AS-822-510-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-510/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-00168-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „AMT Baltija“, S. S., L. L., dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2; 2) įpareigoti VDI Šiaulių skyrių iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo D. J. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, galinčių skųsti teismui nelaimingo atsitikimo darbe aktą, todėl nėra teisinių prielaidų ginti asmens galimai pažeistą teisę ar saugomą interesą (I t., b. l. 136–143).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmetė (I t., b. l. 173–180).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Hexagon Devold Lithuania UAB (ankstesnis pavadinimas – UAB „AMT Baltija“, I t., b. l. 196–208) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo (I t., b. l. 184–185), kuriuo prašoma Hexagon Devold Lithuania UAB naudai priteisti šioje administracinėje byloje turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 1 800 Lt bei 21 procentą PVM (su PVM – 2 178 Lt) už atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme, taip pat už procesinių dokumentų parengimą. Patirtas išlaidas įrodo 2013 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra DNA Nr. 001976, 2013 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita-faktūra DNA Nr. 001992, 2013 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūra DNA Nr. 0020022 ir apmokėjimo dokumentai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 600 Lt bei 21 procentą PVM (su PVM 726 Lt) už atsiliepimo į D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo paruošimą. Šias išlaidas, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, įrodo PVM sąskaita-faktūra DNA Nr. 002045 ir apmokėjimo dokumentas. Iš viso iš D. J. trečiajam suinteresuotam asmeniui Hexagon Devold Lithuania UAB buvo prašoma priteisti 2 904 Lt patirtų išlaidų.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi (I t., b. l. 211–213) trečiojo suinteresuoto asmens Hexagon Devold Lithuania UAB atstovo S. S. prašymą tenkino iš dalies: priteisė Hexagon Devold Lithuania UAB iš pareiškėjo D. J. 1 568 Lt teismo išlaidų, o prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nustatė, kad advokatas D. N. (2013 m. balandžio 9 d. advokato orderis serija LAT Nr.1062661) 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo 4 val. 24 min. 2013 m. balandžio 10 d. posėdyje – 1 val. 56 min. (neįskaityta 19 min. pertrauka), 2013 m. gegužės 13 d. posėdyje – 2 val. 28 min. (neįskaityta 12 min. pertrauka). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, priteistina 600 Lt (1000 Lt (tuo metu buvusi patvirtinta minimali mėnesinė alga) x 0,15 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius)). Įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei remiantis Rekomendacijų 8.2 p. už 2013 m. kovo 29 d. atsiliepimo parengimą priteista visa prašoma suma – 968 Lt (800 Lt + 168 Lt PVM mokestis). Iš viso iš pareiškėjo D. J. trečiajam suinteresuotam asmeniui Hexagon Devold Lithuania UAB priteista 1 568 Lt išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas D. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Hexagon Devold Lithuania UAB prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti (I t., b. l. 223–224).

Pareiškėjas nurodo, kad kreipdamasis į Šiaulių apygardos administracinį teismą turėjo pagrindą manyti, kad jis yra darbdavio atstovas. Šis jo pagrįstas manymas yra suplanuotas, nes tokį faktą įrodo D. J. Šiaulių apygardos prokuratūroje pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-488-12, pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo. Tokiu atveju teismo proceso išlaidų priteisimas iš D. J. pažeistų teisės teorijoje nustatytus bendruosius teisės principus bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos AS438-81/2008, A146-913/2009, AS556-302/2010) pažymi, kad vadovaujantis šiais bendraisiais principais, išimtiniais atvejais, pralaimėjusi proceso šalis gali būti atleista visiškai (ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad konkrečiu atveju tik teismas gali nustatyti ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į išlaidų atlyginimą, todėl VDI, neviršydama teisės aktais apibrėžtos kompetencijos, negali pasisakyti dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai priteistų išlaidų teisėtumo (II t., b. l. 1–2).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje vertinamas Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties, kuria trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas buvo priimti trečiojo suinteresuoto asmens naudai (trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo netenkinti), todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44−45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

Patirtoms išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2013 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DNA Nr.OO1976, 2013 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DNA Nr.OO1992, 2013 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DNA Nr.OO2022, 2013 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DNA Nr.OO2045, 2013 m. kovo 22 d. DnB mokėjimo nurodymą Nr.6581, 2013 m. balandžio 30 d. DnB mokėjimo nurodymą Nr.6706, 2013 m. birželio 3 d. DnB mokėjimo nurodymą Nr.6883, 2013 m. liepos 1 d. DnB mokėjimo nurodymą Nr. 180053681.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė išlaidų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų kriterijų.

Pareiškėjas neginčija teismo atliktų skaičiavimų, tačiau mano, kad yra pagrindas, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atleisti jį nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nors įstatymų leidėjas ABTĮ expressis verbis nėra numatęs, kad pralaimėjusi šalis galėtų būti atleista (visiškai ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai dėl sunkios materialinės padėties, tokia galimybė visgi išlieka, nes teisinis reguliavimas neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą ir priimti sprendimą, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto paskirtis nėra nubausti pralaimėjusią šalį, o užtikrinti kuo geresnį ir racionalų laimėjusios šalies turėtų išlaidų atlyginimą. Taigi, vadovaujantis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principais, pralaimėjusi proceso šalis gali būti atleista visiškai (ar iš dalies) nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju įvertinant ne tik proceso šalies turtinę padėtį, bet ir administracinės bylos proceso šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-81/2008, 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-913/2009, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-302/2010).

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju pagrindas atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – jo pagrįstas manymas, kad jis yra darbdavio atstovas, sąlygotas pareiškėjui pateiktu kaltinimu baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog būtent skundžiamo akto, kaip vieno iš įrodymų visumos elemento, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu. Be to, įstatymų leidėjas numatė skirtingą subjektų, kuriems kyla atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 172 straipsnį, ir subjektų, galinčių skųsti nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ratą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui ar jas mažinti. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra reali, pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais ir racionali, taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė