A-143-1486-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1486/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00797-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 37.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Kauno skyrius) Centro pensijų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 10.33.C-7663 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. A.“, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo sumažinta jam mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pagal šį sprendimą, draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas pagal jo 1984–1988 m. minimalų darbo užmokestį ir nebuvo atsižvelgta į Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažymoje Nr. 01-02/180 ir UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažymoje nurodytus duomenis, nes, atsakovo nuomone, šios pažymos įstatymų nustatyta tvarka nėra legalizuotos ar nepatvirtintos pažyma (Apostille).

Pareiškėjas teigė, jog sprendimas yra neteisėtas, kadangi 2006 m., jam skiriant senatvės pensiją, pristatė visus būtinus dokumentus šiai pensijai apskaičiuoti, dokumentai buvo priimti, jokių pretenzijų dėl jų tinkamumo nebuvo pareikšta. Vienintelis kelias patvirtinti dokumentus Apostille pažyma yra vykti į Armėniją, tačiau dėl garbaus amžiaus, mažų pajamų bei silpnos sveikatos tokios galimybės neturi. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 1997 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 39 patvirtino Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukciją (toliau – ir Instrukcija).

Pagal Instrukciją, jeigu Lietuva yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos, tuomet dokumentai, kurie vienos iš susitarusiųjų šalių teritorijoje pripažįstami oficialiais, yra oficialūs ir kitos susitarusiųjų šalių teritorijoje, jeigu sutartis dėl teisinės pagalbos nenumato papildomų sąlygų. Instrukcija neteko galios 2006 m. lapkričio 17 d., t. y. tuomet, kai jis buvo sulaukęs pensinio amžiaus bei jau buvo paskirta senatvės pensija, todėl atsakovas neturėjo teisės, pasikeitus įstatymų bazei, 2010 m. perskaičiuoti senatvės pensiją.

Be to, nors Lietuvos Respublika su Armėnijos Respublika nėra sudarę sutarties dėl pensinio aprūpinimo, tačiau tarp šių valstybių yra sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Teisinės pagalbos sutartis), kurios vienas iš tikslų yra užtikrinti abiejų šalių piliečių turtinių teisių apsaugą. Šiuo atveju kalbama apie jo turtines teises, todėl taikytinos paminėtos sutarties nuostatos. Šios sutarties 13 straipsnyje nurodyta, kad dokumentai, patvirtinti vienos iš susitarusiųjų šalių kompetentingos įstaigos, kitos šalies teritorijoje turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 31–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus Pakaunės pensijų skyriaus 2006 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 161 pareiškėjui paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2006 m. liepos 1 d. Senatvės pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 30,3167 m. stažą, įgytą iki 1991 m. birželio 1 d., ir 1,8839 draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal 1984–1988 m. turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pagal penkerių paeiliui einančių palankiausių metų iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d.

Senatvės pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota pagal Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 01-01/180 bei UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažymos duomenis. Teigė, kad užsienio valstybės (išskyrus valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl pensinio aprūpinimo, Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos) išduoti oficialūs dokumentai, kuriuos pateikia besikreipiantis dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos skyrimo asmuo, gali būti vertinami kaip dokumentai tik tuomet, kai jie yra nustatyta tvarka patvirtinti, t. y. legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille).

Pažyma (Apostille) dokumentai tvirtinami juos išdavusiose valstybėse, kurios yra prisijungusios prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – ir Konvencija) (3 str.). Lietuvos Respublika su Armėnijos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl pensinio aprūpinimo, todėl Armėnijoje išduotais dokumentais, skiriant pensiją Lietuvoje, gali būti remiamasi tik tuo atveju, jeigu jie patvirtinti pažyma (Apostille) arba nustatyta tvarka legalizuoti. Pagal Konvencijos 3 bei 5 straipsnius, paminėtas pažymas išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija pasirašiusiojo arba asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu.

Nei VSDFV Kauno skyrius, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) neįgalioti kreiptis dėl pareiškėjui priklausančių dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille). Vadovaujantis Konvencijos nuostatomis, Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 01-02/180 bei UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažymos autentiškumas turi būti patvirtintas nustatyta tvarka.

Kadangi paminėtos pažymos nėra legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), skiriant pareiškėjui senatvės pensiją nepagrįstai buvo remiamasi jose nurodytais duomenimis. Nustačius šią klaidą ir pareiškėjui nepateikus nustatyta tvarka patvirtintų pažymų, VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 10.33.C-7663 perskaičiavo pareiškėjo senatvės pensiją. Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 76–80) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 10.33.C-7663, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti mažesnę senatvės pensiją, neįskaitant į jo turėtas draudžiamąsias pajamas (joms prilyginamas) pajamų, gautų jam dirbant Čarencavano staklių gamybos susivienijime, remiantis Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 01-02/180, ir dirbant Čarencavano mineralinių vandenų gamykloje „Bžni“, remiantis UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažyma, o jo draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuojant pagal 1984–1988 m. minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Toks atsakovo sprendimas motyvuojamas tuo, jog pareiškėjo pateiktos: Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 01-02/180 bei UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažyma nėra legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 59 punktu. Pažymėjo, jog tarptautinės sutarties dėl pensinio aprūpinimo tarp Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos nėra sudaryta. Teismas atsižvelgė į Teisinės pagalbos sutarties 13 straipsnį ir pažymėjo, kad šios sutarties nuostatos taikomos civilinėms, šeimos ir baudžiamosioms byloms, todėl pareiškėjo atstovės argumentus dėl jos nuostatų taikymo ginčo atveju atmetė kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad Armėnijos Respublika ir Lietuvos Respublika yra prisijungusios prie Konvencijos, todėl Armėnijos Respublikos teritorijoje išduotiems dokumentams, pateikiamiems Lietuvos Respublikoje, turi būti taikoma patvirtinimo tvarka, numatyta Konvencijoje. Teismas vadovavosi Konvencijos 2 straipsniu, 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir padarė išvadą, kad Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažymai Nr. 01-02/180 neturėjo būti taikoma legalizavimo procedūra. Pagal paminėtas Konvencijos nuostatas UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažyma nėra atleista nuo legalizavimo, nes ji nepatenka į Konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų sąrašą.

Teismas taip pat vadovavosi Konvencijos 3 straipsniu, Konsulinio statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 2, 3 dalimis. Teismo nuomone, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Statutas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintas Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas)) dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille) procedūra nėra panaikinta ar supaprastinta, ginčo dokumentai (įstaigų, įmonių pažymos apie gautas pajamas pensijai skirti) nėra atleisti nuo legalizavimo, taip pat tarp Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos nėra priimta tarptautinių susitarimų, kuriais ginčo dokumentai būtų atleisti nuo legalizavimo, todėl pagal Konvencijos 3–6 straipsnių nuostatas dokumentą pasirašiusio ar kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu Armėnijos Respublikos institucijų išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille), kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas (2013 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. (25.4.10)-22-6321). Nustatė, kad atsakovui pateikta Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 01-02/180 bei UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažyma tokio tvirtinimo (Apostille) neturėjo, todėl atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo jomis vadovautis, nes šie dokumentai negalėjo būti pripažinti leistinais, t. y. turinčiais įrodomąją galią Lietuvos Respublikoje.

Teismas vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 56 straipsnio 4 dalimi. Nustatė, kad Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 01-02/180 ir UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažyma iki šiol nėra legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), kitų ginčo laikotarpiu jo darbinę veiklą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl atsakovas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, teisingai perskaičiavo pareiškėjo senatvės pensiją, neįvertindamas paminėtose pažymose nurodytų duomenų apie pareiškėjo pajamas, gautas dirbant šiose pažymose nurodytais laikotarpiais, o jo 1984–1993 m. draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiavo pagal tų metų minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, pagrindo jį panaikinti byloje nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 83–86) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendime nurodyti vienas kitam prieštaraujantys faktai. Teismas konstatavo, kad, remiantis teisiniu reguliavimu, Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažymai Nr. 01-02/180 neturi būti taikoma legalizavimo procedūra, tačiau vėliau nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina faktus, jog ši pažyma iki šiol nėra legalizuota ar patvirtinta pažyma (Apostille). Teismas neišsprendė kilusio ginčo iš esmės, išdėstydamas dvi prieštaringas nuomones dėl pateiktų dokumentų legalizavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str.).

2. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovas, priėmęs skundžiamą sprendimą, iki bylos nagrinėjimo nebuvo gavęs atsakymo iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus dėl Armėnijoje išduotų dokumentų, reikalingų jo pensijai apskaičiuoti, patvirtinimo pažyma (Apostille). Byloje esančių įrodymų stoka galėjo nulemti neteisėtą bei nepagrįstą teismo sprendimą.

3. Turėjo būti analizuojama Teisinės pagalbos sutartis. Nors tarp Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos yra sudaryta tarptautinė sutartis, turinti aukštesnę juridinę galią nei Lietuvos Respublikos įstatymai bei vykdomosios valdžios teisės aktai, teismas nesivadovavo šia sutartimi ir priėmė neteisėtą bei neteisingą sprendimą. Konvencijoje yra aiškiai nurodyta, jog, įvertinus Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos tarptautinius susitarimus, jis turėjo būti atleistas nuo dokumentų legalizavimo, juos patvirtinant Apostille. Teismui nevertinus tarptautinio susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos, netinkamai buvo traktuotos ir Konvencijos nuostatos. Teisės aktų hierarchijos pažeidimas suponavo neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimo priėmimą.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad tik socialinio draudimo įmokos turi įtakos pensijos dydžiui. Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime nustatė, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos paskyrimas ir mokėjimas, <...> yra grindžiamas socialinio draudimo įmokomis, kurias moka darbdaviai ir patys darbuotojai. Taigi šiuo atveju žmogus pats tam tikru mastu dalyvauja sudarant materialines šios pensijos mokėjimo prielaidas. Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Keičiant teisinį reguliavimą, būtina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia principo lex retro non agit, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas pažeidė nurodytas Konstitucinio Teismo nuostatas bei esminius teisės principus.

5. Sprendžiant jo senatvės pensijos paskyrimo teisėtumo klausimą, turėjo būti vadovaujamasi teisės aktais, kurie galiojo sprendimo priėmimo metu, t. y. Instrukcija. Teismas neanalizavo ir nevertino šio teisės akto, tai suponavo neteisėtą ir neteisingą teismo sprendimo priėmimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog Armėnijos Respublikos teritorijoje išduotiems dokumentams, pateikiamiems Lietuvos Respublikoje, turi būti taikoma patvirtinimo tvarka, numatyta Konvencijoje. Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 01-02/180 ir UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos išduota 2006 m. birželio 16 d. pažyma, kurias pateikė pareiškėjas, tokio tvirtinimo neturėjo, todėl šie įrodymai negali būti pripažįstami leistinais. Šios pažymos iki šiol nėra legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), todėl VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, teisingai apskaičiavo pareiškėjo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą pagal 1984–1988 m. minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94–96) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apelianto pensijos byloje esančios Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažyma Nr. 01-02/180 ir UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos išduota 2006 m. birželio 16 d. pažyma nustatyta tvarka nepatvirtintos (nelegalizuotos, nepatvirtintos pažyma (Apostille)). Nebuvo teisinio pagrindo tęsti apeliantui 2006 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 164 pagal nustatyta tvarka nepatvirtintas Armėnijos Respublikoje išduotas pažymas neteisėtai paskirtos senatvės pensijos mokėjimą. Nei VSDFV Kauno skyrius, nei VSDFV neįgalioti kreiptis dėl apeliantui priklausančių dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille). Pažymi, kad Teisinės pagalbos sutarties nuostatos taikomos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, o pensijų skyrimas ir mokėjimas neįeina į šios sutarties taikymo sritį. Kadangi Lietuvos Respublika ir Armėnijos Respublika nėra sudariusios tarptautinės sutarties dėl pensinio aprūpinimo, Konvencijos 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, sprendžiant ginčą šioje byloje, negali būti taikomos. Paminėtos pažymos negalėjo būti pripažintos leistinais, t. y. turinčiais įrodomąją galią Lietuvos Respublikoje, dokumentais, todėl jomis nesivadovauta, o draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos bei pridėtos pareiškėjo Pensijos bylos matyti, kad atsakovo Pakaunės pensijų skyriaus (institucijos, kuri administruoja pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos mokėjimą) 2006 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 161 nuo 2006 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos pareiškėjui buvo paskirta 576,11 Lt dydžio senatvės pensija, kuri buvo apskaičiuota pritaikant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą 1.8839. Šis koeficientas buvo nustatytas pagal pareiškėjo kartu su 2006 m. birželio 29 d. prašymu skirti jam senatvės pensiją pateiktus dokumentus (duomenis apie senatvės pensijos skyrimui ir jos dydžio apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes), tarp jų ir paminėtas Armėnijos nacionalinio archyvo Čarencavano teritorinės atstovybės 2006 m. birželio 1 d. pažymą Nr. 01-02/180 ir UTAB „Bžni“ mineralinių vandenų gamyklos 2006 m. birželio 16 d. pažymą (toliau – ir Ginčo pažymos). Pabrėžtina, kad pastarosios pažymos paminėtos pensijos paskyrimo metu atsakovui nesukėlė jokių abejonių jose nurodytų duomenų patikimumo bei pačių pažymų tinkamumo prasme.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos bei pridėtos pareiškėjo Pensijos bylos taip pat matyti, kad šioje byloje pareiškėjo skundžiamu atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjui pirmiau paskirta senatvės pensija atsakovo buvo apskaičiuota iš naujo ta prasme, kad, apskaičiuojant pensijos dydį, pareiškėjui buvo pritaikytas mažesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas – 0.3530, dėl to pareiškėjui paskirtos pensijos dydis sumažėjo iki 475,62 Lt.

Byloje nėra ginčijama, kad paminėtas pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo sumažintas tik dėl to, kad atsakovas, įvertindamas Ginčo pažymas iš naujo, pripažino jas netinkamomis įrodinėti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydį, nes šios pažymos Konvencijos nustatyta tvarka nebuvo patvirtintos pažyma (Apostille), t. y. nebuvo legalizuotos. Kitų Ginčo pažymų netinkamumo priežasčių atsakovas šioje administracinėje byloje nenurodė ir neįrodinėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad esminiai nagrinėjamo administracinio ginčo klausimai yra klausimas dėl atsakovo teisės atlikti kitokį Ginčo pažymų tinkamumo įvertinimą, praėjus tam tikram laikui (šiuo atveju daugiau negu trejiems metams) po to, kai šios pažymos jo (atsakovo) jau buvo pripažintos tinkamomis įrodinėti pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas; taip pat klausimas, ar atsakovas galėjo (turėjo teisę) daryti invaziją į jau susiklosčiusius teisinius santykius dėl 2006 m. liepos 11 d. pareiškėjui paskirtos pensijos mokėjimo, jam paskirtos pensijos dydžio sumažinimo prasme.

Pasisakydama šiais klausimais, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo šioje byloje skundžiamas atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas, ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo požiūriu, yra individualus administracinis aktas. Todėl jam yra taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos – reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (bylai aktuali 2008-10-06 įstatymo Nr. X-1743 redakcija), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo matyti, kad (kalbant apie teisinį jo priėmimo pagrindą) jame yra pateikta tik bendra nuoroda į Pensijų įstatymą bei Nuostatus, tačiau nenurodyta, kokiomis šių teisės aktų normomis buvo vadovaujamasi, priimant šį administracinį sprendimą (b. l. 11). Šiame sprendime taip pat nėra nurodyti jokie motyvai, pagrindžiantys pareiškėjui pirmiau paskirtos (2006-07-11 sprendimu Nr. 161) pensijos sumažinimo pagrįstumą ir teisėtumą. Todėl jau vien dėl nurodytų aplinkybių aptariamas atsakovo sprendimas pripažintinas ydingu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo prasme.

Kolegija taip pat pažymi, kad, priimdamas šioje byloje skundžiamą 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje jo veiklai skirtais principais, tarp jų ir šio straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu. Pagal šį punktą (bylai aktuali 2009-06-11 įstatymo Nr. XI-283 redakcija), šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, atsakovas pagrindė ginčo sprendimą bendromis nuorodomis į tokį sprendimą priimti leidžiančius teisės aktus. Todėl konstatuotinas pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo ydingumas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio taikymo prasme.

Pasisakydama dėl šiai bylai aktualių teisinių santykių (santykių dėl Ginčo pažymų legalizavimo Konvencijos taikymo prasme) tiesioginio reglamentavimo senatvės pensijų paskyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (specialiuose teisės aktuose), kolegija pažymi, kad Nuostatų 59 punkto 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 redakcija, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad asmens pensijai skirti ir (ar) mokėti pateikti dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus numatyta kitaip, įsigaliojo tik nuo 2011 m. liepos 17 d. Anksčiau galiojusiose šio punkto redakcijose (redakcijose, galiojusiose paminėtų atsakovo sprendimų priėmimo metu) nuostatos apie būtinumą tvirtinti tam tikrus dokumentus pažyma (Apostille) nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, pritaikė Nuostatų 59 punkto 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 redakciją. Tai darydamas, teismas pažeidė visuotinai žinomą įstatymų taikymo laike principą lex retro non agit. Todėl konstatuotina, kad ši materialinės teisės norma teismo pritaikyta neteisingai. O tai yra pagrindas panaikinti teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Pasisakydama dėl Ginčo pažymų legalizavimo būdų, galiojusių atsakovui priimant paminėtą 2006 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 161, kolegija pažymi, kad pagal tuo metu galiojusios Instrukcijos (ji nustojo galioti nuo 2006-11-17) 6 punkto nuostatas, užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimas buvo įmanomas ir be pažymos (Apostille), t. y. šios pažymos būtinumas legalizuoti užsienio valstybėse išduotus dokumentus nebuvo absoliutus. Atsakovas, priimdamas Ginčo pažymas, (kaip paminėta aukščiau) klausimo dėl jų legalizavimo nekėlė, nors, vadovaudamasis jam privalomo gero administravimo principu, galėjo (turėjo) paaiškinti pareiškėjui apie alternatyvias (Instrukcijos 6 p. nurodytas) galimybes legalizuoti Ginčo pažymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš paminėtos Pensijos bylos, pareiškėjas kartu su paminėtu prašymu skirti jam senatvės pensiją buvo pateikęs atsakovui kitus be pažymos (Apostille) dokumentus, kurių tinkamumas atsakovo taip pat nebuvo ir nėra kvestionuojamas.

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir patenkina pareiškėjo teismui paduotą skundą – panaikina atsakovo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 10.33.C-7663 (ABTĮ 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas byloje esančiomis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2014 m. sausio 27 d. pažymomis, iš kurių matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimą valstybei priteistina 600,00 Lt dydžio suma (b. l. 69, 97). Toks prašymas kolegijos yra tenkintinas ABTĮ 451 straipsnio (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-277 redakcija) pagrindu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 451 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 10.33.C-7663 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. A.“.

Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus valstybės naudai šešis šimtus litų (600 Lt) už pareiškėjui R. A. (R. A.) valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis