AS-939-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-939-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00212-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Realco“, uždaroji akcinė bendrovė „Neoforma“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. T11-64 „Dėl UAB „Realco“ žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ir Detalusis planas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-64 dėl Detaliojo plano patvirtinimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Tl1-64 patvirtintas Detalusis planas šiuo metu yra galiojantis, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, Detalusis planas sudaro sąlygas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Realco“ vykdyti tolimesnes procedūras dėl statybos techninės dokumentacijos rengimo, statybos leidimo gavimo ir statybos darbų vykdymo suplanuotoje teritorijoje. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Detaliojo plano sprendiniai gali būti įgyvendinti, o skundo tenkinimo atveju iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų neįmanomas arba labai sudėtingas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimto akto panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su kitomis galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti prašomą reikalavimo priemonę – sustabdyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-64 dėl Detaliojo plano patvirtinimo galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia analogiškais argumentais, pateiktais prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgiau nei 14 mėnesių, todėl tikėtina, jog šios bylos nagrinėjimas dar užsitęs, per kurį detaliojo plano įgyvendintojai toliau vykdys įvairias procedūras (pvz., techninio projekto rengimas, statybos leidimo išdavimas / gavimas ir pan.).

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo V. V. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar neuždraudus atsakovui atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T11-64 dėl Detaliojo plano patvirtinimo, galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėjo teigimu, laikinai nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, Detaliojo plano įgyvendintojai toliau vykdys įvairias procedūras (pvz., techninio projekto rengimas, statybos leidimo išdavimas / gavimas ir pan.), todėl padėties atkūrimas, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, gali būti neįmanomas arba labai sudėtingas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su tikrinamos bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjo įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Nors pareiškėjas nurodo, jog teiginius pagrindė bylos faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimą statybą ginčo teritorijoje grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui – pvz., nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktų duomenų apie išduotą statybos leidimą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, akcentuotina, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų subjektų veiksmų – pvz., techninio projekto rengimo ar statybos darbų. Todėl darytina išvada, jog taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu būtų neadekvatus siekiamam tikslui, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Klaiėpds apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys