AS-624-638-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-638/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19740-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Girobusas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Girobusas“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 151–153), kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iki 2014 m. birželio 30 d. pratęsti 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius 30-uoju maršrutu, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius 120-uoju maršrutu, sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius 92-uoju maršrutu; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamą 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei uždrausti atsakovui panaikinti UAB „Girobusas“ leidimus vežti keleivius 30 maršrutu iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje.

Pareiškėjas paaiškino, jog esant žodiniam atsakovo leidimui, nors ir pasibaigus sutarčiai, vežė keleivius visais maršrutais iki 2014 m. kovo 17 d., todėl sutartys yra tapusios neterminuotomis. Pareiškėjo skundo reikalavimas yra susijęs su sutarties pratęsimu. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai laikinai tęstųsi iki tesimo sprendimo priėmimo dienos. Priešingu, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, atveju, sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, nutrūktų, o visą tą laikotarpį UAB „Girobusas“ negalėtų vežti keleivių. Todėl, jam palankaus teismo sprendimo įvykdyti būtų negalima ir yra visos būtinosios sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 181–182) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Nurodė, jog ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracija informuoja pareiškėją, kad pasibaigus 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal ją išduotų leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminams, jie nebus pratęsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo atveju, jei pagal ginčijamą sprendimą atsakovas nepratęstų pareiškėjui išduoto leidimo vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo termino, o teismas ginčijamą aktą (raštą) panaikintų, atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį pasunkėtų arba taptų neįmanoma. Tuo tarpu, Sustabdžius ginčijamą 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek skundo tenkinimo, tiek netenkinimo atveju atsakovas nuostolių nepatirtų. Todėl pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir 2013 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) galiojimą laikinai sustabdė iki 2014 m. birželio 30 d.

Nurodė, jog uždraudimas atsakovui panaikinti UAB „Girobusas“ leidimus vežti keleivius 30-uoju maršrutu iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje būtų perteklinė reikalavimo užtikrinimo priemonė, todėl ji netaikytina.

II. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 184–186), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 ir 21 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtinto vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktu. Paaiškina, kad sutarčių, sudarytų su pareiškėju dėl keleivių vežimo 30 maršrutu galiojimas yra pasibaigęs. Todėl nesant leidimų ir galiojančios sutarties pareiškėjas neturi teisės vežti keleivių nurodytais maršrutais, nes tai prieštarautų galiojantiems teisės aktams. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo sustabdymas, realiai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra netikslingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-734/2011; 2009 m. balandžio 24 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-290/2009). Šiuo atveju, sutartis jau yra pasibaigusi ir Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo informuojama kad sutartis nėra pratęsiama sustabdymas neturės jokios reikšmės, todėl yra netikslingas. Esant negaliojančiai sutarčiai, Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo nepratęsti sutarties sustabdymas savaime nesukurs jokių teisinių pasekmių, kadangi nesant galiojančios sutarties, negali būti ir leidimų. Įstatymas numato, tik kompetentingos institucijos teisę, bet ne pareigą pratęsti ginčo sutartį, todėl vežėjas, kurio sutartis yra sudaryta iki konkrečios datos, t. y. 2014 m. sausio 26 d. pagrįstai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Šiuo atveju pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra ginami privataus juridinio asmens verslo interesai.

Sudarydamas sutartį pareiškėjas turėjo įvertinti jos 10 ir 15 punkte numatytas sąlygas ir tai, kad sutartys yra sudaromos penkeriems metams ir tik nuo laisvos šalių valios bus sprendžiama dėl sutarties pratęsimo. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad jis galimai patirs finansinių nuostolių yra niekuo nepagrįstas. Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad pareiškėjo teigimu, esant žodiniam atsakovo leidimui, nors ir pasibaigus sutarčiai, vežė keleivius visais maršrutais iki 2014 m. kovo 17 d., todėl jo nuomone, sutartys yra tapusios neterminuotomis. Pareiškėjas nepaminėjo, kad keleivius nurodytais maršrutais jis vežė ne todėl, kad buvo gavęs atsakovo žodinį leidimą, o todėl, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-23966-199/2013 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi buvo panaikintos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai sustabdyti 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei uždrausti atsakovui panaikinti UAB „Girobusas“ leidimus vežti keleivius 30 maršrutu iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje – taikymo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir prašo pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Pirmiausiai pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011).

Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus.

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Atitinkamai teismui, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, kyla pareiga įvertinti ir ištirti proceso šalies nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, bei jas patirtinančius įrodymus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamu 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 26 puinkto nuostatomis bei 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 14 punktu, informavo pareiškėją UAB „Girobusas“, kad pasibaigus šios sutarties ir pagal ją išduotų leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminams, jie nebus pratęsti (b. l. 12). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-916 panaikino UAB „Girobusas“ 25 leidimus vežti keleivius 30 maršrutinių taksi maršrutu ir nurodė, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2012 m. liepos 5 d. (b. l. 38). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. A-916 galiojimas buvo sustabdytas Kauno miesto apylinkės teisme 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13794-877/2013, o vėliau šis įsakymas panaikintas minėtoje byloje 2013 m. gruodžio 2 d. priimtu sprendimu, kuris įsiteisėjo 2014 m. balandžio 23 d.

Taisyklių 26 punktas numato, kad apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti leidimo galiojimo termino pagal šių taisyklių 25 ir 22 punktų nuostatas kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos. 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) 14 punktas numato, jog apie vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą arba sutarties galiojimo termino nepratęsimą sutarties šalys viena kitą privalo informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.

Paminėtas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog teisinis pagrindas pareiškėjams vykdyti keleivių vežimo maršrutu Nr. 30 veiklą Kauno mieste yra sutartis, sudaryta Taisyklių nustatyta tvarka su vežėju, turinčiu kompetentingos įstaigos išduotą leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu (šiuo atveju su vežėju UAB „Girobusas“).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors minėtos sutarties galiojimo laikas yra pasibaigęs, tačiau ji gali būti pratęsta, ko šioje byloje ir siekia pareiškėjas. Kauno miesto 30-tasis maršrutinių taksi maršrutas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas tik nuo 2014 m. liepos 1 d. (b. l. 133–134), sutartis dėl keleivių vežimo 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu su UAB „Dakajus“ pratęsta iki 2014 m. birželio 30 d. (b. l. 14–19). Kadangi, pareiškėjas, pagal byloje pateikus duomenis, turėjo 25 leidimus vežti keleivius 30 maršrutinių taksi maršrutu, 30-ojo maršrutinių taksi maršrutas iki 2014 m. birželio 30 d. nebuvo panaikintas ir kitam vežėjui buvo leista iki šios datos vykdyti veiklą šiame maršrute, pirmosios instancijos teismo vertinimas – kad tuo atveju, jei pagal ginčijamą aktą (raštą) atsakovas nepratęstų pareiškėjui išduoto leidimo vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo termino, o teismas ginčijamą aktą (raštą) panaikintų, atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį pasunkėtų arba taptų neįmanoma, o tuo tarpu, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdžius ginčijamą 2013 m. rugsėjo 18 d. akto (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą iki 2014 m. birželio 30 d., tiek skundo tenkinimo, tiek netenkinimo atveju atsakovas nuostolių nepatirtų – buvo pagrįstas.

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas buvo sustabdytas iki 2014 m. birželio 30 d., todėl akivaizdu, kad šiuo metu ginčijamas procesnis sprendimas prarado nebeaktualus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė