A-602-320-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-320/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00241-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei I. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės I. B. (toliau – ir atsakovė) 297 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymėjo, kad Nuostatų, patvirtintų tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, 2 punktas, pakeistų tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktas, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenyse.

Nurodė, kad atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes VĮ Registrų centro duomenimis Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji.

Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Rinkliavų centras suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 297 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir išsiuntė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini). Rinkliavų centras, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovės Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir išsiuntė atsakovei. Gavusi priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovė privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 48 punkte nurodytą terminą, t. y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos. Atsakovė nesikreipė ir nepasinaudojo savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtinto aprašo nustatyta Vietinės rinkliavos lengvatų tvarka.

Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama.

Atsakovė I. B. prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Paaiškino, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaune, adresu (duomenys neskelbtini). Kaune už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą vietinę rinkliavą moka ištisus metus, o už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji kasmet sumoka po 33 Lt, t. y. už 3 mėnesius, kadangi šiuo butu naudojasi tik sezono metu (ne ilgiau nei 3 mėnesius). Pabrėžė, jog kitu laiku (ne sezono metu), minėtu butu niekas nesinaudoja. Nurodė, jog dėl šių aplinkybių 2011 m. sausį raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, kuri atsakė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 nenustatė taikyti lengvatų dėl sezoniškumo, nesinaudojimo ne sezono metu nekilnojamuoju turtu pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Atsakovė pažymėjo, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Palangos savivaldybės reikalavimo mokėti vietinę rinkliavą neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, o iš Seimo kontrolieriaus pažymos sužinojo, jog 2011 m. vasario 2 d. Vyriausybės atstovas teikimu Nr. (5.1)-TR-49 nurodė artimiausiame savivaldybės posėdyje svarstyti Nuostatų 16 punkto pakeitimo klausimą ir užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi, tačiau savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu nepritarė šiam teikimui ir paliko galioti Nuostatus. Seimo kontrolierius taip pat konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog proporcingumo principas reikalauja, kad nustatyta rinkliava nebūtų akivaizdžiai neproporcinga dėl nekilnojamojo turto naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui. Taip pat pažymėta, kad atliekų turėtojas privalo mokėti už atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo Rinkliavų centro prašymą tenkino – priteisė iš atsakovės pareiškėjui 297 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas), patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi teismas sprendė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė įsigijo 2000 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 9-10). Tai reiškia, kad atsakovė pagal Nuostatų 6 punktą laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymėtina, jog atsakovė neginčija fakto, jog ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, tačiau nesutinka su tuo, kad ji vietine rinkliava apmokestinama už visus metus, kadangi ji nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi tik sezono metu, t. y. tik 3 mėnesius, todėl jai skaičiuoti vietinę rinkliavą už visus metus yra neproporcinga.

Teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m. kovo 28 d. raštu, atsakydama į atsakovės 2011 m. sausio 17 d. pareiškimą nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo bei teikimo bei aprašo patvirtinimo“ nenustatė taikyti lengvatų dėl sezoniškumo, nesinaudojimo ne sezono metu nekilnojamuoju turtu pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, todėl atsakovė turi mokėti vietinę rinkliavą (b. l. 45). Atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad ji daugiau į Palangos miesto savivaldybę ar Rinkliavų centrą dėl vietinės rinkliavos lengvatų suteikimo nesikreipė. Atsakovė vietinės rinkliavos nuostatas taikė savo nuožiūra, t. y. už vietinę rinkliavą sumokėdama sumą, kuri lygi trijų mėnesių vietinės rinkliavos sumai – 99 Lt (b. l. 39-44), o ne pagal jų privalomumą, t. y. kaip tai yra reglamentuota Nuostatuose.

Teismas akcentavo, kad atsakovės pateikti įrodymai, t.y. mokėjimo kvitai už nuotekas ir vandenį (46-54), nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ne sezono metu. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovės buto šildymas yra vietinis, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė gali šiame bute gyventi bet kuriuo metų laiku. Dėl aptartų aplinkybių net ir darant prielaidą, kad Palangos miesto savivaldybės taryba teisiniu reguliavimu turėjo sudaryti sąlygas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) atlyginti atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidas pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų atliekų kiekį, nėra pagrindo prašymą netenkinti.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto objektų pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis – gyvenamoji, buto bendras plotas – 45,84 kv. m. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-37 (b. l. 7) patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 297 Lt (priskaičiuota 396 Lt, tačiau nurodyta, jog atsakovė yra sumokėjusi 99 Lt). Atsakovei siųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 8), tačiau vietinė rinkliava nesumokėta. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – butas, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 2 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamosios, bendrasis plotas nuo 40 kv. m., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – daugiabutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi trims ir daugiau šeimų (nuo turtinio vieneto), nustatytą metinę rinkliavą – 132 Lt. (rinkliavos suma galiojusi nesumokėtos rinkliavos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.). Remiantis prieš tai išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta.

III. Atsakovė I. B., nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Savivaldybės veikla ir visi priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Palangos miesto savivaldybė, priimdama Nuostatus ir įtvirtindama, kad komunalinių atliekų turėtojai yra visi asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje, elgiasi ne pagal įstatymus. Pats savaime turto turėjimas negali lemti atliekų turėjimo, tik jame vykdoma veikla gali lemti atliekų atsiradimą. Šios veiklos intensyvumas lemia susidarančių atliekų kiekį.

2. Atsakovė sutinka su principo „teršėjas moka“ taikymu, bet pabrėžia, jog ji negali būti laikoma teršėja visus metus, nes butu Šventojoje, adresu (duomenys neskelbtini), naudojamasi ne daugiau kaip 3 mėnesius per metus. Kasmet sumoka vietinę rinkliavą už tuos tris mėnesius, o kitu metu butas būna tuščias.

3. Vietinės rinkliavos privalomumą lemia jos ryšys su suteikta paslauga. Kai tokio ryšio nėra, nėra ir privalomumo mokėti.

4. Nuostatuose įtvirtintas įpareigojimas mokėti vietinę rinkliavą už visus metus pažeidžia proporcingumo principą, nes vienodai vertinami subjektai, kurie naudojasi turtu ištisus metus ir tie, kurie turtu nesinaudoja. Nustatyta lengvata, jei subjektai nesinaudoja turtu ištisus metus (t. y. 12 mėnesių), tačiau jei nesinaudojama 9 mėnesius, tada šia lengvata pasinaudoti neįmanoma.

5. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neteisingais teiginiais dėl vietinio šildymo atsakovės bute. Pažymi, kad nei šildymas, nei gamtinės dujos bute nėra įvestos.

6. Pažymi, jog nevienodos sąlygos sudaromos fiziniams ir juridiniams asmenims, nes juridiniai asmenys gali mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, o fiziniai asmenys to daryti negali.

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 5 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Pareiškėjas tik administruoja vietinę rinkliavą ir kol teisminio nagrinėjimo metu Nuostatai nebus pripažinti neteisėtais ir nebus pakeisti, privalo jais vadovautis vykdydamas savo veiklos tikslus.

2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vietinė rinkliava nėra siejama su suteikta paslauga, dėl to atsakovės argumentai dėl to, kad jai nebuvo suteikta paslauga, atmestini.

3. Atsakovė informuota apie galimybę kreiptis dėl kitos paskirties metinės rinkliavos taikymo, kai nekilnojamasis daiktas yra naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Būtent Nuostatų 1 priedo 3 punkte apibrėžta poilsio paskirtis atitinka atsakovės situaciją, nes ji ne kartą pabrėžė, jog butu naudojasi tik poilsiui vasarą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. B. 297 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo Rinkliavų centro prašymą tenkino – priteisė iš atsakovės I. B. pareiškėjui Rinkliavų centrui 297 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad ji negali būti laikoma atliekų turėtoja visus metus, nes butu Šventojoje, adresu (duomenys neskelbtini), naudojamasi ne daugiau kaip 3 mėnesius per metus.

Pagal bylos aplinkybes matyti, kad pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (keisti 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 2T-70 minėti savivaldybės tarybos sprendimai pripažinti netekusiais galios ir patvirtinti nauji Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai). Kadangi Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-70 3 punkte įtvirtinta, kad Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priedas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d., nagrinėjamam ginčui aktuali būtent 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija.

Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kuria kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Pagal Nuostatų 16 punktą vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad atmestini atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ji nėra sudariusi sutarties su pareiškėju, todėl rinkliavos mokėti neprivalo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ji savo nekilnojamuoju turtu naudojasi tik tris mėnesius per metus ir dėl to kitais mėnesiais atliekų nesusidaro, nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Taigi atsakovė laikytina atliekų turėtoja Nuostatų 5 punkto prasme, dėl ko ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovė pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti jos nurodomi argumentai, kad jai komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos ir kad ji atliekų neturėjo. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakove dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-508-609/2013 pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinti ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeisti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šis 2013 m. birželio 14 d. sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2014 m. gegužės 28 d. administracinė byla Nr. A143-355/2014 išnagrinėta, byla nutraukta, sprendimas panaikintas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje nėra pagrindo inicijuoti naujos norminės bylos dėl norminio akto – Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų – teisėtumo tyrimo, nes byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vertinanti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovės surinktų (jos perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina, kad atsakovei teismo nutartimi buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus, kurie leistų teigti, kad atsakovė pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį (b. l. 121, 122).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai, t. y. mokėjimo kvitai už nuotekas ir vandenį (b. l. 46-54), nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ne sezono metu. Atsakovės pateikti kvitai pagrindžia tik faktą, kad 2010-2012 m. atsakovė minėtame bute vasaros sezono metu gyveno, bet jie nesusiję su nagrinėjamos bylos atveju aktualia aplinkybe, kad atsakovė nesinaudojo butu ne sezono metu. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktose sąskaitose nurodomi duomenys yra grindžiami pačios atsakovės šalto vandens tiekėjui teikiamais duomenimis apie sunaudotą vandens kiekį. Todėl nei minėtos sąskaitos, nei atsakovės teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, kad atsakovė nesinaudojo butu ne sezono metu. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 9) matyti, jog atsakovės buto šildymas yra vietinis, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė gali šiame bute gyventi bet kuriuo metų laiku. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ši aplinkybė neteisinga ir bando ją paneigti pateikdama kitų namo gyventojų paaiškinimus (b. l. 100). Rašytiniai liudytojų paaiškinimai nelaikytini leistinais įrodymais (ABTĮ 60 str.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėta aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar atsakovė naudojosi butu ne sezono metu, todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų įrodymų, kurie aiškiai patvirtintų šį faktų, nurodo, kad atsakovės pateikti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi atsakovė nepagrindė, kad aptariamu laikotarpiu ji buvo išvykusi ir dėl to jos komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad ji pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatyta, kad metinės vietinės rinkliavos dydis litais už gyvenamosios paskirties butą, kurio bendrasis plotas nuo 40 kv. m., yra 132 Lt. Atitinkamai vieno mėnesio vietinės rinkliavos dydis yra 11 Lt (132/12 Lt). Nagrinėjamu atveju atsakovės buto plotas yra didesnis nei 40 kv. m, todėl mėnesinis vietinės rinkliavos dydis atsakovei sudaro 11 Lt. Pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. už 36 mėnesius. Todėl iš atsakovės pareiškėjui turėjo būti priteista 396 Lt suma (36 x 11). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi 99 Lt (b. l. 7), nesumokėta vietinės rinkliavos suma sudaro 297 Lt (396-99 Lt).

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pateikia argumentus, kad neteisinga, jog jai nepriklauso lengvata už nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu dėl to, kad ji tuo turtu naudojasi tris mėnesiu per metus, o lengvatai gauti reikia pagrįsti, jog turtas nenaudojamas ištisus metus. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie argumentai yra nesusiję su nagrinėjamos bylos esme, nes byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl lengvatos taikymo atsakovei, jokie su lengvatos taikymu susiję sprendimai nėra skundžiami, todėl dėl šių argumentų nepasisako.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius