eAS-728-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-728-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03010-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Gintaro energija“, UAB „Lygumų vėjas“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. (6.3)-2D-11211 „Dėl Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (15.2)-2D-7874 dalies panaikinimo“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkino –panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. liepos 12 d. raštą Nr. (6.3)-2D-11211 „Dėl Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (15.2)-2D-7874 dalies panaikinimo“.

III. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Inspekcijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 245,36 Eur (4 300 Lt). Prašymą grindė advokato pateiktais kvitais bei pateikta apskaitos kortele.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė teismo mažinti prašomą priteisti sumą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašoma suma neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl yra nepagrįsta.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 334,50 Eur (1 155 Lt) (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 50 euro centų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44–45 str.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas nurodė, kad Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Sprendžiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu (iki 2014 m. spalio 1 d.) buvo nustatyta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga, tik nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1 035 Lt/300 Eur (LVAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-563/08). Šiuo atveju pareiškėjui teiktų teisinių paslaugų metu nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojo 1 000 litų MMA. Pareiškėjo atstovo pateiktoje detalizacijoje matyti suteiktos teisinės pagalbos pobūdis: skundo parengimas – 521,31 Eur (1 800 Lt), prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimas – 115,84 Eur (400 Lt), atstovavimas teismo posėdyje – 28,96 Eur (100 Lt).

Šios išlaidos pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį yra atlygintinos, tačiau priteistinų išlaidų dydį riboja Rekomendacijos. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 3, t. y. už 2013 m. rugpjūčio 5 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 868,86 Eur (3 000 Lt) (1 000 x 3). Iš pareiškėjo teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už 2013 m. rugpjūčio 5 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą pareiškėjas atstovui sumokėjo 521,31 Eur (1 800 Lt).

Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 868,86 Eur ( 3000 Lt) (3 x 1000) tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl gali būti priteistina. Pareiškėjas prašė priteisti 115,84 Eur (400 Lt) už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) koeficientas yra 0,12, t. y. už 2014 m. gruodžio 8 d. prašymo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 120 Lt (1 000 x 0,12).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti 28,96 Eur (100 Lt) už atstovavimą 2014 m. sausio 29 d. teismo posėdyje. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2014 m. sausio 29 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, todėl šios prašomos atlyginti išlaidos negali būti priteisiamos. Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Iš informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjas paduodamas teismui skundą sumokėjo 21,72 Eur (75 Lt) žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas priteisti 21,72 Eur (75 Lt) žyminio mokesčio tenkintinas.

Teismas pažymėjo, kad taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos, kai jos yra realios (apmokėtos) ir būtinos, nereiškia, kad visos jos ir bus priteistos. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Rekomendacijų 11 punkte įtvirtinta, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taigi išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o toks normavimas įtvirtintas ABTĮ procesinėmis teisės normomis bei teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis. Todėl sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs išnagrinėtoje administracinėje byloje kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą (byloje kelti klausimai nebuvo išskirtiniai, bylos nagrinėjimas iš esmės pasižymėjo tik faktinių bylos aplinkybių vertinimu, nebuvo būtinybės remtis specialiomis žiniomis, nebuvo renkami papildomi įrodymai), yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, mažinti pareiškėjui priteistiną išlaidų už skundo parengimą sumą iki 289,62 Eur (1 000 Lt), o už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą iki 23,16 Eur (80 Lt).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo naudai iš atsakovo Inspekcijos priteista 334,50 Eur (289,62 + 23,16 + 21,72 = 334,50) teismo išlaidų atlyginimo suma.

V. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį iš dalies, priteisiant iš atsakovo Inspekcijos pareiškėjui visas jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (išskyrus už advokato dalyvavimą teismo posėdyje). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas prašė priteisti 115,84 Eur (400 Lt) už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą. Tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijų 8.16 punktu, kuriame nustatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą koeficientas yra 0,12. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, koeficientas yra 0,5, t. y. galėjo būti priteisiama suma 500 Lt (144,81 Eur) (1 000 x 0,5). Be to, Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Nagrinėjamu atveju, vadovaujanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais akivaizdu, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinis dokumentas, kuris nagrinėjamas rašytinio procesine tvarka. Teismas taikė netinkamą koeficientą.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti pareiškėjui priteistiną išlaidų už skundo parengimą sumą iki 289,62 Eur (1 000 Lt), o už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą iki 23,16 Eur (80 Lt). Jau taikant įkainius už atskirus procesinius veiksmus, akivaizdu, kad advokatas atsižvelgė į kriterijus, sąlygojančius teisinės pagalbos teikimo įkainius, todėl jie yra gerokai mažesni negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistini dydžiai: už ieškinį, vietoje galimo 3 000 Lt įkainio, taikytas 1 800 Lt įkainis, o už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų - vietoje 500 Lt įkainio taikytas 400 Lt įkainis. Pareiškėjo išlaidas už suteiktą advokato pagalbą įrodo advokato apskaitos kortelė – teisinių paslaugų ataskaita bei pridedami mokėjimo įrodymai.

3. Remiantis išlaidų priteisimo teisiniu reguliavimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo. Visiškas pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kai tokios išlaidos nepažeidžia rekomenduojamų dydžių, yra viena iš teisingumo vykdymo prielaidų. Atsisakymas jas priteisti eliminuoja iš teisingumo vykdymo prevencinį aspektą, neskatina administravimo subjektų atsakingai taikyti teisę, o teisių pažeidimą patyrusius asmenis verčia patirti dar ir materialinius nuostolius prisiimant dalį bylinėjimosi kaštų. Tai, kad dviejų instancijų teismai priėmė priešingus savo esme sprendimus, patvirtina šios bylos sudėtingumą. Kitaip tektų pripažinti, kad nesudėtingoje byloje pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nesugebėjo priimti teisingo ir teisėto sprendimo. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kurios ne tik neviršija Rekomendacijų dydžių, bet yra gerokai mažesnės už rekomenduojamas ribas. Be to, pažymėtina, kad advokato teikiamos paslaugos pareiškėjui yra ilgalaikio-nuolatinio, sisteminio pobūdžio. Ir tai yra viena svarbių aplinkybių vertinant galimybę didinti priteistinas išlaidas. Remiantis CPK nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, tik netinkamas procesinis šalies elgesys galėtų sąlygoti kitokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, negu vadovaujantis pagrindiniu principu, pagal kurį pralaimėjusi šalis privalo atlyginti visas pagrįstas išlaidas bylą laimėjusiai šaliai.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismo priimta nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pagrįstai rėmėsi Rekomendacijų 8.16 punktu, vertindamas maksimalų galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Skundžiamoje teismo nutartyje priimtas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą atitinka LVAT praktiką. LVAT praktikoje prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas yra vertinamas kaip Rekomendacijų 8.16 punktas, t. y. kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimas (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), bet ne Rekomendacijų 8.15 punktas, t. y. kitas dokumentas, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (LVAT 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-690/2012).

Minėta nuostata analogiškai taikoma ir bendrosios kompetencijos teismuose, priteisiant bylinėjimosi išlaidas už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1686/2013 ir kt.). Be to, teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra itin nedidelės apimties, jam parengti nereikėjo specialių teisinių žinių ar ypatingo pasiruošimo, tokio pobūdžio prašymai yra įprasta pareiškėjo atstovo veikla (pats prašymas yra adresuotas iš karto 2 subjektams - Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Pareiškėjo už prašymą sumokėtos 400 Lt išlaidos yra neproporcingos atliktam darbui, todėl pagrįstai sumažintos. Kaip nurodoma LVAT praktikoje (2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-470/2014), nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, jog visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos bus atlygintos. Administraciniam teismui yra paliekama teisė įvertinti jų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą, kt. (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Inspekcijos nuomone, įvertinus pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad skundas yra nedidelės apimties, jame daugiausia išdėstomos faktinės aplinkybės, pateikiama nedaug argumentų, byla nėra itin sudėtinga, joje keliamas tik vienas reikalavimas. Pareiškėjo nurodoma atskirajame skunde aplinkybė, kad advokato teikiamos paslaugos pareiškėjui yra ilgalaikio-nuolatinio, sisteminio pobūdžio, svarbi vertinant galimybę ne didinti, o mažinti priteistinas išlaidas, kadangi esant tokiai situacijai advokatui byla yra paprastesnė, žinomos visos aplinkybės, pasiruošimas bylai užtrunka trumpiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties dalimi, kuria buvo sumažintos pareiškėjui priteistinos išlaidos už skundo parengimą iki 289,62 Eur (1 000 Lt), o už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą iki 23,16 Eur (80 Lt).

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį iš dalies, priteisiant iš atsakovo Inspekcijos pareiškėjui visas jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (išskyrus už advokato dalyvavimą teismo posėdyje).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.).

Pareiškėjo išlaidas už suteiktą advokato Sauliaus Dambrausko pagalbą įrodo 2013 m. balandžio 5 d. atstovavimo sutartis, advokato apskaitos kortelė – teisinių paslaugų ataskaita bei pridedami mokėjimo įrodymai – kasos pajamų orderio kvitai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjas paduodamas teismui skundą sumokėjo 21,72 Eur (75 Lt) žyminį mokestį, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymą priteisti 21,72 Eur (75 Lt) žyminio mokesčio tenkino. Pareiškėjas pastarosios nutarties dalies nekvestionuoja, todėl plačiau dėl šių išlaidų nepasisakytina.

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjui už skundo parengimą ir už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą buvo priteista ne visa jo sumokėta ir prašyta priteisti suma, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl šių pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.).

„Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012).“ (LVAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-470/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino MMA – 1 000 Lt (teisinės paslaugos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjui teiktos po 2013 m. sausio 1 d., skundas pirmosios instancijos teismui paduotas 2013 m. rugpjūčio 2 d.).

Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą nustatytas koeficientas – 3, t. y. už 2013 m. rugpjūčio 2 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 868,86 Eur (3 000 Lt) (3 x 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo skundo turinį, jo apimtį, į nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, šiuo atveju pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo už skundo parengimą 1 800 Lt (atitinkamai 521,31 Eur) atstovavimo išlaidų dėl skundo parengimo tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Inspekcijos 1 300 Lt (atitinkamai 376,50 Eur) išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 400 Lt (atitinkamai 115,84 Eur) už prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimą.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su teismo pritaikytu koeficientu, nurodydamas, kad teismas turėjo vadovautis Rekomendacijų 8.15 punktu, kuriame numatytas koeficientas yra 0,5.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LVAT praktiką prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priskirtinas prie kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese (Rekomendacijų 8.16 punktas) (LVAT 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-416/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1158/2014), todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl Rekomendacijų 8.15 punkto taikymo yra nepagrįsti.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymą rekomenduojama priteisti suma – 124,20 Lt (atitinkamai 35,97 Eur) (0,12 koeficientas x 1 035 Lt minimalios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972, ir galiojusios teisinių paslaugų suteikimo metu).

Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra didesnė nei maksimali suma, numatyta Rekomendacijų 8.16 punkte.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs išnagrinėtoje administracinėje byloje kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, sumažino pareiškėjui priteistiną išlaidų už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą sumą iki 23,16 Eur (80 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) dydis iš esmės atitinka Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir pareiškėjo naudai priteistina 421,38 Eur teismo išlaidų (21,72 Eur (žyminio mokesčio) + 376,50 Eur (skundo parengimo išlaidos) + 23,16 Eur (prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo išlaidos), patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui asociacijai „Dvylikių kaimo bendruomenė“ priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 421,38 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 38 ct) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius