiškėjai neginčytinai turi teisę rengti prie statinių formuojamo žemės sklypo detalųjį planą, patvirtino ginčą tarp šalių nagrinėję teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-829/2013 konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras – taikymas nepriklausė nuo sutarties šalių valios, taigi nė viena šalis negali būti laikoma atsakinga dėl sutarties neįvykdymą per nustatytą terminą.

Todėl tiek pareiškėjai, būdami pastatų savininkais, tiek savivaldybės institucijos turi teisę inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, ir tokios procedūros organizavimui nėra kliūtimi aplinkybė, kad ankstesnė sutartis dėl detaliojo plano parengimo nebuvo įgyvendinta. Atsakovas privalo leisti užbaigti detaliojo planavimo procedūras, neleidžiant to atlikti, yra pažeidžiami pareiškėjų teisėti lūkesčiai, pareiškėjai patyrė nuostolių dėl detaliojo plano rengimo, tačiau jo procedūrų nebeleidžiama užbaigti.

Pareiškėjo atstovės nuomone, priimant 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16.2 punkto reikalavimų, nustatant žemės sklypo ribas preliminarioje schemoje nesiremta naudojamu žemės sklypo planu iš nekilnojamojo daikto kadastro bylos, schema parengta pažeidžiant 16.1 punkto nuostatas.

Atsakovas Birštono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 60–62).

Paaiškino, kad parengtas statinio rekonstrukcijos projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl žemės sklypas, kuriame stovi administracinis pastatas, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, patenka į grąžintinos žemės V. L. turtinių teisių perėmėjams plotą. Dėl užsitęsusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ginčų nevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Rėmėsi Aprašu ir papildomai paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu pareiškėjų reikalavimas, kad detaliojo plano rengimas turi būti perduotas būtent jiems, yra nepagrįstas. Be to, prie esamų pastatų dar nėra suformuoto sklypo, todėl negali būti keičiama pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimai. Atsakovo nuomone, pareiškėjai nenurodė, kokias jų teises, teisėtus interesus ar teisės normas pažeidė 2013 m. liepos 1 d. Įsakymas. Pareiškėjų argumentas, kad Birštono savivaldybės administracija vilkina teritorijos planavimą, atmestinas, kadangi plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengiamo savivaldybės, procedūra yra paprastesnė ir trumpesnė negu detaliojo plano. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad sudaryta 2008 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16 turėtų būti tęsiama. Sudaryti kitą sutartį su pareiškėjais dėl detaliojo plano rengimo Birštono savivaldybė neturi pagrindo, kadangi jau yra priimti Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-38 bei administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. AV-207 ir pradėta teritorijos planavimo dokumento rengimo procedūra dėl prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 101–106).

Teigė, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo administracinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir jie yra ginčo valstybinės žemės sklypo naudotojai. 2013 m. liepos 1 d. Įsakymas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Byloje svarbi aplinkybė, kad ginčo sklypas patenka į buvusio savininko V. L. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos 1,07 ha žemės ribas. NŽT Prienų ir Birštono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktu, pakartotinai 2010 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos direktorių ir prašė papildomai apsvarstyti galimybę V. L. turėtoje žemėvaldoje suformuoti žemės sklypus ar sklypą, galimus grąžinti natūra, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų. Birštono savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 25 d. raštu informavo, kad dėl vykstančių teisminių ginčų savivaldybė neturi galimybių nustatyti duomenų dėl laisvos (neužstatytos) žemės ir juos pateikti. Kol įstatymų nustatyta tvarka nebus suformuotas žemės sklypas, reikalingas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, Birštono savivaldybės administracija neturės galimybės nustatyti buvusio savininko V. L. iki nacionalizacijos valdytos laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Tokio sklypo suformavimas yra viena iš prielaidų realizuoti A. V. A., V. L. turtinių teisių perėmėjos, teisę atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (I t., b. l. 152–158) pareiškėjų R. S. ir G. S. skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai ir Birštono savivaldybės administracija 2008 m. sausio 31 d. buvo sudarę 3 metams Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimo, tačiau ne nuo jų priklausančių priežasčių (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje) buvo sustabdytas minėtos sutarties galiojimas. Birštono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (B.1)-5B-376 bei 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (B.1)-5R-1001 atsisakė pratęsti minėtą sutartį, nurodydama, jog jos galiojimas baigėsi 2011 m. sausio 31 d. ir dėl to, kad Birštono savivaldybės taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38 nusprendė leisti rengti Birštono savivaldybės administracijai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Šioje byloje ginčijamas 2013 m. liepos 1 d. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Aprašu, Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-829/2013 (I t., b. l. 11).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-829/2013, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Aprašo 4.1, 7 ir 8 punktais, konstatavo, kad tiek pareiškėjai, būdami pastatų savininkais, tiek savivaldybės institucijos turi teisę inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, ir tokios procedūros organizavimui nėra kliūtimi aplinkybė, kad ankstesnė sutartis dėl detaliojo plano parengimo nebuvo įgyvendinta. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai dėl savivaldybės administracijos kaip subjekto netinkamumo rengti prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui planą yra paneigti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendime buvo nurodyta, jog sutarties termino pasibaigimas niekaip nesietinas su pareiškėjų materialiųjų teisių egzistavimu apskritai bei galimybe jas realizuoti būdais, nustatytais teisės aktuose, kurie numato pareiškėjų teisių įgyvendinimą ir netęsiant pasibaigusio sutarties termino. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu iš esmės buvo pritarta Birštono savivaldybės administracijos pozicijai dėl ginčo teritorijos planavimo konkrečiu atveju ir tikslu (naudojamos valstybinės žemės sklypo suformavimui esamų statinių eksploatavimui) būtent rengiant prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui planą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žemės sklypų, prilyginamų detaliesiems teritorijų planavimo dokumentams, procedūra buvo įtvirtinta tik 2009 metais, pakeitus Teritorijų planavimo įstatymą (2009 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XI-619 red.). Remiantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija buvo priimtas Aprašas, kurio nuostatomis atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi, priimdamas ginčijamą įsakymą. Pagal iki tol galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 punkto nuostatas, žemės sklypų formavimui prie naudojamų pastatų buvo numatyta galimybė rengti detaliuosius planus, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šios nuostatos nebeliko, todėl teismų anksčiau nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės turi būti vertinamos teisinio ginčo eigos, teisinio reglamentavimo pasikeitimo kontekste. Pareiškėjai, kaip matyti iš jų skundo argumentų, remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis dėl ankstesnio detaliojo planavimo procedūros, tačiau ji jau yra pasibaigusi (nutrūkusi), 2008 m. sausio 31 d. sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sutartis nepratęsta, todėl jos nepratęsimą pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu, nepažeidžiančiu pareiškėjų teisių.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konkrečiu atveju, esant galiojančiam (teismine tvarka nenuginčytam) administraciniam aktui, t. y. 2011 m. kovo 25 d. sprendimui Nr. TS-38, kuriuo Birštono savivaldybės taryba Birštono savivaldybės administracijai leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (I t., b. l. 68), pasibaigus dėl šių aplinkybių teisminiam ginčui, teisėtai priėmė ginčijamą 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą Nr. AV-207, kuriuo ši teisė pradėta realizuoti ir pagrįstai buvo atsisakyta pareiškėjams ginčijamu 2013 m. liepos 2 d. Raštu Nr. (13.1)-SR-860 leisti rengti kitą teritorijų planavimo dokumentą, t. y. detalųjį planą, nes toks leidimas būtų prieštaravęs Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktui, Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktui, be to, ši situacija neišvengiamai būtų sukėlusi naują ginčą tarp šalių.

Pirmosios instancijos teisėjų kolegijos nuomone, esant šiai situacijai, kai jau pradėtas rengti teritorijų planavimo dokumentas, prilyginamas detaliajam planui, pareiškėjų skunde įvardytas tikslas – teritorijų planavimo dokumentu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, tvarkymo ir naudojimo režimą, prie esamų pastatų dar nesant suformuoto sklypo, yra išankstinio pobūdžio, tačiau tai netrukdo jį realizuoti ateityje, po sklypo suformavimo statinių eksploatavimui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo teritorija patenka į buvusio savininko V. L. iki nacionalizacijos Birštono mieste valdytos 1,07 ha žemės ribas. V. L. teisių perėmėjai pretenduoja toje vietoje atkurti nuosavybės teises natūra, todėl, kol įstatymų nustatyta tvarka nebus suformuotas žemės sklypas, reikalingas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, Birštono savivaldybės administracija neturės galimybės nustatyti buvusio savininko V. L. iki nacionalizacijos valdytos laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Tokio sklypo suformavimas būtinas ne tik pastato eksploatacijai, bet ir sudarytų prielaidas nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės ribas, taigi tokio sklypo suformavimas yra viena iš prielaidų realizuoti A. V. A. teisę atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje. Šios aplinkybės konstatuotos 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A858-1354/2011 (I t., b. l. 36).

Pareiškėjai taip pat kelia ginčą dėl Aprašo reikalavimų nesilaikymo, priimant ginčijamą 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą, dėl preliminarios schemos netinkamumo, dėl žemės sklypo ploto ir ribų.

Pirmosios instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, jog ginčijamu įsakymu buvo nuspręsta leisti rengti žemės sklypo planą, formuojamą esamiems statiniams eksploatuoti, t. y. juo pradėta žemės sklypo formavimo parengiamoji procedūra, kurią reglamentuoja Aprašo III skyriaus nuostatos. Pareiškėjų išsakyti argumentai dėl žemės sklypo ploto, ribų yra išankstinio pobūdžio, nes pagal Aprašo nuostatas, šio pobūdžio darbai numatyti vėlesniu etapu, t. y. rengiant žemės sklypo planą, ruošiant projektinius sprendinius (IV-VI Aprašo skyriai). Dėl minėto plano konkrečių sprendinių, tame tarpe ir dėl žemės sklypo ploto bei ribų pareiškėjai turės teisę pareikšti pasiūlymus, pretenzijas parengto plano viešojo svarstymo metu (Aprašo 26-27 p.), nesutikdami su juo, ginčyti įsakymą, kuriuo bus patvirtintas žemės sklypo planas (sprendinių brėžinys), prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui (Aprašo 40 p.).

Remiantis Aprašo 16 punktu, konkrečiu atveju yra parengta žemės sklypo ribų schema. Tai patvirtina ginčijamo įsakymo 2.6 punktas ir bylos duomenys (I t., b. l. 13, 122). Žemės sklypo ribų schema parengta naudojant Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M :5000 skaitmeninį rastrinį ortografinį žemėlapį su Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M1;5000 georeferencinių duomenų baze GDB 10 LT, tai patvirtina Birštono savivaldybės administracijos rašte 2013 m. lapkričio 8 d. Nr. (6.15)–SR-1457 nurodytos aplinkybės (I t., b. l.115), savivaldybės atstovo architekto M. M., rengusio šią schemą, parodymai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog buvo laikytasi Aprašo 16.1 punkto reikalavimų dėl preliminarios schemos parengimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų pažeistos Aprašo 16.2 bei 16.3 punktų nuostatos. Pareiškėjai nurodė, jog žemės sklypas preliminarioje schemoje suformuotas, nesilaikant nekilnojamojo kadastro byloje užfiksuotų duomenų, tačiau Aprašo 16.2 punktas numato, jog žemės sklypo ribos formuojamos gali būti ne tik pagal nekilnojamo kadastro duomenis, bet ir kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, Aprašo 16.3 punktas įpareigoja schemoje nurodyti racionalaus dydžio ir tinkamus naudoti pagal pagrindinę paskirtį žemės sklypus, prie žemės sklypo numatant privažiavimo kelią arba nustatant kelio servitutą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šie reikalavimai būtų pažeisti.

Aprašo 9.1 punktas numato, jog žemės sklypo rengimą formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti finansuoja statinių savininkas ar naudotojas, išskyrus tuos atvejus, kai formuojami žemės sklypai grąžinti natūra arba suteikti neatlygintinai, tokiais atvejais jų rengimą finansuoja savivaldybė. Konkrečiu atveju, atliekant šiuos veiksmus, bus nustatytas žemės sklypas ne tik pareiškėjų statinių eksploatavimui, bet ir nustatyta laisva neužstatyta žemė, kurią bus galima grąžinti natūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Esant šiai situacijai, negalima teigti, jog savivaldybė neturi teisės finansuoti šio plano rengimo. Antra vertus, net ir nustačius šį pažeidimą, nebūtų pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą, nes tai nėra susiję su pareiškėjų teisių ir interesų pažeidimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 str.).

III. Pareiškėjai R. S. ir G. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visiškai (I t., b. l. 167–172).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą, visiškai netinkamai taikė ir aiškino įsiteisėjusį 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. A828-1354/2011, kuriuose nustatyti prejudiciniai faktai. Minėtame sprendime ir nutartyje buvo konstatuota, jog žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas šio teismo sprendimo nepaisė ir nevertino, pasisakydamas jog pasikeitė teisinis reglamentavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse (žr. 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, 2012 m. liepos 23 d. ir 2013 m. birželio 3 d. nutartis) yra išdėstęs skirtingas pozicijas detaliojo planavimo klausimu. Tokia teisminė praktika suponuoja išvadą, kad priimti įsiteisėję teismų sprendimai po kelių metų bylinėjimosi netenka prasmės, tai akivaizdžiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina, kad trijų metų ankstesnis bylinėjimasis, priimti sprendimas ir nutartis prarado reikšmę.

Faktą, kad kai keičiama pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimai, bei atliekami kiti panašūs veiksmai, turi būti rengiamas detalus planas, patvirtino pati Birštono miesto savivaldybės administracija, pasirašydama 2008 m. sausio 31 d. sutartį Nr. IS-16, kuria Birštono miesto savivaldybė, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Šioje sutartyje buvo nustatyti šie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planavimo tikslai: sklypo suformavimas prie esamų statinių, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas.

2008 m. sausio 31 d. sutartis Nr. IS-16 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėtas administracinis ginčas, kurio vienas reikalavimų buvo panaikinti 2008 m. sausio 31 d. detaliojo plano teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16, sudarytą tarp Birštono savivaldybės administracijos ir G. N. (S.), R. S., dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių ir teisminių procesų pareiškėjai neturėjo galimybių įgyvendinti detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų. Administracinis ginčas byloje Nr. 1-124-353/2010 buvo galutinai išspręstas pareiškėjų naudai tik 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (Nr. A358-1354/2011), kur teismas konstatavo, kad žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai.

Teismas nevertino tai, kad sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas yra faktiškai parengtas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (detaliojo plano medžiaga) ir liko tik patvirtinti detalųjį planą.

2. Aprašo 8 punktą reiktų suprasti taip, kad tam tikrais atvejais planavimą organizuoja vienas subjektas, kitais atvejais – kitas subjektas. Tokią išvadą leidžia daryti Tvarkos 9 punktas. Jame aprašomi atvejai ir tvarka kada ir kas finansuoja planavimą. Pareiškėjų nuomone, tai reiškia, kad plano organizatoriumi šiuo atveju gali būti tik statinių savininkai, o ne atsakovas. Kitu atveju, pagal teisės aktus, susiklostytų tokia situacija, kai kito asmens atliekamą darbą finansuoja kitas asmuo, kas nesuderinama su plano rengimo tikslais ir esme.

3. Pirmosios instancijos teismas nepaisė Aprašo 19 punkto reikalavimų: 1) Schema buvo parengta ne ant savivaldybės topografinio plano ir ne ant kartografinės medžiagos; 2) prie įsakymo pridėtoje schemoje nebuvo nurodytas pažymėto sklypo plotas, planas parengtas visiškai nepaisant planų iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei kitų dokumentų (I t., b. 1. 97), kur pažymėtas naudojamas žemės plotas yra 9,47 aro, kas prieštarauja Aprašo 16.2 punkto reikalavimams; 3) schemoje sklypas pažymėtas neatsižvelgiant į pastato paskirtį (administracinės paskirties), jo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nenumatytas joks privažiavimas prie sklypo, kas prieštarauja Aprašo 16.3 punkto reikalavimams.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas net du kartus patvirtino pareiškėjų neginčytiną teisę rengti detalųjį planą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Birštono savivaldybės administracijos nepagrįsto atsisakymo sudaryti naują sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimui. Tokie Birštono savivaldybės administracijos sprendimai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principams, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, kad žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai, su pareiškėjais sudarius sutartį dėl detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, pradėjus rengti detalųjį planą, tačiau sutarties neįvykdžius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savivaldybės administracija nepagrįstai atsisako sudaryti naują sutartį. Pabrėžtina, kad sutarties dėl detalaus plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nustatyto termino pasibaigimas dėl ne nuo pareiškėjų priklausančių aplinkybių neužkerta kelio atsakovui su pareiškėjais sudaryti naują sutartį, kadangi šis sklypas privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai (2011 m. liepos 25 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A358-1354/2011).

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog jie gina savo teisę suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys administraciniai pastatai bei kiemo statiniai, kadangi atsakovui nesutikus sudaryti naujos sutarties dėl detalaus planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kuomet didžioji dalis planavimo jau yra parengta ir kuomet ginčo sklypas privalo būti suformuotas detaliuoju planu, buvo grubiai pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai

Atsakovas Birštono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 172), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl užsitęsusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ginčų, nevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra A. V. A.. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įpareigoja savivaldybę pateikti NŽT informaciją apie laisvą neužstatytą žemę. Kadangi ginčo atveju žemės sklypas apie pastatą nuosavybės teise priklausantį R. S. ir G. S., nėra suformuotas, todėl savivaldybė neturi galimybės pateikti reikiamą informaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija, kuri pakeitė teritorijų planavimo reglamentavimą. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Iki 2014 m. sausio 1 d. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad detaliojo plano rengėjais gali būti savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojai. To paties straipsnio 2 dalyje buvo numatyta savivaldybei teisė bet ne pareiga perduoti detaliojo plano rengėjo teises ir pareigas žemės sklypo valdytojui ar naudotojui. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 6 straipsnyje reglamentuojama, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Birštono savivaldybės taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimus Nr. TS-38 ir Nr. TS-39 priėmė siekiant suplanuoti ginčo teritoriją ir pateikti reikiamą informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pretendentams. Vykdydamas Savivaldybės tarybos sprendimą, Birštono savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą, kuris yra teisėtas, kadangi parengtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais.

Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimams bei Aprašui, atsirado galimybė supaprastintu būdu suformuoti žemės sklypus prie esamų statinių. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Apraše numatyta galimybė suformuoti naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti (4.1 p.). Jame numatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos.

2. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų argumentus ir faktines aplinkybes bei konstatavo, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismų anksčiau nustatytos teisinės aplinkybės vertinamos teisinio ginčo eigos, teisinio reglamentavimo pasikeitimo kontekste, o ne atsietai vienos nuo kitų.

2013 m. liepos 1 d. Įsakymas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 reikalavimais, o prie įsakymo pridėta žemės sklypo schema parengta naudojant Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT5LT su Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 georeferencinių duomenų baze GDB10LT. Schemoje siūlomas formuoti žemės sklypas yra racionalaus dydžio, formos ir ribų, kurios derinamos prie situacijos kontūrų, ir tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie žemės sklypo yra esamas privažiavimo kelias. Schemoje sklypo plotas yra preliminaraus 0,0780 ha dydžio, o tikslus sklypo plotas bus tik parengus teritorijos planavimo dokumentą. Apie Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą R. S. ir G. S. buvo informuoti 2013 m. liepos 2 d. Raštu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 6–10), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. NŽT sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad 2013 m. liepos 1 d. Įsakymas yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kauno apygardos administracinis teismas sprendime nustatė, kad pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakciją esamų statinių eksploatavimui reikalingo žemės sklypo suformavimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra rengiami ir savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinami žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai priėmė pareiškėjų ginčijamą 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą.

2. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte (redakcija iki 2014 m. sausio 1 d.) įtvirtinta tokia pati teisės norma kaip ir Aprašo (neteko galios 2014 m. sausio 1 d.) 4.1. punkte. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A492-829/2013, konstatavo, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4.1 punkte, 7 punkte, 8 punkte įtvirtintos teisės normos patvirtina, kad tiek pareiškėjai, tiek atsakovas turi teisę inicijuoti žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, ir tokios procedūros organizavimui nėra kliūtimi aplinkybė, kad ankstesnė sutartis dėl detaliojo plano parengimo nebuvo įgyvendinta.

3. NŽT Prienų ir Birštono skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, pakartotinai 2010 m. spalio 25 d. raštu Nr. RS10-860 „Dėl planavimo darbų“ kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos direktorių ir prašė papildomai apsvarstyti galimybę V. L. turėtoje žemėvaldoje suformuoti žemės sklypus ar sklypą, galimus grąžinti natūra, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų. Birštono savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 25 d. Raštu Nr. (6.11)-SR-1312 „Dėl planavimo darbų“ Prienų ir Birštono skyrių informavo, kad dėl vykstančių teisminių ginčų savivaldybė neturi galimybių nustatyti duomenis dėl laisvos (neužstatytos) žemės ir juos pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 14–16), kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjai, darydami detalųjį planą, siekia užvaldyti žemę nuosavybės teise priklausiusią V. L. ir testamentu paveldėjusiai dukrai A. V. A. (L.).

2. V. L. dar 1991 m. spalio 24 d. buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, nuo to laiko ši žemė priklauso grąžintinai žemei ir negali būti laikoma valstybine žeme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/99).

3. Esantis grąžintinoje žemėje pastatas (duomenys neskelbtini), priklausantis Birštono vartotojų kooperatyvui, įregistruotas teismo sprendimu tik 1999 m. gruodžio 15 d., Nr. 2-915. Vėliau pastatas parduotas G. G. P.. Pirkimo-pardavimo sutartis 2000 m. sausio 7 d., Nr. 2-210. Prie jo buvo suformuotas 0,0842 ha sklypas bei patvirtintas detalusis planas. Šiuo veiksmu buvo padaryta visa eilė prieštaraujančių galiojantiems teisės aktams pažeidimų.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsigaliojo 2004 m. lapkričio 15 d., o ieškovai R. S. ir G. S. įsigijo pastatą Birštono mieste (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2007 m. kovo 8 d., Nr. 2-1116. Visi sandorio dalyviai privalėjo žinoti, kad žemės įsigijimas prie pastato (duomenys neskelbtini) galimas tik perkant arba išsinuomojant grąžinus žemę teisėtai jos savininkei t. y. A. V. A. (L.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei 2013 m. liepos 2 d. Birštono savivaldybės administracijos sprendimo, išdėstyto rašte Nr. (13.1)-SR-860 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą sklypui (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, konstatavo, jog pareiškėjų skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjai su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jų skundą tenkinti visiškai.

Byloje nustatyta, kad Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. AV-14 leido pareiškėjams organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą, suformuojant sklypą prie esamų statinių, nustatant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (I tomas, b. l. 14). 2008 m. sausio 31 d. tarp pareiškėjų ir atsakovo buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16 (toliau – ir Sutartis), kuri turėjo galioti 3 metus nuo jos pasirašymo dienos (I tomas, b. l. 15). 2008 m. gruodžio 8 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Sutarties galiojimas sustabdytas, pareiškėjams uždrausta vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras (I tomas, b. l. 25), šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2011 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi (I tomas, b. l. 38). 2011 m. liepos 25 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė tenkinti A. V. A. apeliacinį skundą apeliacinėje byloje, kurioje vienu iš pareikštų reikalavimų buvo prašoma panaikinti Sutartį (I tomas, b. l. 30-37).

Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38, Birštono savivaldybės administracijai buvo leista rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (I tomas, b. l. 68). Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d sprendimu iš dalies patenkinus pareiškėjų skundą – panaikinus Birštono savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (12.1)-SR1001 ir įpareigojus dviems metams pratęsti Sutartį, taip pat panaikinus Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini)“ Nr. TS-39 bei 2011 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ Nr. TS-38 (I tomas, b. l. 50-52), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas Birštono savivaldybės tarybos ir Birštono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: bylos dalį pagal pareiškėjų skundą dėl Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-38 ir 2011 m. kovo 25 d. sprendimo TS-39 panaikinimo nutraukė, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė (I tomas, b. l. 53-57). 2013 m. liepos 1 d.

Birštono savivaldybės administracija priėmė ginčijamą Įsakymą Nr. AV-207, kuriuo pradėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūrą (I tomas, b. l. 69-71), o 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (13.1)-SR-860 informavo pareiškėjus apie savo atsisakymą leisti jiems rengti kitą teritorijų planavimo dokumentą, t. y. detalųjį planą (I tomas, b. l. 74-79).

Pareiškėjai pateiktu apeliaciniu skundu teigia, kad žemės sklypo, ant kurio stovi jų statiniai, planas turi būti suformuotas detaliuoju planu, kas konstatuota teismų sprendimais bei ką nustato Teritorijų planavimo įstatymas, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė jiems perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, procedūra pradėta ydingai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl įsakymas, kuriuo ji pradėta ir nustatyti reikalavimai planui, turi būti panaikintas.

Pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 7 punkto (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nuostatas, žemės sklypų formavimui prie naudojamų pastatų buvo numatyta rengti detaliuosius planus, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šios nuostatos nebeliko: nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyti atvejai, kada pagal šį įstatymą turi būti rengiami detalieji planai, nebenumatė, kad žemės sklypų formavimui prie naudojamų pastatų yra būtina rengti detaliuosius planus. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) nustatė, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ši nuostata pakartota nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusio Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.1 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų ir atsakovo sudaryta Sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pasibaigė 2011 m. sausio 31 d., jos terminas nebuvo pratęstas, nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas nebenumatė, kad žemės sklypų formavimui prie naudojamų pastatų yra būtina rengti detaliuosius planus, atsakovas, priimdamas ginčijamą 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą, kuriuo leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat atsisakydamas pradėti šiam sklypui suformuoti detaliojo plano rengimo procedūrą ir perduoti tokios procedūros organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjams, nepažeidė minėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų. Pareiškėjų teiginiai, kad būtinybė žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuoti detaliuoju planu konstatuota ir priimtuose teismų sprendimuose, yra nepagrįsti: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, kurioje buvo ginčijama šalių sudaryta Sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, nėra teigiama, kad minėtam žemės sklypui suformuoti turi būti rengiamas būtent detalusis planas, be to, šioje byloje nevertinta aplinkybė, kad Sutartis yra pasibaigusi ir atsakovas nebepratęsė jos termino, taip pat kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo žemės sklypų formavimui prie naudojamų pastatų nėra būtina rengti detaliuosius planus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad anksčiau teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai turi būti vertinami naujų faktinių aplinkybių ir pasikeitusio teisinio reglamentavimo kontekste.

Pareiškėjų teiginiai, kad būtinybę rengti detalųjį planą, siekiant suformuoti žemės sklypą prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina tiek Teritorijų planavimo įstatymo, tiek Aprašo nuostatos, iš esmės nėra paremti jokiais argumentais, o faktas, kad šio žemės sklypo detaliojo plano rengimą atsakovo 2008 m. sausio 25 d. įsakymu buvo leista organizuoti, taip pat sudaryta Sutartis, to taip pat nepatvirtina, kadangi šie veiksmai atlikti, kaip jau minėta, galiojant teisiniam reglamentavimui, pagal kurį žemės sklypų formavimui prie naudojamų pastatų buvo būtina rengti detaliuosius planus.

Dėl pareiškėjų teiginių, kad žemės sklypo prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo darbai yra iš esmės baigti, todėl rengti kitą planavimo dokumentą yra neracionalu, kas patvirtina atsakovo valią vilkinti šį procesą, pažymėtina, kad Sutartis yra jau pasibaigusi, detaliojo plano rengimo procedūra nutrūkusi, todėl pareiškėjai neturi nei teisės, nei pareigos rengti detaliojo plano, t. y. žemės sklypo prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengia Birštono savivaldybės administracija. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog minėtas planas rengiamas tam, kad būtų užtikrinti tiek pareiškėjų, tiek ir V. L. turtinių teisių perėmėjų teisės ir teisėti interesai. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos visiškai neaišku, kokios pareiškėjų teisės gali būti pažeistos, jei žemės planą rengs ne pareiškėjai, o Birštono savivaldybės administracija, kadangi pareiškėjai turi visas galimybes dalyvauti šio plano rengimo procedūroje, o manydami, kad planavimo rezultatas pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus – teisės aktų nustatyta tvarka užginčyti jį teisme.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nėra tinkamas asmuo rengti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, prasme, taip pat kad teismas formaliai vertino jų argumentus dėl plano rengimo procedūros ydingumo: Aprašo 8 punktas nustato, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas.

Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos. Aprašo 9.1 punktas nustato, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, žemės sklypo plano rengimą finansuoja statinių savininkas ar naudotojas, išskyrus tuos atvejus, kai formuojami žemės sklypai grąžinti natūra arba suteikti neatlygintinai nuosavybėn, kurių rengimą finansuoja savivaldybė.

Kadangi, kaip matyti tiek iš byloje pateiktų įrodymų, tiek iš administracinės bylos proceso šalių pateiktų procesinių dokumentų, žemės sklypo prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planą, yra būtina parengti ne tik tam, kad pareiškėjai galėtų realizuoti savo teisę pirkti žemės sklypą, reikalingą jiems nuosavybės teise priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti, bet ir tam, kad suformavus šį žemės sklypą, būtų galima tęsti nuosavybės teisių į žemės atkūrimo natūra procedūrą V.

L. turinių teisių perėmėjams, aplinkybė, kad šio žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, neprieštarauja nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatoms; Aprašo 16-16.3 punktai numato, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), kuri rengiama šia tvarka: schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą, sudarytą geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine ir spausdintine forma M 1:500.

Jeigu nėra parengto topografinio plano, pradinis žemės sklypo planas rengiamas naudojant naujausią kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT5LT su Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 georeferencinių duomenų baze GDB5LT arba Lietuvos Respublikos apskričių centrų M 1:2000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį); schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų; schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Įvertinus byloje pateiktus dokumentus, planus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog planas pradėtas rengti laikantis Aprašo reikalavimų: skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį, jame pažymėtos siūlomos preliminarios formuojamo žemės sklypo ribos (I tomas, b. l. 71), prie jo (siūlomo žemės sklypo) yra privažiavimo kelias, duomenų, kad schemoje siūlomas formuoti žemės sklypas būtų neracionalaus dydžio ir netinkamas ant jo esančio administracinio pastato eksploatavimui, nėra.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 28, 31 ir 32 punktų nuostatas, žemės sklypo planą rengiant Aprašo 4.1 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkams ir (ar) naudotojams ir gretimų žemės sklypų savininkams ir (ar) naudotojams sudaro galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai, taip pat privalo registruoti šių asmenų pasiūlymus dėl jo (plano), juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims, todėl pareiškėjai, reikšdami atitinkamus pasiūlymus dėl preliminarioje schemoje, jų nuomone, esančių formuojamo žemės sklypo ribų, privažiavimo ar pan. netikslumų, turi visas galimybes dalyvauti žemės sklypo plano rengimo procedūroje.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė