AS-492-115-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-115/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01604-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. T. ir D. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir D. A. skundą atsakovams Birštono savivaldybei ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai padavė skundą, kurį patikslino (b. l. 2-8, 65-67) Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydami: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Prienų ir Birštono skyrių grąžinti A. T. natūra 3/4 dalis žemės sklypo, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jo motina O. T. pagal 2004 m. vasario 12 d. O. T. valdyto žemės sklypo pažymėjimo planą; 2) įpareigoti NŽT Prienų ir Birštono skyrių grąžinti D. A. natūra 1/4 dalį žemės sklypo, kurį iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jos motina O. T. pagal 2004 m. vasario 12 d. O. T. valdyto žemės sklypo pažymėjimo planą; 3) panaikinti dalį Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo „Dėl teritorijos tarp Prienų, Žvėrinčiaus gatvių, Žvėrinčiaus šilo ir Nemuno upės Birštone detaliojo plano tvirtinimo“, nustatant, kad teritorijoje, kurioje iki nacionalizacijos 1940 m. buvo O. T. žemės sklypas pagal 2004 m. vasario 12 d. O. T. valdyto žemės sklypo pažymėjimo planą yra nustatytas kitos paskirties naudojimo būdas – mažaaukštės gyvenamosios statybos ir komercinis pobūdis.

Pareiškėjai prašė atnaujinti terminą skundui dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo paduoti. Nurodė, jog teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl detaliojo plano suklastojimo, todėl pareiškėjai tikėjosi, jog byla bus išnagrinėta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau teismas bylą nutraukė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b. l. 78-82) neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, kliudžiusios jiems tinkamai bei efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino, pareiškėjų skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti dalį 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimo atsisakė priimti. Kitus pareiškėjų reikalavimus teismas laikė išvestiniais ir taip pat atsisakė juos priimti.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 84-90), prašydami panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjai pažymi, kad apie tai, jog detaliuoju planu yra pažeidžiamos jų teisės sužinojo 2010 m., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl detaliojo plano suklastojimo. Vis dėlto apkaltinamasis nuosprendis byloje nebuvo priimtas, kadangi baudžiamoji byla buvo nutraukta. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 5 d. Tuomet pareiškėjai iš karto kreipėsi su ieškiniu, kuriuo be kita ko prašė panaikinti detalųjį planą patvirtinusį administracinį aktą, į Prienų rajono apylinkės teismą. Buvo sprendžiamas ieškinio rūšinio teismingumo klausimas ir tik 2013 m. rugsėjo 16 d. Kauno apygardos nutartimi buvo nustatyta, kad dalis reikalavimų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kita dalis – administraciniame teisme. Dėl šių priežasčių pareiškėjai mano nepraleidę skundo pateikimo termino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimo sąlygų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. pvz. 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010) bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, termino praleidimo priežasčių svarbos klausimą (žr. pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (žr. pvz. 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Pareiškėjai termino praleidimo termino pradžios eigą sieja ne su skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, kaip numato įstatymas, o su momentu nuo kurio jie sužinojo apie tai, jog skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas buvo galimai suklastotas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamus aktus momentu teisingai laikė 2002 metų spalio mėnesį, kuomet pareiškėjų (kaip teisių perėmėjų) motinai O. T. apie Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 74 tapo žinoma. O. T. 2003 m. liepos 21 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalies panaikinimo paduoti. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2003 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pažymėtina, jog šio sprendimo teisėtumo klausimą apeliacine tvarka nagrinėjo ir 2003 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Sprendžiant aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo pagrindą, svarbos klausimą, būtina nustatyti aplinkybių visumą. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtintas detalusis planas buvo galimai suklastoti nėra pagrįsta byloje pateikta medžiaga. Tam, kad šia aplinkybe pareiškėjai galėtų remtis, turi būti aiškiai nustatyti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, faktas. Tai, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo negali būti laikytina pakankama aplinkybe tokiems pareiškėjų teiginiams pagrįsti. Kadangi baudžiamoji byla buvo nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pagrindais), todėl ši pareiškėjų aplinkybė negali būti laikytina svarbia bylos kontekste. Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Šiuo atveju laikytina, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme netrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos teisės teisminės gynybos administracine tvarka bei teikti kitus procesinius prašymus (prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė termino atnaujinimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. T. ir D. A. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė