A-1190-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1190-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01036-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. D. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–10) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 64-TE-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui N. D. ir vyresniajam policininkui T. A.“ 1 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčija atsakovo įsakymo 1 punktą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 13 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. vykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo funkcijas. Tarnybos metu, apie 11.00 val., radijo ryšiu gavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjo T. B. pranešimą apie daromą administracinį teisės pažeidimą – Marijampolėje, R.

Juknevičiaus g., važiavo automobilis be valstybinių numerių. Kriminalinės policijos pareigūnams sustabdžius šį automobilį, patikrinti informacijos apie 11.10 val. išsiuntė įgaliojimus vykdyti eismo priežiūrą turintį patrulių ekipažą „Sūduva 62“. Vėliau paskambino vienam iš ekipažo narių dėl informacijos apie patikrinimo rezultatus gavimo. Jam pranešė, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas nenustatytas, automobilį vairavęs asmuo paleistas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis, radijo ryšiu gavęs pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą, šio neužregistravo, tuo pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮR taisyklės) 13.1 punktą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad jo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas, kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jam žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių. Pažeidimo pasekmė – pažeisti informacijos apie neteisėtas veikas gavimo policijos įstaigose registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Jam pareikšto kaltinimo esmę sudaro tai, kad jis 2014 m. gegužės 13 d. neužregistravo policijos registruojamo (administracinio teisės pažeidimo) įvykio į Policijos registruojamų įvykių registrą (toliau – ir PRĮR), apie kurį pranešė policijos pareigūnas T. B. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatų (toliau – ir ATPEĮR nuostatai) 5 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 259, 262 straipsniais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. sausio 23 d.

įsakymu Nr. 5-V-58 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir ATPEĮR taisyklės) 11 punktu. Pažymėjo, jog duomenų apie daromus (padarytus) administracinės teisės pažeidimus fiksavimą reglamentuoja net keli teisės aktai, išleisti to paties subjekto – Lietuvos policijos generalinio komisaro: Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatai ir Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės. Atsižvelgiant į teisinio aiškumo stygių bei itin dažnus teritorinių policijos komisariatų paklausimus dėl paminėtų teisės aktų taikymo ir registrų tarpusavio sąveikos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkams yra pateikęs 2014 m. balandžio 24 d. aplinkraštį Nr. 5-S-1429 su oficialia Policijos departamento nuomone dėl registrų sąveikos ir įvykių juose registravimo.

Šiame rašte yra nurodoma, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, betarpiškai užfiksuoja administracinio teisės pažeidimo požymius, tai visi duomenys, nepriklausomai nuo priimtų procesinių sprendimų, registruojami tik Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (toliau – ir ATPEĮR). Šiuo atveju papildomos registracijos į PRĮR nereikia.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17–21) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2014 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-IL-2600 pareigūnas E. C. nurodė, jog kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjais T. B. ir M. D. 2014 m. gegužės 13 d. vyko atlikti subjekto patikrinimą. 2014 m. gegužės 13 d. apie 11.20 val. pastebėjo Mokolų kaime Mokyklos gatve važiuojantį apgadintą automobilį TOYOTA AYGO, kuris buvo be valstybinių registracijos numerių. Kadangi važiavo nežymėtu tarnybiniu automobiliu RENAULT FLUENCE, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėjo specialių priemonių, skirtų sustabdyti transporto priemonę, nutarė važiuoti teisės pažeidėjui iš paskos, o kolega T. B. su mobilia radijo ryšio stotele MOTOROLA pranešė komisariato budėtojui apie teisės pažeidimą bei teisės pažeidėjo judėjimo kryptį. Komisariato budėtojas išsiuntė Kelių policijos patrulį, kurio šaukinys buvo „62“. Atvykus patruliui, t. y. pareigūnai, turintys kompetenciją surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už nustatytą KET pažeidimą, kriminalistai išvyko į Mokolų kaimą vykdyti ūkio subjekto patikrinimo.

Grįžus į komisariatą, apie 12.30 val. nuėjo į Operatyvaus valdymo skyrių paklausti budėtojo, kaip užregistravo pažeidimą. Budėtojas atsakė, jog Kelių policija pranešė, kad numeriai buvo už TOYOTA AYGO automobilio stiklo, ir jokio pažeidimo neužregistravo. Nurodė, kad informacija, kurią pateikė Kelių policijos patruliai budėtojui, neatitinka realybės, nes automobilis buvo be valstybinių registracijos numerių bei jo salone jų nebuvo, ir tą patvirtino TOYOTA AYGO vairuotojas (pokalbio su E. C. metu). Pareiškėjas, radijo ryšiu gavęs pranešimą iš PRĮR taisyklių 7 punkte nustatyto registro duomenų teikėjo (policijos pareigūno T.

B.) apie policijos registruojamą įvykį (administracinės teisės pažeidimą), šio įvykio neužregistravo PRĮR taisyklių 13.1 punkto nustatyta tvarka (nedelsiant), t. y. pažeidė PRĮR taisyklių 13.1 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Budėtojų instrukcija) 6.6 ir 25.6.1 punktus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 64-V-915 patvirtinto Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 13.17 punktą. Pažymėjo, kad PRĮR taisyklių 13 punktas aiškiai ir suprantamai reglamentuoja visus į Policijos registruojamų įvykių registrą privalomus registruoti atvejus bei jų registravimo tvarką. Šių taisyklių reikalavimus pareigūnas privalo vykdyti taip, kaip numato paminėtas teisės aktas. Pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas, kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jam žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių.

Pažeidimo pasekmė – pažeisti informacijos apie neteisėtas veikas gavimo policijos įstaigose registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. 15.53 val. į registrą įtrauktas 2014 m. gegužės 13 d. pareigūno T. B. pranešimas apie administracinį teisės pažeidimą negali būti vertintinas kaip Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 261 straipsnio 1 dalyje numatyta tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šis veiksmas atliktas jau paaiškėjus tarnybiniam nusižengimui ir pareigūnui įteikus pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir į tarnybinio nusižengimo pobūdį, pasekmes, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 64-TE-300 1 punktu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dėl gauto pranešimo neužregistravimo PRĮR pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 13 d. apie 11.20 val. pareiškėjas iš Kriminalinės policijos pareigūno T. B. gavo informaciją ne apie ATPK nustatyta tvarka užfiksuotą administracinės teisės pažeidimą, bet apie tokio pažeidimo požymius turinčią veiką (daromą teisės pažeidimą).

Kriminalinės policijos pareigūnai nėra kompetentingi (neturi įgaliojimų) ATPK nustatyta tvarka užfiksuoti ir forminti KET pažeidimų (tai yra surašyti protokolų), šiuo atveju pareiškėjas į įvykio vietą patikrinti gautos informacijos pasiuntė turinčius teisę ATPK nustatyta tvarka KET pažeidimus fiksuoti ir forminti Kelių policijos skyriaus pareigūnus. Dėl šios priežasties pareigūnas gautą informaciją apie administracinio teisės pažeidimo požymių turinčią veiką privalėjo įvesti į PRĮR, nurodyti išsiųstas pajėgas bei išsiuntimo laiką, taip pat Kelių policijos pareigūnų jam perduotą informaciją apie įvykio patikrinimo rezultatus.

Atkreipė dėmesį, kad į ATPEĮR KET pažeidimus Kelių policijos pareigūnai suveda tiesiogiai fiksuodami KET pažeidimą ir paminėtoje duomenų bazėje tiesiogiai rašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą (šios informacijos apie KET pažeidimą nedelsiant neperduoda budėtojams, baigę tarnybą administracinių bylų medžiagas palieka budėtojų dalyje). Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2386/2012.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu (b. l. 44–51) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 64-TE-300 1 punktą, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Statutas (ginčui aktuali 2013 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-297 redakcija) (2 str. 6 d., 26 str. 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) (3, 20, 21, 25 p.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas radijo ryšiu gavęs pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą šio neužregistravo, tuo pažeisdamas PRĮR taisyklių 13.1 punktą. Šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip aplaidus pareigų vykdymas, neveikimas, kaip to reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys ir jam žinomi teisės aktai, neturintis tyčinės veikos požymių. Pažeidimo pasekmė – pažeisti informacijos apie neteisėtas veikas gavimo policijos įstaigose registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Teismas, remdamasis tarnybinio patikrinimo medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 13 d. tyrėjo T. B. pranešimą apie administracinės teisės pažeidimą užregistravo PRĮR 2014 m. gegužės 21 d. 15.33 val. (informacijos gavimo data – 2014 m. gegužės 13 d. 11.00 val.). PRĮR duomenimis, dėl įvykio pareigūnas T. A. KET pažeidimų nenustatė.

Teismo vertinimu, Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmuose neįvedant informacijos į PRĮR yra visi tarnybinio nusižengimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Nors liudytojas K. S. teismo posėdžio metu ir paaiškino, jog gauta informacija turėjo būti registruojama administracinių pažeidimų registre, tačiau teisės aktai nurodo kitaip ir plečiamai neaiškinami. PRĮR taisyklių 13 punktas aiškiai ir suprantamai reglamentuoja visus į Policijos registruojamų įvykių registrą privalomus registruoti atvejus bei jų registravimo tvarką, šių taisyklių reikalavimus pareiškėjas privalėjo vykdyti taip, kaip numato teisės aktas. Pagal savo darbo pobūdį pareiškėjas privalo išmanyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jų nežinojimas ar jo subjektyvus supratimas neatleidžia jo nuo atsakomybės už paminėtų reikalavimų nevykdymą. Teismas vadovavosi PRĮR taisyklių 13.1, 7, 8 punktais, Budėtojų instrukcijos 6.6, 25.6.1 punktais, Pareigybės aprašymo 4, 13.17 punktais.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad tiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimas, kurį įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos nuobaudos neteisėtumu, įstatymo nustatyti nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Išanalizavęs rašytinius bylos įrodymus bei taikytinus teisės aktus, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus. Pažeidimas ištirtas visiškai, atsižvelgiant į visus byloje pateiktus paaiškinimus ir informaciją, nuobaudos rūšis parinkta adekvačiai padarytam pažeidimui.

Pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos teisinę bazę, reglamentuojančią jo veiklą, bei kitus teisės aktus. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti).

Dėl šios priežasties teismas šių argumentų detaliau nedėstė ir neanalizavo. Be to, atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 54–59) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes padarė bylos medžiagos neatitinkančias išvadas, netinkamai taikė ir aiškino byloje aktualius teisės aktus bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklios jurisprudencijos tarnybinių ginčų bylose. Duomenų apie daromus (padarytus) administracinės teisės pažeidimus fiksavimą reglamentuoja net keli pirmiau paminėti teisės aktai, išleisti to paties subjekto – Lietuvos policijos generalinio komisaro. Atsižvelgiant į teisinio aiškumo stygių bei itin dažnus teritorinių policijos komisariatų paklausimus dėl paminėtų teisės aktų taikymo ir registrų tarpusavio sąveikos, Policijos departamentas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkams yra pateikęs 2014 m. balandžio 24 d. aplinkraštį Nr. 5-S-1429 su oficialia Policijos departamento nuomone dėl registrų sąveikos ir įvykių juose registravimo.

Šiame rašte yra nurodoma, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, betarpiškai užfiksuoja administracinio teisės pažeidimo požymius, tai visi duomenys, nepriklausomai nuo priimtų procesinių sprendimų, registruojami tik ATPEĮR. Šiuo atveju papildomos registracijos į PRĮR nereikia. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų paaiškinimais ir oficialia teisės aktą išleidusios institucijos nuomone. Byloje kilusi akivaizdi vienodos teisinės galios teisės aktų, reglamentuojančių policijos registruojamų įvykių tvarką, kolizija.

PRĮR taisyklės ir ATPEĮR taisyklės reglamentuoja tuos pačius policijos pareigūno veiksmus registruojant registrus, tačiau įtvirtina skirtingus reikalavimus. Teisės teorijoje pripažįstama, kad kai konkuruoja bendroji ir specialioji norma, yra taikoma specialioji. Šiuo atveju taip pat tinka ši teisės aktų kolizijos sprendimo taisyklė, nes ATPEĮR taisyklės yra specialusis teisės aktas, kadangi reglamentuoja tik administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registravimą, o PRĮR taisyklės – visus bendruosius atvejus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad taikant tarnybinę atsakomybę ir ją apibrėžiančias normas svarbus draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas bei imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007, 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008).

Teismas nepagrįstai nesivadovavo šia praktika, nes byloje yra kilusi akivaizdi abejonė dėl taikytinų teisės aktų. Teismas nepasisakė, kodėl gi jis vadovaujasi būtent PRĮR taisyklėmis, o ne ATPEĮR taisyklėmis, kurias taikant tariamas tarnybinis nusižengimas būtų įvertintas visai kitaip.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 64–65) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad PRĮR taisyklių leidėjas yra Policijos departamentas. Todėl teisės akto leidėjo valia yra daryti teisės akto pakeitimus, papildymus ar numatyti tam tikras išimtis. Galiojančioje teisės akto 13 punkto redakcijoje nėra numatyta išimčių, kurios leistų neregistruoti tam tikrų teisės pažeidimų (būtų numatytos išimtys). Dėl šios priežasties policijos pareigūnai privalo vykdyti imperatyvius teisės akto reikalavimus taip, kaip numato imperatyvūs teisės akto reikalavimai, t. y. negali jo reikalavimų interpretuoti, vykdyti pasirinktinai ar aiškinti plečiamai. PRĮR taisyklių 9 punkte pateiktas baigtinis sąrašas teisės aktų, kuriais vadovaujantis tvarkomi PRĮR duomenys. Į paminėtą baigtinį teisės aktų sąrašą nėra įtrauktas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras ar šio registro steigimo nuostatai. PRĮR taisyklių 9.15 punkte nustatyta, kad tvarkant duomenis PRĮR vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro steigimo“, kuriuo patvirtinti Policijos registruojamų įvykių registro nuostatai (toliau – ir PRĮR nuostatai) (3, 4, 6, 7 p.). Pareiškėjas, neužregistruodamas policijos registruojamo įvykio PRĮR, pažeidė imperatyvius PRĮR taisyklių 13.1 punkto ir PRĮR nuostatų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2014 m. birželio 26 d. įsakymo bei 2014 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados (kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina motyvuojamąja skundžiamo įsakymo dalimi ir vertintina kartu su šiuo įsakymu) matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už PRĮR taisyklių 13.1 punkto, Budėtojų instrukcijos 6.6 ir 25.6.1 punktų bei Pareigybės aprašymo 13.17 punkto pažeidimus. Nurodytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskleistas išvardytų teisės normų (kurias pareiškėjas tariamai pažeidė) turinys bei pateikti pareiškėjo (tariamai) padarytų pažeidimų aprašymai. Pagal šią išvadą, pareiškėjo padaryti išvardytų teisės normų pažeidimai pasireiškė tuo, kad, 2014 m. gegužės 13 d. vykdydamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo funkcijas ir apie 11.00 val. radijo ryšiu gavęs policijos pareigūno T. B. pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą – Marijampolėje, Juknevičiaus g. važiuojantį automobilį „Toyota Aygo“ be valstybinių ženklų, pažeisdamas PRĮR taisyklių 13.1 punktą, Budėtojų instrukcijos 6.6 ir 25.6.1 punktus bei Pareigybės aprašymo 13.17 punktą, neužregistravo iš karto šio atvejo Policijos registruojamų įvykių registre.

PRĮR taisyklių 13.1 punkte nurodyta, kad policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas privalo priimti, įvertinti ir Policijos registruojamų įvykių registre iš karto registruoti gaunamą informaciją apie policijos registruojamus įvykius, t. y. informaciją apie įvykį, kuris turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Budėtojų instrukcijos 6.6 punkte nurodyta, kad bendroji operatyvaus valdymo padalinio funkcija, be kita ko, yra (gautų) duomenų žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose įrašymas, o, pagal šios instrukcijos 25.6.1 punktą, „pamainos pareigūnai, gavę skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją, privalo, nepaisydami to, ar nusikalstama veika, administracinis teisės pažeidimas padarytas ar įvykis įvyko policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje ar kitos policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje, nustatyta tvarka (pabrėžta kolegijos) užregistruoti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją ir prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, nuolat palaikyti su ja ryšį“. Pareiškėjo užimamų pareigų aprašymo 13.17 punkte nurodyta, kad šių pareigų funkcija yra gaunamų skundų, pareiškimų, pranešimų apie nusikaltimus, teisės pažeidimus ir kitų policijos registruojamų įvykių registracija.

Pasisakydama dėl nurodytų teisės normų taikymo byloje nurodytoje (paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytoje) situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra kvestionuojama, jog pareiškėjas yra tinkamas šių teisės normų (jose nurodytų nuostatų) taikymo subjektas, t. y. jis, kaip policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, o Budėtojų instrukcijos taikymo prasme – kaip budinčios pamainos pareigūnas, privalėjo tinkamai vykdyti (atlikti) šių teisės normų nustatytus veiksmus. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkrečioje (pirmiau aprašytoje) situacijoje specialiuoju teisės aktu laikytina Budėtojų instrukcija, kurios 25.6.1 punktas blanketiniu būdu įpareigojo pareiškėją, kaip budėjusį pareigūną, nustatyta tvarka užregistruoti skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją ir prireikus turinti teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, nuolat palaikyti su ja ryšį. Aiškindama šią teisės normą, kolegija pažymi, kad joje yra kalbama apie būtinumą nustatyta tvarka įregistruoti pranešimą (gautą informaciją) apie nusikalstamą ar kitą veiką, o ne apie patį nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymius turintį įvykį. Todėl joje panaudota nuoroda apie užregistravimą „nustatyta tvarka“ turi būti suprantama ir aiškinama kaip nuoroda į būtinumą taikyti PRĮR taisyklių (šiuo atveju jų 13.1 p.) nuostatas. Pareiškėjo argumentas apie galimą kitokį šios teisės normos aiškinimą kolegijjos nelaikomas pagrįstu, nes, kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų ATPEĮR nuostatų, jos (šios nuostatos) yra adresuotos policijos ir kitų įstaigų pareigūnams, kurie ATPK 259 ar 262 straipsnių nustatyta tvarka tiesiogiai užfiksavo (Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre registruotiną) tam tikrą administracinį teisės pažeidimą. Kolegijos manymu, toks Policijos registruojamų įvykių ir Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrų tvarkymo skirtumas yra pakankamai aiškus. Būtent toks nurodytų registrų tvarkymo skirtumas yra paaiškintas ir pareiškėjo nurodytame Policijos departamento apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkams pateiktame 2014 m. balandžio 24 d. aplinkraštyje Nr. 5-S-1429. Todėl pareiškėjo argumentai dėl ginčo santykių teisinio neapibrėžtumo (neaiškumo) kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams teisės aiškinimo klausimais, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė