A-442-850-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-850/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01121-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sistem“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) išmokėti likusią draudimo įmokų kompensacijos pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 dalį – 1 031 801,72 Lt, dalį (597 103,44 Lt) jos pervedant į pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ sąskaitą, o kitą dalį (434 698,28 Lt) į UAB „Sistem“ sąskaitą; 2) nepatenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti iš atsakovo UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokų pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 skolą.

Nurodė, kad 2008 m. sausio 29 d. tarp akcinės draudimo bendrovės „Reso Europa“ (toliau – ir ADB „Reso Europa“) ir UAB „Sistem“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001554. UAB „Sistem“ yra žemės ūkio veiklos subjektas, turintis teisę pasinaudoti valstybės parama – 50 proc. draudimo įmokų dalies kompensavimu. Pagal žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, parama gali būti teikiama dviem būdais – išmokant paramą tiesiogiai žemės ūkio subjektui arba pervedant į draudimo bendrovės sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju draudimo įmoka sudarė 4 423 283,44 Lt, draudėjas UAB „Sistem“ savo įmokos dalį 2 211 641,72 Lt yra įmokėjęs. NMA iš mokėtinos paramos dalies yra sumokėjusi 1 179 840,00 Lt ir yra skolinga 1 031 801,72 Lt. Dalis šios sumos, t. y. 434 698,28 Lt, buvo įskaityta iš draudėjo lėšų. Vadinasi, NMA skola pareiškėjui yra 597 103,44 Lt, o skola UAB „Sistem“ – 434 698,28 Lt. Pažymėjo, kad NMA yra išmokėjusi dalį paramos sumos pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 ir šių sumų išmokėjimo pagrįstumą patvirtina tai, kad NMA atsisakė teismui pateikto skundo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų sugrąžinimo (Nr. I-1616-142/2012).

Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsisakymas išmokėti likusią paramos sumos dalį yra neteisėtas. Vienintelis pagrindas, kuriuo remdamasi NMA atsisako mokėti prašomą priteisti paramos sumą, yra tai, kad draudimo liudijime nurodytas draudžiamųjų kiaulių kiekis neatitinka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazėje deklaruoto gyvūnų kiekio. Pasak pareiškėjo, šis centras nedisponuoja duomenimis apie nuosavybės teise turimus gyvūnus, todėl jo duomenys negali būti pagrindas konstatuoti, kad gyvūnų kiekis neatitinka draudimo polise nurodyto gyvūnų kiekio.

Pareiškėjas teigė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudimo įmokos dydis yra viena iš sutarties sąlygų ir turi jos šalims įstatymo galią. Draudikui turi būti sumokėta visa draudimo įmokos suma, nepriklausomai nuo to, ar jos dalis bus kompensuota pagal paramos verslui skyrimo programas. Šiuo atveju paramos gavėjas yra UAB „Sistem“, o ne pareiškėjas, tačiau Taisyklės suteikia teisę valstybės skiriamą paramą pervesti tiesiai draudikui. Pervedant paramą draudikui, yra įvykdoma jos pareiga išmokėti paramą jos gavėjui ir paramos gavėjo pareigą sumokėti draudimo įmoką.

Net ir tuo atveju, jei žemės ūkio veiklos subjektas neturi teisės gauti valstybės paramos, nereiškia, kad draudikas turi atsisakyti dalies draudimo įmokos, nes draudimo sutarties vykdymas yra savarankiška prievolė. Teisė reikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies iš žemės ūkio veiklos subjektų nustatyta Taisyklių 4 punkte.

Atsakovas NMA su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Nurodė, kad pagal Taisyklių nuostatas, draudikui tenka pareiga įsitikinti, kad žemės ūkio veiklos subjektas atitinka visas sąlygas valstybės paramai gauti. Pažymėjo, kad pagal NMA pateiktas pažymas apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti už 2008 m. II ketvirtį, pareiškėjui buvo išmokėta 1 179 840 Lt bendra įmokų kompensacijų suma. Šios pareiškėjo pateiktos pažymos nepateko tarp atsitiktine tvarka atrinktų 1 procentų pažymų apie sudarytus draudimo liudijimus, todėl nebuvo patikrinta, ar įmoka apskaičiuota teisingai. Tačiau pateiktos pažymos apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti už 2008 m. III ir IV ketvirčius buvo patikrintos ir nustatyta, kad UAB „Sistem“ apdraudė didesnį kiaulių skaičių, negu jai priklausė nuosavybės teise, t. y. nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pagal Taisyklių 1 punkto nuostatas, draudimo įmokų kompensacija mokama žemės ūkio veiklos subjektui nuo draudimo įmokos dalies, sumokėtos už draudimo liudijimo pasirašymo dieną nuosavybės teise priklausančius gyvūnus. Kadangi UAB „Sistem“ neatitiko Taisyklių 1 punkto reikalavimų, NMA direktorius 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. BR1-89 nusprendė paramos gavėjui nemokėti 508 500 Lt draudimo įmokų pagal ADB „RESO Europa“ pateiktą 2008 m. spalio 20 d. pažymą Nr. 03-VI08/3573 už 2008 m. III ketvirtį. NMA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. BR1-666 buvo nuspręsta UAB „Sistem“ nemokėti 523 301,72 Lt paramos sumos pagal 2009 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 03-V109/49 už 2008 m. IV ketvirtį. Bendra neskirtos paramos suma yra 1 031 801,70 Lt. Atsakovas pabrėžė, kad nurodyti NMA direktoriaus įsakymai, taip pat ir NMA 2010 m. vasario 24 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimai, kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie paramos neskyrimą, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.

Atsakovas UAB „Sistem“ su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, todėl reikalavimui dėl skolos iš UAB „Sistem“ priteisimo taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Apie tariamą teisės pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma, kai NMA priėmė sprendimus neskirti draudimo įmokos kompensacijų UAB „Sistem“, todėl į teismą dėl pažeistos teisės gynimo bendrovė turėjo kreiptis per vienerių metų terminą. Pagal draudimo sutarties priedo Nr. 1 5 punktą, NMA draudimo įmokos dalis yra 2 211 641,72 Lt, draudėjos įmokos dalis yra analogiška ir nustatyta 9 punkte. Šios draudimo sutarties nuostatos nuginčytos nebuvo, yra galiojančios, todėl šalims turi įstatymo galią.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 3, 4, 7, 8, 16 punktais ir nurodė, kad NMA, vadovaudamasi Taisyklių 8 punkto nuostatomis, patikrinusi pareiškėjo pateiktoje 2008 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. 03-VI08/3573 ir 2009 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 03-VI09/49 nurodytas pagal draudimo sutartį GD 001554 apskaičiuotas mokėtinas kompensacijos sumas, nustatė, kad UAB „Sistem“ neatitinka Taisyklių 1 punkto nuostatų, todėl NMA direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. BR1-666, 2009 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. BR1-1051 ir 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. BR1-89 nusprendė nemokėti bendros 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos sumos. Apie priimtus NMA direktoriaus administracinius aktus bendrovė buvo informuota NMA sprendimais, t. y. 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. BR6-(11.13)-13255, 2010 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. BR6-(11.16)-805 ir 2010 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. BR6-(11.16)-1153. Teismas pažymėjo, kad tiek NMA direktoriaus įsakymai, tiek NMA sprendimai teismui nebuvo apskųsti, yra galiojantys ir sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes.

Pagal Taisyklių nuostatas, tarp pareiškėjo ir NMA yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas turėjo teisę ginčyti priimtus administracinius aktus, sukeliančius jam teisines pasekmes. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2013 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-266/2013 ir 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-968/2013), teismas sprendė, kad nenuginčijus NMA priimtų administracinių aktų dėl UAB „Sistem“ neskirtos draudimo įmokos kompensacijos sumos, pareiškėjas neturi teisės į reikalavimo iš NMA priteisti 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos dalį patenkinimą.

Teismo vertinimu, teismo išvadų nepaneigia pareiškėjo argumentai, kad NMA, atsiimdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą prašymą dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos grąžinimo (a. b. Nr. I-1616-142/2012), savo konkliudentiniais veiksmais pripažino pareigą pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 sumokėti likusią kompensacijos sumą. Išmokant dalį pagal ginčo draudimo sutartį priklausančios kompensacijos, nebuvo atlikti Taisyklių 8 punkte nustatyti veiksmai ir neatitiktis Taisyklių 1 punkto reikalavimams nebuvo nustatyta bei dalis kompensacijos išmokėta.

Be to, minėta administracinė byla Nr. I-1616-142/2012 buvo nutraukta patvirtintus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą.

Dėl pareiškėjo pareikšto alternatyvaus reikalavimo priteisti iš UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokų skolą pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554, teismas pabrėžė, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Sistem“, kaip draudimo sutarties šalių, susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Rėmėsi CK 6.987 ir 6.1004 straipsniais ir nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 4 d. sudarytą draudimo polisą GD Nr. 001554, 4 423 283,44 Lt draudimo įmokos suma buvo nustatyta draudimo sutarties šalių, t. y. pareiškėjo ir UAB „Sistem“ susitarimu.

Pagal sutartį naudos gavėja yra UAB „Sistem“, NMA nėra šios draudimo sutarties šalis. Atsižvelgiant į CK 6.1004 straipsnio nuostatas ir tai, kad pagal Taisykles draudimo įmokų kompensacijos teikiamos ne draudikui, o paramos gavėjui – UAB „Sistem“ – ir jos tik gali būti pervedamos į draudiko sąskaitą, teismas konstatavo, kad UAB „Sistem“ turi pareigą draudimo bendrovei sumokėti visą draudimo įmokos sumą, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna kompensaciją, ar ne. Tačiau teismui pateiktame atsiliepime atsakovas UAB „Sistem“ prašė dėl jam reiškiamo skundo reikalavimo taikyti 1 m. ieškinio senaties terminą.

Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas 1 m. ieškinio senaties terminas nustatytas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kadangi tarp pareiškėjo ir UAB „Sistem“ yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, reikalavimas dėl nesumokėtos draudimo įmokos dalies priteisimo kildinamas iš UAB „Sistem“ kaip draudėjo pareigos pagal draudimo polisą GD Nr. 001554 sumokėti visą draudimo įmokos sumą, todėl pareiškėjo argumentus, kad ginčui taikytas bendras 10 m. ieškinio senaties terminas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendė, kad 1 m. ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sužinojimo apie NMA atsisakymą mokėti UAB „Sistem“ draudimo įmokos kompensaciją dienos, nes būtent tada pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę reikalauti nesumokėtos draudimo įmokos dalies iš UAB „Sistem“. Sprendžiant pagal NMA sprendimų, kuriais pareiškėjas informuotas, kad pagal jo pateiktas pažymas UAB „Sistem“ nebus kompensuota 1 031 801,72 Lt, datą, apie tai pareiškėjui tapo žinoma atitinkamai 2010 m. vasario 8 d. dėl 523 301,72 Lt sumos ir 2010 m. vasario 24 d. dėl 508 500 Lt sumos.

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui paštu pateiktas 2011 m. balandžio 18 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Nr. I-1616-142/2012) buvo pateiktas ir taikos sutartis patvirtinta ieškinio senaties terminui pasibaigus.

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, jog atsiimdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo (Nr. I-1616-142/2012), NMA pareiškėją suklaidino dėl likusios draudimo įmokų dalies kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundas dėl nepagrįstai išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo teisme buvo gautas 2011 m. gruodžio 12 d., o byla, patvirtinus taikos sutartį, nutraukta 2012 m. balandžio 27 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jos įvyko ieškinio senaties terminui pasibaigus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs 1 m. ieškinio senaties terminą ir pagrindo jam atnaujinti nėra, teismas sprendė, kad skundo reikalavimas priteisti iš UAB „Sistem“ nesumokėtą draudimo įmokos dalį taip pat atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir įpareigoti NMA išmokėti likusią draudimo įmokų kompensacijos pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 dalį – 1 031 801,72 Lt, dalį jos pervedant į pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ sąskaitą, o kitą dalį – 434 698,28 Lt – į UAB „Sistem“ sąskaitą; nepatenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti iš atsakovo UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokų pagal draudimo sutartį GD Nr. 001554 skolą.

Pareiškėjas nurodo, kad administraciniais aktais dėl UAB „Sistem“ neskirtos draudimo įmokos kompensacijos sumos NMA keičia UAB „Sistem“ teises ir pareigas, t. y. pripažinus, kad yra pagrindas neskirti kompensacijos už draudimo įmoką, UAB „Sistem“ netenka teisės į kompensaciją už draudimo įmoką ir tuo pačiu bendrovei atsiranda pareiga sumokėti visą įsipareigotą draudimo įmoką draudimo kompanijai, o ne 50 proc. Mano, kad minėti NMA sprendimai liečia tik paramos gavėjo teisę į kompensaciją, o draudimo kompanijos teisė į apskaičiuotą draudimo įmoką nedingsta net tuo atveju, kai NMA priima sprendimą neskirti paramos draudimo įmokai kompensuoti. Šiuo atveju pasikeičia tik įmokos mokėjimo subjektas, bet ne pačios teisės apimtis. Todėl pareiškėjas nesutinka su išvada, jog minėtus administracinius aktus turėjo ginčyti būtent draudimo kompanija, o ne paramos gavėjas, nes šiais aktais nėra keičiamos draudimo kompanijos teisės, draudimo kompanija nėra suinteresuota dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais, nes teisė į visą draudimo įmoką pareiškėjui išlieka bet kuriuo atveju. Be to, pareiškėjo žiniomis, NMA apie sprendimą neskirti draudimo įmokos kompensacijos nėra informavusi paramos gavėjo UAB „Sistem“, todėl UAB „Sistema“ negalėjo įstatymų nustatyta tvarka apskųsti jos atžvilgiu NMA priimtų aktų. Pabrėžia, kad dalį draudimo įmokos kompensacijos pagal draudimo liudijimą NMA jau išmokėjo, taip pat atsisakydama savo skundo administracinėje byloje Nr. 1-1616-142/2012 šiuos išmokėjimus NMA pripažino teisėtais ir pagrįstais. Mano, kad NMA, sudarydama taikos sutartį minėtoje administracinėje byloje, pripažino, jog draudimo įmokos kompensacija buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Todėl NMA atsisakymas nemokėti likusios draudimo įmokų kompensacijos dalies yra neteisėtas.

Dėl pirmosios instancijos teismo pritaikyto 1 m. ieškinio senaties termino nurodo, kad sudarius draudimo sutartį ir nesumokėjus visos draudimo įmokos, UAB „Sistem“ tapo pareiškėjo skolininku, turinčiu įsipareigojimų atitinkamai nesumokėtos įmokos daliai, o pareiškėjas tapo UAB „Sistem“ kreditoriumi, todėl skolos priteisimui yra taikomas bendras 10 m. ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010 m. vasario 8 d. NMA galutinai atsisakė kompensuoti UAB „Sistem“ draudimo įmokas, kadangi, pasak pareiškėjo, paraiškos dėl draudimo įmokų kompensavimo pagal tą pačią draudimo sutartį NMA yra teikiamos kelis kartus – už kiekvieną metų ketvirtį atskirai. Todėl tai, kad NMA 2010 m. vasario 8 d. raštu pasisakė dėl prašymo kompensuoti draudimo įmokas už vieną iš metų ketvirtį, neriboja paramos gavėjų paraiškas dėl draudimo įmokų kompensavimo teikti kartu su kito metų ketvirčio paraiška. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia.

Atsakovas UAB „Sistem“ su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad UAB „Sistem“ nei pagal sutartį, nei pagal Draudimo dalinio kompensavimo taisykles neturėjo prievolės ir nebuvo įsipareigojusi sumokėti daugiau nei 2 211 641,72 Lt. Draudimo dalinio kompensavimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad draudimo įmonė gali iš pagalbos gavėjų nereikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo liudijime, o draudimo įmoku sumos dalis kompensuojama draudimo įmonei 6-13 punktuose nustatyta tvarka. Byloje yra pateiktas Gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo liudijimas (polisas), kuriame numatyta, kad draudimo sąlygos ir žalos atlyginimas bei draudimo įmokų mokėjimas vykdomas pagal priedą Nr. 1. Minėto priedo 5 punkte numatyta, kad bendra metinė draudimo įmoka – 4 423 283,44 Lt (tame tarpe 2 211 641,72 Lt iš NMA). UAB „Sistem“ metinė įmoka – 2 211 641,72 Lt. Analogiškai numatyta ir priedo Nr. 1 punkte 9 punkte. Apeliantas reikalavimų dėl paminėtų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis nereiškė, sutarties neginčijo, todėl tarp apelianto ir UAB „Sistem“ sudaryta sutartis yra teisėta, galiojanti ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.).

Atsakovas NMA su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl draudimo įmokų kompensavimo priteisimo.

Pareiškėjas prašė įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti likusią draudimo įmokų kompensacijos pagal draudimo sutartį serija GD Nr. 001554 dalį – 1 031 801,72 Lt, dalį (597 103,44 Lt) jos pervedant į pareiškėjo sąskaitą, o kitą dalį (434 698,28 Lt) į UAB „Sistem“ sąskaitą. Teismui nepatenkinus šio prašymo, priteisti iš atsakovo UAB „Sistem“ 597 103,44 Lt draudimo įmokos dalį pagal draudimo sutartį serija GD Nr.001554.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. BR1-666, 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1051 ir 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. BR1-89 buvo nuspręsta nemokėti pareiškėjui bendros 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos sumos pagal draudimo sutartį serija GD Nr. 001554, sudarytą tarp pareiškėjo ir UAB „Sistem“. Apie šiuos administracinius aktus pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-13255, 2010 m. vasario 8 d. raštu Nr. BR6-(11.16)-805 ir 2010 m. vasario 24 d. raštu Nr. BR6-(11.16)-1153, išaiškinant teisę skųsti sprendimus dėl draudimo įmokos kompensacijos nemokėjimo.

Žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 (Žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-227 redakcija) patvirtintų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), galiojusių iki 2009 m. sausio 30 d., 4 punktas numatė, kad draudimo įmonė gali iš pagalbos gavėjų nereikalauti kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo liudijime, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama draudimo įmonei Taisyklių 6-13 punktuose nustatyta tvarka.

2008 m. sausio 4 d. draudimo liudijimo serija GD Nr.001554 priedo Nr.1 penktame punkte nurodyta, kad bendra metinė draudimo įmoka 4 423 283,44 Lt (tame tarpe 2 011 641,72 iš Nacionalinės mokėjimo agentūros), o draudėjo metinė įmoka 2 211 641,72 Lt (I t., b. l. 3-5). Šioje draudimo sutartyje aiškiai apibrėžta, kokią draudimo įmoką privalo sumokėti draudėjas (UAB „Sistem“) ir kokią draudimo įmokos dalį turėtų kompensuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra. Analogiški įsipareigojimai įtvirtinti ir minėto draudimo liudijimo priedo Nr. 1 devintame punkte, kuriame yra išdėstytas draudimo įmokų mokėjimo grafikas, jame išskiriant UAB „Sistem“ metinės įmokos (2 211 641,72 Lt) mokėjimo grafiką ir įmokos (2 211 641,72 Lt) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros sumokėjimo datą. Šie pareiškėjo su UAB „Sistem“ sudarytos draudimo sutarties dėl gyvulių (kiaulių) draudimo įsipareigojimai patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė reikalauti kompensuojamos draudimo įmokos dalies iš pagalbos gavėjo (UAB „Sistem“).

Kadangi pagal minėtos draudimo sutarties ir Taisyklių 4 punkto nuostatas kompensuojamos draudimo įmokos dalies gavėjas yra ne UAB „Sistem“, o pareiškėjas, todėl paminėti Nacionalinės mokėjimo agentūros priimti administraciniai aktai dėl draudimo įmokos kompensacijos nemokėjimo turi tiesioginę įtaką būtent pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes administraciniai teisiniai santykiai dėl draudimo įmokos kompensacijos gavimo yra atsiradę tarp pareiškėjo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, kadangi dėl draudimo įmokos kompensavimo į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipėsi būtent pareiškėjas. Šiuo atveju reikalavimo teisę ginčyti nurodytus administracinius aktus dėl atsisakymo mokėti draudimo kompensaciją turi, visų pirma, pareiškėjas, kuris šių administracinių aktų įstatymo nustatyta tvarka nėra apskundęs, o jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos kontekste, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros priimti administraciniai aktai, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui išmokėti 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos dalį pagal draudimo sutartį, sudarytą su UAB „Sistem“, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti minėto dydžio draudimo kompensaciją.

Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog, nenuginčijus Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtų administracinių aktų dėl neskirtos draudimo įmokos kompensacijos, pareiškėjas neturi teisės reikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 1 031 801,72 Lt draudimo įmokos kompensacijos dalies, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros įpareigojimo išmokėti likusią draudimo įmokų kompensacijos pagal draudimo sutartį serija GD Nr. 001554 dalį – 1 031 801,72 Lt, dalį (597 103,44 Lt) pervedant į pareiškėjo sąskaitą, o kitą dalį (434 698,28 Lt) į UAB „Sistem“ sąskaitą.

Alternatyvų pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 597 103,44 Lt draudimo įmokos dalies priteisimo iš UAB „Sistem“ pagal draudimo sutartį serija GD Nr. 001554, pirmosios instancijos teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Sistem“ turi pareigą draudimo įmonei sumokėti visą draudimo įmokos sumą, nepriklausomai nuo to, ar draudimo įmonė gauna kompensaciją, ar ne.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Sistem“ prievolės sumokėti visą draudimo įmoką nėra pagrįsta.

Pagal Taisyklių nuostatas, nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, 50 proc. draudimo įmokos pagal pareiškėjo su UAB „Sistem“ sudarytą gyvulių draudimo sutartį yra kompensuojama specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis (Taisyklių 1 ir 2 punktai).

Taisyklėse buvo numatyta, kad draudimo įmokos kompensavimas galimas dviem būdais. Pirma, kai specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama tiesiogiai žemės ūkio veiklos subjektams. Šiais atvejais pagalbos gavėjai visas draudimo įmokas (gali būti mokamos dalimis) sumoka draudimo įmonei, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama pagalbos gavėjams (žemės ūkio veiklos subjektams) (Taisyklių 3 punktas). Antra, kai pagal draudimo įmonės ir draudėjo (žemės ūkio veiklos subjekto) susitarimą draudimo įmonė iš draudėjo nereikalauja kompensuojamos draudimo įmokų dalies, o draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama tiesiogiai draudimo įmonei (Taisyklių 4 punktas).

Kaip jau buvo minėta, pagal 2008 m. sausio 4 d. draudimo sutarties serija GD Nr.001554 nuostatas šalys pasirinkto antrąjį draudimo įmokos kompensavimo būdą. Minėta draudimo sutartimi nustačius tokią draudimo įmokos kompensavimo tvarką, pareiškėjas prisiėmė visą riziką, susijusią su draudimo įmokos kompensacijos gavimu. Taigi pagal Taisyklių 4 punkto ir minėtos draudimo sutarties nuostatas, UAB „Sistem“ neturi prievolės sumokėti pareiškėjui draudimo įmokos dalies, kurią pareiškėjui turėtų kompensuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 597 103,44 Lt draudimo įmokos dalies priteisimo iš atsakovo UAB „Sistem“ pagal draudimo sutartį serija GD Nr. 001554. Nesant pagrindo tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą dėl to, jog UAB „Sistem“ neprivalo pagal draudimo sutartį sumokėti pareiškėjui 597 103,44 Lt draudimo įmokos dalies, ieškinio senaties taikymo klausimas šiuo atveju nespręstinas. Todėl teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bei motyvų, susijusių su ieškinio senaties taikymu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys