Legislator Case Law & Legislation
AS-822-1078-14 AI generated

AS-822-1078-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-822-1078-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-822-1078-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1942-733/2014 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS822-1078/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00323-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. P., atstovaujama advokato Alberto Bandžiaus, kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SNAD-2883; 2) įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos L. P. prašymą dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam K. B. mirus skyrimo.

2014 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo advokato prašymas šią bylą sustabdyti arba atidėti teismo posėdį. Advokatas paaiškino, jog negali dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, nes privalo išvykti į Baltarusijos Respubliką ir dalyvauti procese dėl jo kliento sulaikymo. Taip pat nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji ir K. B., miręs 2013 m. balandžio 30 d., buvo partneriai ir vedė bendrą ūkį. 2014 m. rugpjūčio 14 d. 9.30 val. teismo posėdis atidėtas, nenustatant konkrečios teismo posėdžio datos, nes bylos nagrinėjimo metu, remiantis Liteko duomenimis, dar nebuvo išspręstas pareiškėjos L. P. pareiškimo priėmimo klausimas Šilutės rajono apylinkės teisme.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1942-733/2014 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja L. P. šioje administracinėje byloje skundžia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SNAD-2883, kuriuo jai neskirta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam K. B. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir nurodytas vaikų amžius, jeigu jie studijuoja.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja Šilutės rajono apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji ir K. B., miręs 2013 m. balandžio 30 d., buvo partneriai ir vedė bendrą ūkį, t. y. pareiškėja minėtoje civilinėje byloje siekia įrodyti, kad ji ir K. B. buvo partneriai (sugyventiniai). Šis L. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1942-733/2014.

Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja civilinėje byloje siekia įrodyti, kad ji ir K. B. buvo šeimos nariai, nes tik šeimos nariams gali būti skiriama vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tarp šios administracinės bylos ir minėtos civilinės bylos yra prejudicinis ryšys. Šiuo pagrindu administracinė byla sustabdyta.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos L. P. atstovo advokato A. Bandžiaus prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1942-733/2014 atmesti.

Atskirajame skunde pažymi, kad atsakovo nuomone, teismo išvada dėl prejudicinio bylų ryšio nepagrįsta. Remiasi valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio 11 punkte pateiktu valstybinio socialinio draudimo išmokų apibrėžimu, pagal kurį teisę į minėtas išmokas įgyja apdraustieji ir kiti įstatymu nustatyti fiziniai asmenys. Pažymi, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 85 punkte numatyta, kad pareiškėjos siekiama gauti vienkartinė draudimo išmoka išmokama mirusiojo šeimai. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 86 punkte nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie pagal įstatymą laikomi mirusiojo šeimos nariais – partneriai (sugyventiniai) į šį sąrašą neįtraukti. Įstatymas nepateikia nei šeimos sąvokos, nei šeimos nario (sutuoktinio) sampratos, tik nustato fizinius asmenis, įgyjančius teisę į socialinio draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui.

Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 27 straipsniu, Nuostatų 86, 97, 99 punktais, priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nėra mirusiojo šeimos narė, t. y. sutuoktinė. Santuokos ir sutuoktinių sąvokos pateiktos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. CK numatyti santuokos požymiai, jos sudarymo tvarka. Šalių susitarimas sukurti šeimos santykius, sudarytas nesilaikant šios tvarkos, nėra laikomas santuoka. Skirtingai nei santuokos atveju, CK XV skyriaus reguliuojamų sugyventinių turtinių santykių apimtis yra kur kas siauresnė nei sutuoktinių, nes XV skyriaus normos nustato ne viso, o tik konkrečiai CK 3.230 straipsnyje išvardyto sugyventinių bendrai įgyto ir bendrai naudojamo turto režimą.

Taigi, jei Šilutės rajono apylinkės teismas ir nustatytų juridinį faktą dėl partnerystės santykių tarp pareiškėjos ir K. B., atsižvelgiant į CK nuostatas, toks faktas nereikštų, kad pareiškėja ir K. B. buvo sutuoktiniai (šeimos nariai) Įstatymo ir Nuostatų prasme, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas neturėtų prejudicinės galios nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba palaiko atsakovo atskirajame skunde išdėstytą poziciją, prašo jį tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo apeliacinio skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria teismas sustabdė administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1942-733/2014.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo yra išaiškinta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, kt.). Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus bei visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Nustatyta, kad byloje sprendžiamas pareiškėjos teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, klausimas. Šioje byloje pareiškėja skundžia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. SNAD-2883, kuriuo jai atsisakyta skirti minėtą išmoką konstatavus, kad pareiškėja nėra mirusiojo šeimos narys.

Šilutės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-1942-733/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėja L. P. ir K. B., miręs 2013 m. balandžio 30 d., buvo partneriai ir vedė bendrą ūkį, t. y. pareiškėja minėtoje civilinėje byloje siekia įrodyti, kad ji ir K. B. buvo partneriai (sugyventiniai). Šis L. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas nagrinėti civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja civilinėje byloje siekia įrodyti, kad ji ir K. B. buvo šeimos nariai, nes tik šeimos nariams gali būti skiriama vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įžvelgė tarp šios administracinės bylos ir minėtos civilinės bylos prejudicinį ryšį ir sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Atsakovo, pateikusio atskirąjį skundą, ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nagrinėjamos bylos sustabdymas nepagrįstas, nes Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes net jei apylinkės teismas nustatytų juridinį faktą dėl partnerystės santykių tarp pareiškėjos ir K. B., atsižvelgiant į CK nuostatas, toks faktas nereikštų, kad pareiškėja ir K. B. buvo sutuoktiniai (šeimos nariai) Įstatymo ir Nuostatų prasme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja administraciniam teismui pateiktame skunde siekia paneigti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateikiamą šeimos nario sampratą ir aiškinimą, kad sutuoktinių pagal Įstatymą ir Nuostatas laikytinas tik asmuo, su kuriuo sudaryta ir įregistruota santuoka įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovas atskirąjį skundą, kaip ir skundžiamo sprendimo teisėtumą, grindžia iš esmės jau išdėstyta atsiliepime į skundą visiškai priešinga pozicija. Atsižvelgdama į tai, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo pagrįstumo byla nėra nagrinėjama iš esmės, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad aptartus atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta administracinė byla, argumentus vertinti būtų nepriimtina šioje proceso stadijoje, nes priešingu atveju, nagrinėjant administracinės bylos sustabdymo klausimą būtų pasisakyta dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo ir tokiu būdu byla būtų išspręsta iš esmės. Nusprendus, kad aptartus atskirojo skundo argumentus turės įvertinti ir dėl jų pasisakyti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nagrinėjamu atveju nėra pateikta akivaizdžių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad juridinę reikšmę turinčio fakto, kad L. P. ir K. B. buvo partneriai (sugyventiniai), nustatymas, neturės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai ir tarp bylų nėra prejudicinio ryšio.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1942-733/2014, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė