AS-525-982-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-982/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03502-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) už 159 paras po 500 Lt už kiekvieną parą žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žeminančiomis, nepriimtinomis sąlygomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi (b. l. 8) atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti.

Nutartyje nurodyta, kad teisme 2014 m. liepos 16 d. gautas skundas kuriuo pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos mėnesio.

Konstatuota, jog skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir negali būti priimtas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2014 m. liepos 16 d., o prašoma priteisti žalą už laikotarpį iki 2011 m. liepos mėnesio. Tokiu būdu, skundas paduotas praleidus trejų metų senaties terminą ir negali būti priimtas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 13), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį „Atsisakyti priimti skundą, kaip paduotą per vėlai praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti“.

Atskirajame skunde nurodo, kad į teismą kreiptis anksčiau negalėjo, nes Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą. Prancūzų kalbos pareiškėjas nemoka. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio išaiškinimų vertimą į lietuvių kalbą. 2011 m. liepos 13 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Švedijos karalystę ir neturėjo galimybių iš ten susisiekti su šiuo metu jį konsultuojančiu advokatu. Atkreipia dėmesį, kad Konvencija turi dvi absoliučias teises: teisę į gyvybę (2 str.) ir teisę nepatirti nežmoniško elgesio (3 str.). Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino ir kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymas) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Kaip matyti iš atskiruoju skundu skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, šio termino atnaujinti neprašė, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

M. K. teismui pateiktu skundu (b. l. 1–6) prašė iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 500 Lt už 159 paras, kurias jis praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime žiauriomis, antisanitarinėmis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad žala, padaryta asmeniui neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginama bendraisiais pagrindais, o nagrinėjant tokius ginčus taikytinos ir ieškininę senatį reglamentuojančios teisės normos. Aptariamu atveju, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu, nustatytų Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, tame tarpe, kylančias ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.). Tačiau šiame kontekste akcentuotina tai, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamu nė viena bylos šalis šio termino taikyti neprašė. Be to, minėtas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl skundo priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija naikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas