AS-661-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-661-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04322-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. B. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. B. ir A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai L. B. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–6) prašydami priteisti pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-1117-580/2014 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 7/2014) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi (b. l. 58–59) šios bylos nagrinėjimą atnaujino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 str. 2 p., 100 str.) ir pakeitė bylos sustabdymo pagrindą.

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, dėl kurio buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, ir priėmė 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuris Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2014 m. gruodžio 22 d. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, dėl kurių nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, išnyko, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Kita vertus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja kitas bylos sustabdymo pagrindas, t. y. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1584-602/2015, kurioje ginčas yra kilęs iš tų pačių teisinių santykių, t. y. dėl Konstitucinio Teismo nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo susidariusios darbo užmokesčio dalies priteisimo. Šioje byloje yra sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, kuri pateiks ir nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo aiškinimą. Nors nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės ir ginčo šalys nėra tapačios, tačiau keliamo ginčo pobūdis lemia, kad tarp jų yra akivaizdus prejudicinis ryšys. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinė byla ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (administracinės bylos Nr. A261-521/2013, Nr. A502-267/2013, A602-367/2013 ir kt.).

Teismas, nustatęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-752-561/2015 buvo sustabdyta, išnyko, tačiau egzistuoja kitas bylos sustabdymo pagrindas, ir vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei proceso ekonomiškumo ir racionalumo principais, nusprendė, kad administracinės bylos Nr. I-752-561/2015 pagal pareiškėjų L. B. ir A. K. skundą nagrinėjimas atnaujintinas ir keistinas bylos sustabdymo pagrindas, t. y. byla stabdytina, iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija.

II. Pareiškėjai atskiruoju skundu (b. l. 63–66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti bylos sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose ir spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų administracinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti jose nustatyti.

Sustabdžius bylą, užsitęsia teismo procesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012), todėl teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, analogiškos bylos yra bylos, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tokia analogiškų bylų samprata suformuluota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756- 860/2011). Taigi, prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012).

Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą prašydami priteisti pareiškėjams atitinkamas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d. Pažymi, jog pareiškėjai šioje administracinėje byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai, o Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme prokurorų atlyginimą nustatančio priedėlio prieštaravimo Konstitucijai – tokia išvada padaryta tik Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 nutarime.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1584-602/2015 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šis reikalavimas kildinamas iš 2009 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XI-227 (įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 1 priedas, ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 (įsigaliojusio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo pakeistas VTĮ 1 priedas.

Administracinėje byloje, kurios pagrindu teismas sustabdė šią administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 23 d. Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų ar 2009 m. liepos 17 d. priimto Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčą šioje administracinėje byloje bus galima išspręsti tik tada, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-l584-602/2015. Minėtose administracinėse bylose reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš skirtingų teisinių santykių, bylose taikomos skirtingos teisės normos, Administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai šioje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. XII-1088 neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą. Šiuo atveju preziumuojama, kad nurodytos bylos nagrinėjimas užsitęs. Be to, Konstituciniam Teismui pateikto teisės akto konstitucingumo klausimo sprendimas niekaip nesusijęs su teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio apskaičiavimą prokurorams.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs analogiškoje situacijoje precedentą turinčią 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014, kurioje konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal prokurorų skundą dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo iki bus išnagrinėta ta pati administracinė byla Nr. A-1584-602/2015.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuri atstovauja ir atsakovui Lietuvos valstybei atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad įstatymas nenumato atvejų, kurie laikytini būtinais ar pakankamais vertinant aplinkybę, kad „negalima nagrinėti tos bylos“. Šiuo atveju įstatymas suteikia teismui diskrecijos pobūdžio teisę pačiam nustatyti reikšmingas aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė, iki kokių bylų išsprendimo sustabdoma ši byla, taip pat nurodė tokio savo sprendimo motyvus, kurie yra pakankami pagal ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Generalinės prokuratūros nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-752-561/2015 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015.

Pareiškėjai atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir argumentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs analogiškoje situacijoje precedentą turinčią 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014, kurioje konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal prokurorų skundą dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo iki bus išnagrinėta ta pati administracinė byla Nr. A-1584-602/2015.

Pareiškėjų minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pareiškėjams atitinkamas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-752-561/2015 ir pareiškėjų nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS662-391/2014 faktines aplinkybes, ginčo šalis bei pareiškėjų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjais, jog minėtos bylos yra analogiškos.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Reikia pažymėti, kad pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, kai dėl tam tikros atskirų administracinių bylų kategorijų teisenos nuostatos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), jie vertintini kaip teisės šaltiniai ir jais būtina vadovautis priimant sprendimą kitose analogiškose bylose.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AS662-391/2014 motyvais.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011).

Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012). Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas.

Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė dėl to, jog nagrinėjama byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1584-602/2015 kilo iš tų pačių teisinių santykių, t. y. dėl Konstitucinio Teismo nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo susidariusios darbo užmokesčio dalies priteisimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo ir apsiribojo lakonišku aplinkybių konstatavimu.

Pareiškėjai skundu nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-752-561/2015 kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pareiškėjams atitinkamas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1584-602/2015 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šis reikalavimas kildinamas iš 2009 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XI-227 (įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo pakeistas VTĮ 1 priedas, ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 (įsigaliojusio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo pakeistas VTĮ 1 priedas.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015, kurios pagrindu teismas sustabdė šią administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje Nr. I-752-561/2015 aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų ar 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčą administracinėje byloje Nr. I-752-561/2015 bus galima išspręsti tik tada, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1584-602/2015. Šiose administracinėse bylose reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš skirtingų teisinių santykių. Šiuo atveju pritartina pareiškėjų argumentui, jog administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai administracinėje byloje Nr. I-752-561/2015. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai bylai yra reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas administracinėje byloje Nr. I-752-561/2015, todėl administracinę bylą Nr. I-752-561/2015 sustabdė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. B. ir A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė