A-575-2724-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-2724/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01791-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (1.7.) SD-1352 „Dėl V. S. 2014 m. vasario 20 d. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (1.7.) SD-1352); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 24 d. prašymą Nr. (1.7.) GD-452; 3) priteisti iš atsakovo 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, jog Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 priimtas pagal klaidingai suprastą advokatės Genovaitės Rokickienės 2007 m. sausio 5 d. pranešimą, kuriame ji apkaltino pareiškėją piktnaudžiavimu procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, t. y. kad pareiškėjas teikė tariamai nepagrįstus ieškinio reikalavimus atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006. Tai teigdama advokatė rėmėsi įstatyme nenustatytais pagrindais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms pareiškėjas prašė atsakovo peržiūrėti anksčiau priimtą Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (1.9.)-3-07 ir jį ištaisyti, tačiau 2014 m. kovo 17 d. atsakovas priėmė skundžiamą aktą, kuriame teigiama, kad prašymas nepagrįstas. Šiuo sprendimu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kadangi sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas.

Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi buvo priverstas egzistuoti kankinančiomis sąlygomis, neturėjo elementarių buitinių patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo apribotos. Atsakovas sistemingai atsisako peržiūrėti skundus dėl Tarnybos priimtų sprendimų dėl formalių priežasčių. Dėl šios priežasties yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju pareiškėjas patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro šio ginčo sprendimas teisminėse ir neteisminėse institucijose nuo 2007 metų.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 86–90).

Atsakovas pažymėjo, kad V. S. skunde nurodė, kad Tarnyba „nemotyvavo pačios ginčo esmės apie tai, jog advokatė G. Rokickienė visiškai ne taip suprato piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kai kūrė savo 2007 m. sausio 5 d. pranešimą Vilniaus tarnybai“. Pareiškėjas cituoja G. Rokickienės Tarnybai 2007 m. sausio 5 d. pateiktą pranešimą, ignoruodamas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 priimtas atsižvelgiant į tas aplinkybes, kurios patvirtino piktnaudžiavimo faktą. Pareiškėjas antrinės teisinės pagalbos teikimo metu, iš anksto nepasitaręs su advokate G. Rokickiene, teikdavo teismui papildomus prašymus rusų kalba, kurie nebuvo būtini nagrinėjant bylą, nepasitaręs su advokate, savarankiškai pakeitė ieškinio pagrindą ir atsisakė ankstesnio savo prašymo pridėti prie nagrinėjamos bylos jau išnagrinėtas bylas ir kt. Tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo teise į teisinę pagalbą, patvirtino ir administraciniai teismai, vertindami Tarnybos sprendimo Nr. N-(1.9.)-3-07 pagrįstumą.

Pareiškėjas prašyme Nr. (1.7.) GD-473 nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nustatytą jo piktnaudžiavimą teise į teisinę pagalbą ir sudarančių pagrindą iš naujo peržiūrėti Tarnybos sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07. Pareiškėjo samprotavimai, neva advokatė G. Rokickienė pranešime nurodė ne tą nutraukimo pagrindą, taip pat yra nepagrįsti, kadangi klausimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo sprendžia išimtinai Tarnyba. Būtent Tarnybos kompetencijai priklauso vertinti advokato pranešime nurodytos informacijos pagrįstumą ir nustatyti, ar yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Norėdamas prisiteisti iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Tarnyba, turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjas visų pirma privalo įrodyti Tarnybos veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo galimybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog pareiškėjas Tarnybai pateikė 2014 m. vasario 20 d. prašymą (reg. 2014 m. vasario 24 d. Nr. (1.7.) GD-452) rusų kalba (b. l. 95–97), kuris Tarnybos iniciatyva išverstas į lietuvių kalbą ir užregistruotas 2014 m. vasario 26 d. (reg. Nr. (1.7.) GD-473) (b. l. 94). Iš šių prašymų matyti, kad pareiškėjas Tarnybos paprašė peržiūrėti jos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (1.9)-3-07 (b. l. 100–102) dėl, jo manymu, naujų aplinkybių atsiradimo, t. y. šis Tarnybos sprendimas „priimtas remiantis advokatės G. Rokickienės klaidingu pranešimu“.

Taip pat byloje nustatyta, kad išnagrinėjusi šiuos prašymus Tarnyba 2014 m. kovo 18 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą Nr. (1.7.) SD-1352 (b. l. 92–93), kuriame iš esmės konstatavo, kad Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas teismų, kurių sprendimai yra įsiteisėję. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, V. S. skundas dėl Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumo ir pagrįstumo atmestas kaip nepagrįstas; išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. A63-1278/2008 paliko nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (1.7.) SD-1352, kuriuo Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. (1.7.) GD-452 ir Nr. (1.7.) GD-473 iš esmės dėl to, kad tuo pačiu klausimu Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmę atitinkamai sprendimą ir nutartį, o pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat pareiškėjas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašė priteisti 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, atsirado Tarnybai priėmus ginčijamą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2007 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, kurioje V. S. prašė panaikinti „Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5 637 27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą“.

Šiame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė skundą ir, be kita ko, konstatavo, kad: „pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G.Rokickienė netinkamai atliko savo pareigas“; Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, advokatės G. Rokickienės paaiškinimus, bei pareiškėjo veiksmus civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje.

Dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo V. S. apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, 2010 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė atnaujinti procesą aptartoje administracinėje byloje. Taigi, įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuota, kad Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. (1.9)-3-07 buvo teisėtas ir pagrįstas, o advokatės G.

Rokickienės pranešimas – pagrįstas. Taigi pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. (1.9)-3-07 buvo priimtas remiantis klaidingu advokatės G. Rokickienės pranešimu ir tai turėtų būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Sprendimas Nr. (1.7.) SD-1352 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Konstatavo, jog Tarnybos Sprendimas Nr. (1.7.) SD-1352, kuriame iš esmės nurodyta, kad Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas teismų, kurių sprendimai yra įsiteisėję, yra neteisėtas ar nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. (1.7.) GD-452.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pažymėjo, jog atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (1.7.) SD-1352 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą Nr. (1.7.) GD-452 išnagrinėti iš naujo, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Tarnybos atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. S. padavė apeliacinį skundą (b. l. 120-123), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, pasirinktinai rėmėsi įrodymais, buvo neobjektyvus, tendencingas, pažeidė pareiškėjo teises ir konstitucines garantijas.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 130) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neįrodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė, neteisingai išaiškino ar pritaikė procesines ir/ar materialines teisės normas, ar išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Pastebi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia daug teiginių, kuriuos jau buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė, motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo peržiūrėti savo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Tarnybos 2014 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (1.7) SD-1352 yra teisėtas ir pagrįstas.

Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje esančius duomenis.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. N-(1.9.)-3-07 pagrįstumas ir teisėtumas konstatuotas galutiniu teismo sprendimu – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278-08. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs advokatės G. Rokickienės pranešime nurodytus motyvus bei kitus įrodymus, pagrįstai sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus ir antrinė teisinė pagalba minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu nutraukta pagrįstai. Teismas privalėjo vertinti advokatės G. Rokickienės pranešimo argumentus, nes būtent pranešime nurodyti pažeidimai bei duomenys teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 ir buvo pagrindu Tarnybai priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo. Kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis, kad teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.

Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržiūrėtas Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07, pareiškėjas savo 2014 m. vasario 20 d. (gavimo data 2014 m. vasario 24 d. reg. Nr. (1.7.)GD-452) prašyme nurodė tai, kad advokatė G. Rokickienės visiškai kitaip supranta piktnaudžiavimą materialinėmis ir procesinėmis teisėmis nei įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. advokatė piktnaudžiavimu procesinėmis ir materialinėmis teisėmis laikė pareiškėjo neva nepagrįstus ieškininius reikalavimus atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, iš ko matyti, jog ji degradavo kaip advokatė. Be to, advokatė teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-31209-466/2013 sutiko paneigti savo 2007 m. sausio 5 d. pranešimo teiginį, jog pareiškėjas visiems grasino 2006 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006. Pažymėjo, jog advokatės G. Rokickienės 2007 m. sausio 5 d. pranešimo (gavimo data 2007 m. sausio 8 d.) tekstas visa apimtimi jam tapo žinomas tik 2012 m.

Teisėjų kolegija vertina, jog kaip naujai paaiškėjusios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pareiškėjo grindžiamos jo subjektyviu vertinimu ir nepaneigia advokatės 2007 m. sausio 5 d pranešime išdėstytų aplinkybių apie pareiškėjo veiksmus ir elgesį teismo proceso civilinėje byloje Nr. 2-31209-466/2013 metu, būtent dėl kurių Tarnyba priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tai, kad pareiškėjui, jo teigimu, visas pranešimo tekstas tapo žinomas tik 2012 m. taip pat nevertintina kaip reikšminga aplinkybė, kadangi iš esmės advokatės pranešimo turinys buvo perkeltas į Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07.

Atsižvelgiant į tai, ir pripažinus, jog Tarnybos 2014 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (1.7) SD-1352 yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra iš vienos būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, todėl naikinti jo sprendimo nėra jokio pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius