AS-438-943-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-426; panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimus Nr. 13-29810, Nr. 13-29809, Nr. 13-29813, Nr. 29797, Nr. 29790, Nr. 29818, Nr. 29785, Nr. 29817, Nr. 29811, Nr. 29787, Nr. 29814 ir Nr. 29791.
Legislator headnote
AI generatedAS-438-943-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (b. l. 42–44), be kita ko, neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti ir šį skundą priimti atsisakė.
Full text
Administracinė byla Nr. AS438-943/2014
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00239-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 55.3; 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S., A. K., S. M., B. B., A. B., D. N., E. M., S. V. S., G. P., K. J. M. dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 11 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–5), kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti: 1) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. vasario 18 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-426; 2) Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimus Nr. 13-29810, Nr. 13-29809, Nr. 13-29813, Nr. 29797, Nr. 29790, Nr. 29818, Nr. 29785, Nr. 29817, Nr. 29811, Nr. 29787, Nr. 29814 ir Nr. 29791.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 27–28), kuriame nurodė, kad jis 2014 m. kovo 7 d. gavęs iš Tarnybos ginčijamą 2014 m. vasario 18 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-426, 2014 m. kovo 14 d. su advokatu sudarė atstovavimo sutartį, tačiau advokatas nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. kovo 25 d. sirgo, o 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. balandžio 1 d. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose, todėl skundo medžiagos įvertinti ir jos parengti anksčiau nepavyko, be to, tiktai 2014 m. balandžio 10 d. iš Gyventojų registro tarnybos gavo pažymas apie trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamąsias vietas. Tą pačią dieną minėtas pažymas jis pateikė Vilnius apygardos administraciniam teismui. 2014 m. balandžio 11 d. teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti jo skundą, kuriai įsiteisėjus skundo medžiagą iš teismo atsiėmė 2014 m. birželio 4 d., ir tuojau pat kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Taigi terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (b. l. 42–44), be kita ko, neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti ir šį skundą priimti atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ginčijamo Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. atsakymo Nr. 1SS-(7.5)-426 matyti, jog jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. sausio 13 d. skundą dėl 0,4008 ha žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi statiniai, grąžinimo natūra piliečiams teisėtumo bei galimybės pirkti minėtą žemės sklypą. Tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, kad Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimai atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę, grąžinant bendrosios nuosavybės teise 0,4008 ha žemės sklypą natūra, priimti nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir išaiškino pareiškėjui teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 4 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtą šio teismo kompetencijai. Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą 2014 m. birželio 11 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
Teismas pažymėjo, kad iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną. Pareiškėjas nurodė, kad tik įsiteisėjus minėtai nutarčiai, jis kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo skundas Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas tik 2014 m. birželio 11 d., t. y. po dviejų mėnesių. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti per protingą laiką nuo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties gavimo paduoti pareiškimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Taigi pareiškėjas pats buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus, o tai yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjo priklausiusios) priežastys, kurios negali pateisinti tokio ilgo termino skundui paduoti praleidimo.
III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 47–50), prašydamas šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartį priėmė 2014 m. balandžio 11 d., pareiškėjui nutartis buvo išsiųsta 2014 m. balandžio 14 d., tačiau jam įteikta nebuvo, todėl pašto siunta 2014 m. gegužės 26 d. grįžo į teismą. Teismui telefonu susisiekus su pareiškėju, jo atstovas tą pačią dieną atvyko į teismą ir atsiėmė nutartį, kuri įsiteisėjo dar po 7 dienų. 2014 m. birželio 3 d. įsiteisėjusią nutartį ir skundą su priedais pareiškėjo atstovas paėmė 2014 m. birželio 4 d., o dar per 4 darbo dienas, t. y. 2014 m. birželio 11 d., pateikė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, pateikdamas skundą ne tam teismui, jis suklydo sąžiningai, o vėliau veikė operatyviai, aktyviai gynė savo pažeistas teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą paduoti skundą teismui ir atsisakyta priimti šį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises <...>, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“
Pareiškėjas savo skundu (b. l. 2–5), pateiktu Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2014 m. birželio 11 d., prašė:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-426;
2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimus Nr. 13-29810, Nr. 13-29809, Nr. 13-29813, Nr. 29797, Nr. 29790, Nr. 29818, Nr. 29785, Nr. 29817, Nr. 29811, Nr. 29787, Nr. 29814 ir Nr. 29791.
Bylos medžiaga nustatyta, kad minėtais Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimais Nr. 13-29810, Nr. 13-29809, Nr. 13-29813, Nr. 29797, Nr. 29790, Nr. 29818, Nr. 29785, Nr. 29817, Nr. 29811, Nr. 29787, Nr. 29814 ir Nr. 29791 piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 0,4008 ha kitos paskirties (rekreacinės teritorijos) žemės sklypą (b. l. 20).
Iš to, kas išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimų Nr. 13-29810, Nr. 13-29809, Nr. 13-29813, Nr. 29797, Nr. 29790, Nr. 29818, Nr. 29785, Nr. 29817, Nr. 29811, Nr. 29787, Nr. 29814 ir Nr. 29791 apskundimui netaikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl jie yra skundžiami tiesiogiai teismui. Taigi pareiškėjas pirmosios instancijos teismui padavė skundą su dviem savarankiškais reikalavimais, o taip pat ir bendrą prašymą (t. y. dėl visų skundo reikalavimų) atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 27–28).
Tačiau iš skundžiamos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties (b. l. 42–44) matyti, kad teismas nagrinėjo ir sprendė klausimą tik dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. atsakymo Nr. 1SS-(7.5)-426 panaikinimo, laikydamas, jog šis sprendimas yra privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas dėl Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 30 d. sprendimų Nr. 13-29810, Nr. 13-29809, Nr. 13-29813, Nr. 29797, Nr. 29790, Nr. 29818, Nr. 29785, Nr. 29817, Nr. 29811, Nr. 29787, Nr. 29814 ir Nr. 29791, ir nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apskųsti šiuos Utenos apskrities viršininko sprendimus pagrįstumo.
Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. atsakymo Nr. 1SS-(7.5)-426 panaikinimo, skundo padavimo terminą skaičiavo remdamasis nagrinėjamu atveju netaikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, be kita ko, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui apskundimo terminą (kai nagrinėjamu atveju taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skundo padavimo teismui terminas), o tai yra aktualu vertinant, ar pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nepraleido termino apskųsti minėtą Tarnybos atsakymą. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. priimtos nutarties įsiteisėjimą (2014 m. birželio 3 d.), taip pat kitų aplinkybių, svarbių sprendžiant skundo padavimo teismui termino atnaujinimo klausimą (pavyzdžiui, pareiškėjo valios ginti (nuoseklumo ginant) galimai pažeistas savo teises teisme, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, neįvertino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, todėl pareiškėjo atskirasis skundas iš dalies yra tenkintinas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys