AS-822-313-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-313/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01302-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo G. K. skundas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 210/07-531 panaikinimo, įpareigojimo išduoti leidimą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 210/07-531 galiojimą. Nurodė, jog minėtu sprendimu nepratęsus leidimo išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nebegali maitintis valgykloje, nes nespėja pavalgyti, todėl lieka nevalgęs. Pinigų pirktis maisto produktus parduotuvėje neturi. Maisto trūkumas jį veikia psichologiškai ir fiziškai, sveikatos būklė prastėja, todėl mano, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės byloje, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl pablogėjusios jo sveikatos arba netgi mirties.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 210/07-531 atsisakyta pratęsti pareiškėjui išduotą leidimą 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje. Nors pareiškėjas į bylą nepateikė jam išduoto atsakovo leidimo 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą, nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje, tačiau pats pareiškėjas tvirtina, kad šis leidimas buvo išduotas iki 2013 m. liepos 31 d., todėl akivaizdu, kad skundžiamo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 210/07-531 galiojimo sustabdymas nesukels pareiškėjui jo pageidaujamų pasekmių, t. y. sustabdžius jo galiojimą, pareiškėjas vis tiek negalės 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą, nes leidimas 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą buvo išduotas tik iki 2013 m. liepos 31 d. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 169–172), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą bei pratęsti 2013 m. liepos 31 d. baigusį galioti leidimą pareiškėjui 15 minučių anksčiau nei nustatyta dienotvarkėje išeiti į valgyklą.

Pareiškėjas kartoja skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad atsakovo skundžiamu sprendimu nepratęsus jam minėtojo leidimo, pareiškėjas nespėja pavalgyti, nes dantų protezai tam nepritaikyti, todėl priverstas badauti, nes neturi pinigų nusipirkti maisto parduotuvėje. Taip pat nurodo, kad negalėjo pateikti teismui įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nes nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. negauna jokios medicininės pagalbos.

Marijampolės pataisos namai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde pateikiami teiginiai dėl priverstinio badavimo melagingi, o prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. pats nutraukė gydymą ir nesilanko Sveikatos priežiūros tarnyboje ir dėl to negauna medikamentų. Paaiškina, kad laisvos formos leidimas pareiškėjui buvo išduotas, kol pareiškėjui nebuvo protezuoti dantys ir kol pareiškėjas neapsiprato su išimamomis plokštelėmis. Leidimas nepratęstas motyvuojant tuo, kad nuteistasis turi gerai funkcionuojančius protezus, tai patvirtino gydytojai specialistai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. rašto (sprendimo) Nr. 210/07-531.

Kaip matyti, ginčijamu raštu atsakyta į pareiškėjo G. K. 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą Nr. 49/07-811 ir nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui protezuoti dantys ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. protezų pritaikymas pareiškėjui pozityviai įvertintas gydytojo specialisto, tai įrašant pareiškėjo sveikatos istorijoje, nėra pagrindo pratęsti pareiškėjui išduoto leidimo išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje, kuris buvo duodamas tol, kol pareiškėjas neturėjo dantų protezų ir kol su jais neapsiprato.

Pareiškėjas, apskundęs minėtą atsakovo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, prašė teismo sustabdyti jo galiojimą ir pratęsti 2013 m. liepos 31 d. baigusį galioti leidimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad neužtikrinus reikalavimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Iš byloje pateiktų rašytinių šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas laisvos formos leidimas, kol pareiškėjas neturėjo dantų protezų ir kol su jais neapsiprato, išeiti į valgyklą 15 minučių anksčiau nei nustatyta pataisos įstaigos dienotvarkėje. Leidimo galiojimas pasibaigė 2013 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skundžiamo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 210/07-531 galiojimo sustabdymas nesukels pareiškėjui jo pageidaujamų pasekmių, t. y. sustabdžius jo galiojimą, pareiškėjas vis tiek negalės 15 minučių anksčiau išeiti į valgyklą. Teismas negalėtų pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva pratęsti tokio leidimo galiojimą, tai yra atsakovo kompetencija.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad jie nereikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo, nes skundo pagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė