AS-556-1027-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1027/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03501-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VN projektas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „VN projektas“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. liepos 16 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 49SK-(14.49.109)-871 „Dėl servituto panaikinimo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas).

Be to, pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, jog nesiėmus šios reikalavimo užtikrinimo priemonės kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai negalės toliau naudotis servitutiniu keliu ir patekti į savo žemės sklypą. Taip pat mano, kad kyla reali grėsmė, jog ateityje skundo tenkinimo atveju negalės būti įgyvendintas teismo sprendimas, nes žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus (duomenys neskelbtini), prasidės daugiabučių namų statybos, dėl ko ketinama sumažinti servituto plotą, o vėliau, kai bus nutrauktas detalusis planavimas, numatomas ir visiškas servitutinio kelio užstatymas (jo vietoje planuojamas pastatas ir įvažiavimas į požeminį parkingą).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalimi patenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 49SK-(14.49.109)-871 „Dėl servituto panaikinimo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 1, 2, 3 d. 3 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą reikalavimo užtikrinimo priemonė yra ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Vadovaujantis minėta norma, proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ir faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą, galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog skundžiamu Įsakymu panaikintas kelio servitutas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi pareiškėjas kaip gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Teismas, įvertinęs prie skundo pridėtus dokumentus bei atsižvelgdamas į būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo datą (tikėtina, jog jis bus apskųstas apeliacine tvarka), jei teismas pripažintų ginčijamą Įsakymą neteisėtu ir jį panaikintų, realus buvusios padėties atkūrimas ir teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų, nes žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), gali būti pradėti statyti / pastatyti tam tikri statiniai, o tai susiję su kaimyninio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų negalėjimu toliau naudotis kelio servitutu, kuris skundžiamu Įsakymu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), panaikinamas.

Teismo vertinimu, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas, išnagrinėjus bylą, būtų patenkintas, atstatyti buvusią iki ginčijamo Įsakymo priėmimo padėtį būtų pakankamai sudėtinga, nes reikėtų pašalinti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomus (pastatytus) statinius, o tai galbūt lems didelius finansinius nuostolius. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama išvengti tų padarinių, kurie gali atsirasti pradėjus vykdyti ginčijamą Įsakymą, jei teismas pripažintų jį neteisėtu ir nepagrįstu.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs situaciją, padarė išvadą, kad šiuo metu yra reali grėsmė, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje sustabdė skundžiamo Įsakymo galiojimą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VN projektas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Įsakymo laikinas galiojimas buvo sustabdytas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi:

a) pareiškėjas tinkamai neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo;

b) nesustabdžius Įsakymo galiojimo ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą nekiltų absoliučiai jokių problemų atkurti padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo;

c) skundžiama nutartis grindžiama išimtinai tik subjektyvaus pobūdžio prielaidomis, bet ne objektyviai pagrįstais duomenimis;

d) pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas ir pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, kas savarankiškai patvirtina ne tik tai, kad nebus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, bet ir tai, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pareiškėjo teiginys (manymas), kad ateityje žemės sklype galbūt bus vykdomos statybos tikrai nesudaro ir negali sudaryti pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Šiam faktui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų - nei statybos leidimo, nei duomenų, kad žemės sklype būtų pradėti parengiamieji statybų darbai, galintys ateityje užkirsti kelią pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.

Priešingai, pareiškėjo skunde yra aiškiai nurodyta, jog šiuo metu nėra jokių kliūčių naudotis buvusiu servitutu. Taigi pats pareiškėjas patvirtina, kad šiuo metu nėra jokios realios grėsmės galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui ateityje. Pareiškėjas suklaidino teismą ir nesąžiningai nuslėpė faktą, kad į savo žemės sklypą turi galimybę patekti tiesiai iš Baltojo skersgatvio, net nesinaudodamas UAB „VN projektas“ žemės sklypu. Tiksliau, naudojimasis UAB „VN projektas“ žemės sklypu šiuo metu pareiškėjui yra tik patogumas (savo sklypo laisvo ploto saugojimas), bet ne būtinybė.

Skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai teigiama, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai negalės toliau naudotis servitutiniu keliu ir patekti į savo žemės sklypą. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje yra teigiama ir tai, kad kyla reali grėsmė, jog ateityje negalės būti įgyvendintas teismo sprendimas, nes žemės sklype prasidės daugiabučių namų statybos. Tačiau tokia teismo pozicija yra absoliučiai nepagrįsta ir kardinaliai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Objektyvių duomenų, kad tokios kliūtys atsiras artimiausiu metu ar bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas nepateikė, o teismas nenustatė. Taigi nėra ir nebuvo jokių realių grėsmių pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui ateityje. Vien faktas, kad yra ar buvo vykdomos teritorijų planavimo procedūros, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog šio ginčo metu bus pradėtos realios statybos. Dar daugiau, net jei ir būtų pradėtos vykdyti statybos, turėtų būti nustatyta, ar jos tikrai turėtų įtakos šiam ginčui. Tačiau šiuo metu jokie realūs veiksmai nėra atliekami ir nėra absoliučiai jokios grėsmės nagrinėjamam ginčui - būsimam teismo sprendimui.

Net ir tuo atveju, jei būtų vykdomos statybos ir būtų užstatyta teritorija, kurioje buvo servitutas, pareiškėjui palankaus teismo sprendimas niekaip nepasunkėtų. Tiksliau atitinkamų statinių nugriovimas ir su tuo susiję galimi nuostoliai tektų statytojui, bet ne pareiškėjui. Pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VN projektas“ ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkintas – laikinai sustabdytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 49SK-(14.49.109)-871 „Dėl servituto panaikinimo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo.

Pareiškėjo skundžiamas aktas priimtas vadovaujantis inter alia Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 49SK-(14.49.109)-871 nutarta laikyti pasibaigusiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-281 nustatytą 68 kv. m ploto kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Vertinant pareiškėjo prašymą kaip reikalavimą taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuotą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas) pažymėtina, kad minėta įstatymo nuostata numato galimybę sustabdyti tokio ginčijamo akto galiojimą, kuris nėra įvykdytas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą, kuris yra įvykdytas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 13) matyti, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 49SK-(14.49.109)-8 buvo pagrindu išregistruoti kelio servitutą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė - ginčijamo įsakymo, kuris yra įvykdytas, laikinas sustabdymas, jokių teisinių padarinių negali sukelti, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptardamas situaciją, kai prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl jau įvykdyto sprendimo, yra nurodęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje prieštarautų šio teisinio instituto paskirčiai bei juo nustatyto teisinio reguliavimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-662/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-329/2014).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai patenkintas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalis, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VN projektas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė