2K-201/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-201/2014

Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00218-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.8

1.1.10.1.

1.2.29.3.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimas, atliekant ją pataisos namuose.

Skundžiama iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

A. G. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, rasdamas įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. nuo 2013 metų vasario iki kovo mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu tiksliu laiku, Panevėžio V. M. menų mokyklos stadiono Panevėžyje, Nemuno g. 8, teritorijoje rado ir taip neturėdamas teisėto pagrindo įgijo D. J. asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. spalio 6 d. Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikė minėtą asmens tapatybės kortelę iki 2013 m. kovo 6 d., 15.04 val., kol buvo sulaikytas už administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis) ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Panevėžyje, Molainių g. 4, tarnybinėse patalpose administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymui policijos pareigūnams pateikė D. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini) ir prisistatė esantis D. J..

Nuteistasis A. G. kasacinius skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes yra aiškiai per griežta, neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismai nepagrįstai netaikė BK 61 straipsnio 4 dalies arba 75 straipsnio.

Kasatorius nesutinka su teismų sprendimais taikant BK 56 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę, motyvuojant, kad jis buvo teistas ir teistumas neišnykęs. Įstatyme esanti sąvoka „paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė“ reiškia, kad netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą galima skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Vertindami veikos pavojingumą teismai neatsižvelgė į tai, jog kasatoriaus veiksmai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryta ne dėl noro pažeisti įstatymus, bet dėl neatsakingo požiūrio į savo veiksmus. Kasatorius nurodo, kad yra labai jauno amžiaus, veikos padarymo metu jam ką tik buvo suėję 18 metų, todėl dėl gyvenimiškos patirties stokos ir nepakankamos socialinės brandos tinkamai neįvertino atliekamų veiksmų pavojingumo ir priešingumo teisei.

Dėl nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, davė teisingus parodymus, padėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nenustatė jokių asmenybę sunkinančių aplinkybių, dėl padarytos veikos neatsirado jokių padarinių, žala nebuvo padaryta, todėl yra pagrindas taikyti BK 61 straipsnio 4 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė teisinę kasatoriaus padėtį švelninančių aplinkybių, nors skunde buvo nurodyta, kad nuteistojo tėvas A. G. serga epilepsija, jį reikia prižiūrėti, be kasatoriaus šeimoje to nebus kam padaryti. Teismas šių aplinkybių neištyrė, nurodė, jog nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, kad be jo niekas kitas negali pasirūpinti tėvu. Taip teismas įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistajam, neištyrė esminių bylos aplinkybių ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnį ir nurodė, kad tam nėra pagrindo, nes nėra būtinosios sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Kasatorius nurodo, kad paskutinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, padarė beveik prieš metus, po to jokio teisės pažeidimo nėra padaręs. Jis yra jauno amžiaus, pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė neviršija trejų metų termino. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti bausmės vykdymą, net kai padaryta veika neišnykus teistumui. Padarytas nusikaltimas nėra smurtinis, jokių pasekmių dėl padarytos veikos neatsirado, žala niekam nepadaryta, nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, pripažino kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų, teismas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kasatorius pažymi, kad realus laisvės atėmimas neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius, jo tėvai yra išsituokę, jis vienas rūpinasi neįgaliu tėvu, su kuriuo jo santykiai labai artimi, jis neturi nei brolių, nei seserų. Bausmės vykdymo atidėjimas būtų pakankamai efektyvi priemonė, kuri sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad A. G. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o skundo argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl bausmės skyrimo. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (BK 54 straipsnis) ir nenustatė pagrindo skirti A. G., kaip recidyvistui, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Panevėžio miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika tyčinė, baigta. Nuteistasis praeityje teistas, teistumas už tyčinę veiką neišnykęs, dėl to A. G. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų dėl smulkaus chuliganizmo ir vagystės, pagal gyvenamąją vietą jis apibūdinamas neigiamai, yra įrašytas į policijos įskaitą, nedirba, registruotas darbo biržoje. Šios aplinkybės teismui leido konstatuoti, kad A. G. išvadų nedaro ir daro naujus teisės pažeidimus.

Prokuroras nesutinka su skundo teiginiu, kad nepagrįstai neatsižvelgta į tai, jog kasatorius prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme daug mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, be to, vadovaujantis BK 641 straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu, todėl, atsižvelgiant į neigiamą nuteistojo asmenybę, paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Atsiliepime nesutinkama su tais teiginiais, kad realus paskirtosios bausmės atėmimas neigiamai paveiktų nuteistojo socialinius ryšius, dėl to nukentėtų jo interesai, ir su prašymu atsižvelgti į nuteistojo jauną amžių, mažą jo padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad jis prižiūri savo neįgalų tėvą, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Prokuroro manymu, byloje nėra aplinkybių visumos, kuri sudarytų pagrindą svarstyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistajam A. G. už BK 302 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo A. G. paskirtos bausmės dydis atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir neprieštarauja teisingumo principui.

Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas proceso sprendimas atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami, pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl paskirtos bausmės.

Nuteistojo A. G. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl paskirtos bausmės

Kasaciniame skunde nesutinkama su paskirta, kasatoriaus manymu, per griežta bausme, pateikiami prašymai taikant BK nuostatas sušvelninti bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis skunde pateikia keletą skirtingų bausmės švelninimo pagrindų, t. y. bendrą teisingumo principo įgyvendinimą, 75 straipsnio taikymą, 61 straipsnio 4 dalies taikymą bei nurodo apeliacinės instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus.

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisės taikymo aspektu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėjo nulemti neteisingos bausmės paskyrimą, nenustatė.

Byloje nustatyta, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, už kurią įtvirtintos bausmės ribos: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kasatorius nuteistas už tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. asmenybę apibūdina tokie duomenys: jis teistas, teistumas neišnykęs, pripažintas recidyvistu, baustas administracine tvarka, apibūdinamas neigiamai, nedirba.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nurodė, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir daro naujus teisės pažeidimus, jis neįvykdė ankstesnių teismo įpareigojimų, todėl paskirta bausmė buvo pakeista į griežtesnę. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus aplinkybių visumą bausmės tikslai galės bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį, o atsižvelgęs lengvinančią aplinkybę teismas nustatė bausmės dydį, mažesnį negu bausmės vidurkis, taip pat taikė BK 641 straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame jis prašė paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tokį prašymą grįsdamas tuo, kad jis pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, registruotas darbo biržoje, gailisi dėl nusikalstamos veikos, be to, jo tėvas sunkiai serga ir jis vienintelis gali jį prižiūrėti. Teismas konstatavo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bausmės rūšies ir dydžio. Buvo padaryta išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio, nes tam nėra įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad be jo nėra kam pasirūpinti sergančiu tėvu, be to, ši aplinkybė jam nesukliudė padaryti nusikalstamą veiką.

Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Iš teismų sprendimų matyti, kad šios bylos aplinkybės atitinka formalias sąlygas bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau teismai konstatavo, kad nenustatyta trečioji sąlyga, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados priėmimą nulėmė kaltininko asmenį apibūdinantys duomenys, jo ankstesni teistumai ir požiūris į paskirtas bausmes, įpareigojimų nepaisymai. Nuteistasis teigia, kad jo nusikalstama veika nepadarė žalos, niekas nuo jos nenukentėjo, tačiau pažymėtina, kad pagal bylos duomenis jo nusikalstami veiksmai žalos kitiems asmenims nesukėlė tik dėl to, kad pareigūnai iš karto po nusikalstamos veikos padarymo atskleidė šį faktą ir taip buvo sustabdytos galimos neigiamos pasekmės kitiems asmenims. Taigi žalos neatsiradimas nebuvo nulemtas paties nuteistojo pastangų sušvelninti savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Pagrindo nesutikti su konstatuotomis teismų išvadomis dėl bausmės rūšies ir dydžio nėra. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi tėvą, kuris sunkiai serga, nėra pakankama, kuri leistų pakeisti teismo nuomonę dėl kaltininko asmenybės ir jo požiūrio į skiriamas bausmes vertinimo. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, vien tėvo sirgimo aplinkybė nesulaikė kasatoriaus nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kaltininką teigiamai apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti neskyrus laisvės atėmimo bausmės.

Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Šis BPK straipsnis įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek jo prašoma apeliaciniuose skunduose, dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi ši nuostata įpareigoja teismą patikrinti bylą pagal tai, kokius prašymus ir argumentus pateikia nuteistasis apeliaciniame skunde. Šiuo atveju teismas išnagrinėjo bylą tinkamai, šios nuostatos nepažeidė, nes nutartyje aptarė ir atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jo teises gynė advokatas ir nė vienas iš jų atlikti papildomo įrodymų tyrimo, kurio metu būtų ištirtos naujos aplinkybės dėl tėvo ligos ir jo priežiūros, neprašė. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo aplinkybių visumą, konstatuoti BPK nuostatų pažeidimo nėra pagrindo.

Pagal BK 61 straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kaip skirti bausmę esant tam tikrai atsakomybę lengvinančių aplinkybių grupei. Straipsnio dalis, kurią nurodo kasatorius, įtvirtina teismui galimybę esant įvardytoms aplinkybėms (jų visumai) pasirinkti vieną iš nurodytų bausmės rūšį. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra nustatyta aplinkybė, jog A. G. būtų aktyviai padėjęs išaiškinti nusikaltimą, kita vertus, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siedamas jas su bausmės tikslu, nuteistajam paskyrė ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Taigi nėra pagrindo sutikti, kad pagal skundo argumentus kasatoriui būtų galima taikyti BK nuostatas, kurios dar daugiau sušvelnintų jam paskirtą bausmę arba kuriomis vadovaujantis būtų atidėtas bausmės vykdymas. Teismų sprendimai dėl šio klausimo yra aiškiai motyvuoti ir įtikinantys, atitinkantys įstatymo reikalavimus. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės nutarties pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Olegas Fedosiukas

Rimantas Baumilas