A-822-145-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-145/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00208-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. 2012 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 19 999 litų neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 2–3, 38, 135–136).

Skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. kovo 3 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. leido jam matytis ir bendrauti su artimaisiais pasimatymų metu tik 1 val. 30 min., vietoj 4 val. Šiais veiksmais Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, pareiškėjo teigimu, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 4 punkto nuostatas. Taip pat teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas, panaudojęs psichinį smurtą, išvijo jo motiną ir sūnų iš pasimatymo patalpų, tuo niekindamas ir žemindamas valstybės tarnautojų prestižą. Dėl to pareiškėjas patyrė stresą, įtampą, psichinį ir emocinį sukrėtimą.

Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, dėl kurių kilo neturtinė žala, pasireiškė tuo, kad 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 63 ir 102 punktuose nustatyta, kad nuteistojo ar asmenų, atvykusių į pasimatymą, prašyme pareigūnai įrašo pasimatymo trukmę neatsižvelgiant į nuteistojo ir jo artimųjų norą matytis ir bendrauti iki 4 val. Šių teisės normų pagrindu pareiškėjui ir jo artimiesiems pareigūnai du kartus iš jam priklausančių iki 4 val. pasimatymo sutrumpino iki 1 val. 30 min.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – Šiaulių TI) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 32–34) nurodė, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Paaiškino, kad Šiaulių TI 2012 m. sausio 24 d. buvo gautas pareiškėjo artimųjų D. K. ir D. K. prašymas dėl leidimo pasimatyti su G. K. Tą pačią dieną buvo gautas ir paties pareiškėjo prašymas suteikti pasimatymą su artimaisiais. Šiame prašyme G. K. prašė jam priklausantį ilgalaikį pasimatymą pakeisti į du trumpalaikius pasimatymus iki 4 val. arba skirti papildomą trumpalaikį pasimatymą iki 2 val. ar 1 val. Pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas pakeistas į du trumpalaikius pasimatymus bei Šiaulių TI direktoriaus sprendimu skirtas 1,5 val. trukmės pasimatymas 2012 m. sausio 24 d. Pareiškėjo artimųjų D. K. ir D. K. prašymu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102 punktą, Šiaulių TI direktoriaus padėjėjo sprendimu 2012 m. kovo 3 d. skirtas 1,5 val. pasimatymas su G. K. Šiaulių TI esančių suimtųjų (nuteistųjų) pasimatymai su artimaisiais vyksta Šiaulių TI direktoriaus 2007 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. 1/01-161 nustatytu laiku. Izoliatoriuje įrengtos keturios pasimatymų patalpos. Atsižvelgiant į įrengtų pasimatymo patalpų skaičių bei pasimatymo biuro darbuotojams nustatytą darbo laiką, Šiaulių TI suimtiesiems ir nuteistiesiems skiriami maksimalūs 1,5 val. trukmės pasimatymai su artimaisiais. Tokia pasimatymų tvarka galioja visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo užkertant kelią formuotis nelygybei tarp suimtųjų (nuteistųjų).

Šiaulių TI nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad minimali pasimatymo trukmė priklauso nuo nuteistojo ir atvykusiojo į pasimatymą pageidavimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo artimųjų 2012 m. sausio 24 d. ir 2012 m. kovo 3 d. prašymuose nėra išreikštas pageidavimas dėl konkrečios pasimatymo trukmės. Pareiškėjo 2012 m. sausio 24 d. prašyme ilgalaikį pasimatymą pakeisti į du trumpalaikius pasimatymus taip pat nenurodoma pageidaujamos konkrečios pasimatymo trukmės. Pareiškėjui ir jo artimiesiems, taikant vienodą praktiką dėl pasimatymų trukmės, skirti 1,5 val. pasimatymai. Sprendimą dėl leidimo pasimatyti ir pasimatymo trukmės priima įgaliotas pareigūnas. Nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra imperatyvo, kad pasimatymas turi trukti tiek laiko, kiek pageidauja nuteistasis. Atsižvelgdamas į tai, Šiaulių TI, skirdamas pareiškėjui 1,5 val. trukmės pasimatymus, nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes pagal šią normą trumpalaikio pasimatymo trukmė iki 4 valandų. Dėl pareigūno veiksmų paaiškino, kad tardymo izoliatoriaus vyresnysis prižiūrėtojas 2012 m. sausio 24 d. vykdė pareigą, pasibaigus trumpalaikiam pasimatymui, išleisti asmenis iš pasimatymo patalpos. Šio pareigūno kompetencijai nepriklauso pasimatymų trukmės nustatymas ir pratęsimas. Kadangi Šiaulių TI veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, deliktinė atsakomybė nekyla, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti. Remdamasi Bausmių vykdymo kodekso, Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1464, nuostatomis, atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Teisingumo ministerijai nepriskirta tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų vidaus administravimo funkcija. Dėl to ministerija negali pasisakyti ir atsakyti už nurodytus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Pabrėžė, kad pareiškėjas jokių neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų ir juos patvirtinančių įrodymų nenurodė (I t., b. l. 61-62).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė nuomonę, kad Šiaulių TI administracija, skirdama 1,5 val. trukmės trumpalaikius pasimatymus, teisės aktų nepažeidė, o pareigūnai, nutraukę trumpalaikius pasimatymus ir pareikalavę išeiti iš pasimatymų kambario, elgėsi teisėtai. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą (II t., b. l. 25–27).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 94 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, 94 straipsnio 8 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 102, 103 ir 108 punktais. Nustatė, kad Šiaulių TI esančių suimtųjų (nuteistųjų) pasimatymai su artimaisiais vyksta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2007 m. liepos 25 d. įsakyme „Dėl siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir pasimatymų suteikimo biuro darbo laiko nustatymo“ Nr. 1/01-161 nustatytu laiku. Pasimatymams įrengtos keturios patalpos. Teismas pažymėjo, kad Kodekso 94 straipsnio 1 dalis nustato maksimalią trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę. Tai reiškia, kad pasimatymus organizuojančios pataisos įstaigos atsakingas pareigūnas (Taisyklių 102 p.), neviršydamas Kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios ribos, gali pats nustatyti pasimatymų trukmę. Pasimatymų trukmei turi įtakos ir asmenų atvykimo į pasimatymus skaičius ir laikas, nuteistųjų ir lankytojų elgesys pasimatymų metu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m sausio 24 d. prašyme suteikti trumpalaikius pasimatymus, pageidaujamą jų trukmę nurodė abstrakčiai, o Šiaulių TI direktoriaus sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. suteikti pasimatymą su sūnumi 1,5 val. vietoj prašomų 4 val. neginčijo, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta 2012 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 17/01-1134. Pareiškėjo artimieji prašymuose pageidaujamos pasimatymų trukmės apskritai nenurodė ir tai patys patvirtino teisme. Prašymas yra laisvos formos, todėl jį pateikiantiems asmenims nėra draudžiama įrašyti pageidaujamą pasimatymo trukmę. Šiaulių TI administracija tenkino pareiškėjo 2012 m. sausio 24 d. prašymą ir suteikė pareiškėjui du trumpalaikius pasimatymus vietoj vieno ilgalaikio. Visa tai rodo, kad Šiaulių TI administracija pareiškėjo atžvilgiu veikė geranoriškai, Kodekso 6 straipsnio, 73 straipsnio ir 94 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Teismas pažymėjo, kad tiek G. K., tiek jo artimieji buvo supažindinti su elgesio taisyklėmis pasimatymo metu. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnai pareiškėjo ar jo artimųjų atžvilgiu elgėsi netinkamai, naudojo psichologinį smurtą. Priešingai, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas G. K. 2012 m. sausio 24 d. ir 2013 m. kovo 3 d. nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams laikytis pasimatymų tvarkos ir pasibaigus pasimatymo laikui, išeiti iš pasimatymo patalpos. Dėl to buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyti, pasiūlyta pareiškėjo elgesį apsvarstyti drausmės komisijoje. Teisėtas pareigūno reikalavimas negali būti vertinamas kaip žeminantis žmogaus orumą veiksmas. Pažymėta, kad vyresniajam prižiūrėtojui įstatymų leidėjas nesuteikia teisės pratęsti pasimatymo laiko, todėl pareigūno atsisakymas pratęsti pasimatymą ir teisėtas reikalavimas išeiti iš pasimatymo patalpos pasibaigus pasimatymui skirtam laikui nelaikytinas netinkamu pareigūno elgesiu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI veikė teisėtai ir nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų ir pažymėjo, kad nenustačius valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti šio pareiškėjo skundo reikalavimo.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas konkrečių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1464 patvirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų 8 punktą, ministerijai yra priskirta baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus. Kaip matyti iš Taisyklių preambulės, jas Teisingumo ministerija patvirtino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ 1.1.5, 1.1.8 ir 1.1.9 punktais. Teismas pažymėjo, kad žemesnės galios teisės aktas negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui. Bausmių vykdymo kodekse nėra nuostatos, kad nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų minimali trukmė yra nustatoma atsižvelgiant į nuteistųjų ir jų artimųjų pageidavimą. Atitinkamai, tokios nuostatos nėra ir Taisyklių 102 punkte. Pareiškėjo skunde nurodyta buvusio teisingumo ministro G. Švedo mokomoji medžiaga tėra rekomendacinio pobūdžio leidinys, kuris įstatymo galios neturi ir negali paneigti Teisingumo ministerijos veiksmų teisėtumo nustatant atitinkamas Taisyklių nuostatas. Pažymėta, kad Teisingumo ministerijos patvirtintos Taisyklės yra bendro pobūdžio. Už jų laikymąsi ir įgyvendinimą yra atsakingi tardymo izoliatoriai ir pataisos įstaigos. Pareiškėjas nepateikė jokių Teisingumo ministerijos veiksmų neteisėtumo įrodymų, todėl ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmesta kaip nepagrįsta.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 62–63), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde teigia, kad jo skundas buvo nagrinėjamas neužtikrinus jo dalyvavimo, ir taip pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalį. Skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas. Pareiškėjas pažymi, kad pasimatymams yra skirtos 8 darbo valandos, tačiau atsakovas skiria tik 3 pasimatymus per dieną po 1,5 val., nepratęsia laiko pasimatymams, nesuteikia jų pirmadieniais ir sekmadieniais. Iš šių atsakovo veiksmų pareiškėjas kildina prašomą priteisti žalą. Teismas nevertino, kad nuo 14 val. iki 16.30 val. Šiaulių TI buvo laisvi pasimatymo kambariai, nepaisant to, pareiškėjui pasimatymo su artimaisiais nepratęsė.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 68–69) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas neprivalo užtikrinti pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje, tačiau tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta. Skundo nagrinėjimo ribas nustato pareiškėjas ir teismas jų peržengti negali, teismas tinkamai nustatė pareiškėjo reikalavimo pagrindą ir dalyką, o pareiškėjo nedalyvavimas teismo posėdyje šiuo atveju nėra pagrindas naikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Teisingumo ministerijos veiksmų, kuriais nebuvo įgyvendinta Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalis ir buvo pažeista pareiškėjo teisė į trumpalaikį pasimatymą iki 4 val.

Byloje nustatyta, kad G. K. 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. kovo 3 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. buvo suteikti trumpalaikiai pasimatymai su motina D. K. ir sūnumi D. K., kurių trukmė kaskart buvo 1,5 val. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nenustatęs nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nei Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas neužtikrinus jo dalyvavimo teismo posėdyje. Nurodoma, jog pareiškėjo skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, kadangi pareiškėjas žalą prašė priteisti už tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo suteikiami ilgesni nei 1,5 val. trukmės pasimatymai.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nuteistųjų teises trumpalaikių pasimatymų srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyta, kad nuteistiesiems tam tikru periodiškumu, priklausomai nuo rėžimo, kuriuo jie yra kalinami, yra leidžiami trumpalaikiai pasimatymai iki 4 valandų, kurių suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus nuostatas pasimatymo nuteistajam suteikimo procedūra yra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuris realizuojamas atitinkamam pareigūnui priėmus sprendimą dėl tokio pasimatymo suteikimo (arba nesuteikimo), sprendime nurodant ir pasimatymo trukmę (Taisyklių 102 p.).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad kompetentingo pareigūno sprendimas dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo apsprendžia ir trumpalaikio pasimatymo turinį, t. y., šiuo sprendimu yra nustatomi asmenys, kuriems yra suteikiamas pasimatymas, šio pasimatymo vieta, sąlygos bei trukmė. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad iniciatyvos teisė pradėti trumpalaikio pasimatymo procedūrą priklauso pačiam nuteistajam arba asmeniui (asmenims) atvykusiam į pasimatymą su nuteistuoju, todėl ir šio pasimatymo trukmės klausimas, neviršijantis leistino dydžio, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į šių asmenų valią bei kitas aplinkybes (objektyviai pateisinamas) galinčias turėti įtakos tokio pasimatymo trukmei. Minėta, kad suinteresuoti asmenys gauti trumpalaikį pasimatymą, dėl jo suteikimo nustatyta tvarka turi pateikti rašytinį prašymą. Tai savo ruožtu lemia, kad šiame prašyme turėtų būti išreikšta ir jų valia dėl tokio pasimatymo trukmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-423/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. sausio 24 d. (I t., b. l. 10) ir 2012 m. kovo 3 d. (I t., b. l. 9) pareiškėjo motinos D. K. ir sūnaus D. K. prašymuose nebuvo nurodytas konkretus valandų skaičius, kurį, jų pageidavimu, turėtų trukti pasimatymas, t. y. jie nekonkretizavo savo valios dėl pasimatymo trukmės. Pareiškėjas savo 2012 m. sausio 24 d. prašyme nurodė, kad prašoma ilgalaikį pasimatymą pakeisti į du trumpalaikius pasimatymus iki 4 val., arba suteikti papildomą trumpalaikį pasimatymą iki 2 val. arba 1 val. Taigi ir šiuo atveju pareiškėjas nebuvo nurodęs konkrečios prašomos pasimatymo trukmės. Tokios valios nebuvimas, šiais atvejais atitinkamai neįpareigojo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingų pareigūnų, priimant sprendimą dėl pasimatymo trukmės nustatymo, atsižvelgti į pareiškėjo ar jo artimųjų valią bei suteikė diskreciją, pasimatymo trukmę nustatyti atsižvelgiant į kitas aplinkybes. Iš bylos taip pat matyti, kad byloje aptariamu metu trumpalaikiai pasimatymai tokios pat trukmės buvo suteikiami visiems nuteistiesiems, atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo sąlygų ypatumus (I t., b. l. 33–34).

Kitame, 2012 m. lapkričio 19 d. prašyme pareiškėjas buvo nurodęs prašomą pasimatymo trukmę – 4 val. (I t., b. l. 141). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, asmens valia yra tik vienas iš aspektų, turinčių įtakos sprendžiant dėl pasimatymo trukmės, tačiau kiekvienu atveju atsakingas pareigūnas turi įvertinti ir kitas aplinkybes. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalies nuostata nustato maksimalią trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę. Galutinį sprendimą dėl pasimatymo suteikimo priima ir jo trukmę nurodo atitinkamas pareigūnas, todėl būtent jam tenka pareiga atsižvelgus į visas aplinkybes nuspręsti, kokios trukmės pasimatymą suteikti asmeniui. Nagrinėjamu atveju toks pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymas dėl pasimatymo trukmės buvo nagrinėtas – Šiaulių tardymo izoliatorius 2012 m. gruodžio 6 d. priėmė raštą Nr. 17/01-1134 (I t., b. l. 140). Taigi, buvo atsižvelgta į pareiškėjo valią, tačiau įvertinus visas objektyvias aplinkybes buvo priimtas sprendimas skirti 1,5 val. trukmės pasimatymą su pareiškėjo sūnumi D. K.. Kaip minėta, Šiaulių tardymo izoliatorius taiko vienodą 1,5 val. maksimalią pasimatymų trukmę visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Tokia tvarka suteikia galimybę visiems suimtiesiems (nuteistiesiems) pasinaudoti trumpalaikių pasimatymų teise, ir tokiu būdu užkerta kelią tarp jų formuotis nelygybei. Taigi, 1,5 val. trukmės pasimatymo skyrimas buvo objektyviai pagrįstas.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas ar D. K. ir D. K. būtų nesutikę su Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingų pareigūnų nustatytu pasimatymų trukmės laiku – 1,5 val., ar jį vėliau būtų ginčiję nustatyta tvarka, nėra.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas prieš jį naudojo psichinį smurtą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pareigūnų elgesį pasibaigus pasimatymų laikui laikyti netinkamu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių tardymo izoliatorius, spręsdamas dėl trumpalaikių pasimatymų trukmės, teisės aktų, reglamentuojančių šį teisinį santykį, reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog patirtą žalą kildino iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra sudaromos sąlygos skirti ilgesnės nei 1,5 val. trukmės pasimatymus. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog, kaip minėta, Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalis nustato tik maksimalią trumpalaikių pasimatymų trukmę, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta pareiga kaskart skirti būtent tokios trukmės pasimatymus. Todėl Šiaulių tardymo izoliatorius, nustatęs vienodos 1,5 val. trukmės trumpalaikius pasimatymus visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių trumpalaikius pasimatymus ir jų trukmę. Atsižvelgiant į tai, jam nėra pareigos koreguoti darbo laiko ar įrengti papildomų patalpų. Nagrinėjamu atveju 1,5 val. trukmės pasimatymų skyrimas yra objektyviai pagrįstas, ši trukmė neviršija Bausmių vykdymo kodekse nustatyto maksimalaus laiko, todėl darytina išvada, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai įgyvendina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą nuteistųjų teisę į iki 4 val. trukmės trumpalaikius pasimatymus. Nors pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino ir iš Teisingumo ministerijos veiksmų, tačiau jis nepateikė jokių jos veiksmų neteisėtumo įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir šioje dalyje.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog Šiaulių tardymo izoliatorius, 2012 m. sausio 24 d., 2012 m. kovo 3 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. suteikdamas pareiškėjui 1,5 valandos trukmės pasimatymus, ar Teisingumo ministerija, 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtinusi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, Civilinio kodekso 6. 250 ir 6.271 straipsnių taikymo prasme, atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėtina, jog pagal ABTĮ 53 straipsnį pareiškėjas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant bei naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis. Taip pat ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis numato, jog byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos (ABTĮ 79 str. 5 d.). Taigi, ABTĮ nenustato teismui pareigos būtinai užtikrinti šalių dalyvavimą teismo posėdyje, jei apie posėdžio vietą ir laiką joms buvo tinkamai pranešta, tačiau teise dalyvauti teismo posėdyje šalys nepasinaudojo. Atvejis, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, jei proceso šalys neatvyksta į posėdį, yra teismo sprendimas (nutartis), kad be jų negalima nagrinėti bylos.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (I t., b. l. 39–40, 88–89, 128–129, 163–164; II t., b. l. 6). Prieš paskutinį teismo posėdį, kuris buvo atidėtas 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė pavesti Šiaulių tardymo izoliatoriui, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus daliniui pristatyti pareiškėją į pirmosios instancijos teismo posėdį (II t., b. l. 15). Šiaulių tardymo izoliatorius 2013 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 14/01-8716 pranešė pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo nepristatys į 2013 m. balandžio 30 d. teismo posėdį, kadangi pareiškėjas išvyko į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę dėl Panevėžyje vyksiančių teismo posėdžių (II t., b. l. 30). 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi į bylos nagrinėjimą šalys neatvyko, o apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (II t., b. l. 38). Taigi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę jam atvykti į teismo posėdį, tačiau, pareiškėjui dėl užimtumo kituose teismų posėdžiuose neatvykus į pirmosios instancijos teismo posėdį, teismas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėjas prieš minėtą teismo posėdį nepateikė prašymo atidėti posėdį, nenurodė aplinkybių, dėl kurių negali atvykti į posėdį ir nepagrindė jų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė