AS-146-426-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-426/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00160-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 57; 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2), prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SP-4702(7.3450) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2014 m. sausio 27 d. teismo posėdyje pareiškėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – teisėjams Virginijui Stankevičiui, Arvydui Martinavičiui ir Laisvutei Kartanaitei. Nušalinimą motyvavo tuo, kad teisėjų kolegija atsisakė priimti jo pateiktą patikslintą skundą.

II. Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Marytė Švažienė 2014 m. sausio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 161-162) pareiškėjo G. K. pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai atmetė ir pareiškėjui skyrė 2 500 Lt baudą.

Vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsniu, kuriame numatyti teisėjo ir kitų asmenų nušalinimo pagrindai. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad teisėjas ir kiti šiame straipsnyje išvardinti proceso dalyviai negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jie patys yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Be to, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Pagal teismų praktiką teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012).

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT savo praktikoje pažymėjo, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012).

Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai buvo grindžiamas atliktais procesiniais veiksmais ir tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo teikiamą skundą, konstatavo, kad jame išdėstytos aplinkybės, reikalavimai nesusiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje, be to, jis nelaikytinas ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejones teisėjų kolegijos nešališkumu, teisėjai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja nustatė, kad nušalinti teisėjų kolegiją nuo bylos nagrinėjimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo G. K. pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai atmetė kaip nepagrįstą.

Rėmėsi ABTĮ 84 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą. Nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu antrą kartą reiškė nepagrįstą nušalinimą teisėjų kolegijai, pirmą kartą pareiškėjas buvo įspėtas, kad ABTĮ 84 straipsnyje nustatyta, jog teismas turi teisę skirti baudas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, nenurodė nė vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjų nešališkumu, nepagrįstą nušalinimą grindė teisėjų atliktu procesiniu veiksmu – atsisakymu priimti skundą nagrinėjamoje byloje, nušalinimą pareiškė, kai nušalinimo klausimas jau buvo išspręstas ir buvo sprendžiami šalių prašymai, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise ir paskyrė jam už tai 2 500 Lt baudą.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (I t., b. l. 179) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neatskleisti tikrieji motyvai, kuriais remdamasis reiškė nušalinimą teisėjų kolegijai. Nušalinimas buvo pareikštas, nes teisėjų elgesys kėlė abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjai, atsisakydami priimti pareiškėjo patikslintą skundą, nepriėmė nutarties, kuria atsisako priimti patikslintą skundą ir nurodo, kad patikslintas skundas turi būti pateiktas ištaisius jo trūkumus.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (I t., b. l. 196-198), kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad nepagrįsto nušalinimo teikimas, kiti pareiškėjo veiksmai rodo jo piktnaudžiavimą, suinteresuotumą pasinaudoti procesinėmis teisėmis vilkinti bylos nagrinėjimą, nesąžiningą veikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, kad pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjų nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais ir prielaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiama 2014 m. sausio 27 d. nutartimi laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja atmetė pareiškėjo G. K. pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai ir jam paskyrė 2 500 Lt baudą.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą (ABTĮ 84 str. 2 d.).

Nagrinėjamo atskirojo skundo kontekste teisėjų kolegija primena, kad pagal ABTĮ nuostatas atskiraisiais skundais yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios užkerta kelią administracinio proceso eigai, arba tais atvejais, kai tai tiesiogiai numato įstatymas. ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti paduotas atskirasis skundas. Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja 2014 m. sausio 27 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad atskiruoju skundu gali būti apskųsta šios nutarties dalis dėl baudos paskyrimo. Bylos proceso šalys, turėdamos pagrindą manyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant procesinės teisės normas ir dėl tos pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.) arba yra bent vienas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimo negaliojimo dėl procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo atvejis, tai gali nurodyti savo apeliaciniame skunde.

Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjų nešališkumu, nepagrįstą nušalinimą grindė teisėjų atliktu procesiniu veiksmu – atsisakymu priimti skundą, nušalinimą pareiškė, kai nušalinimo klausimas jau buvo išspręstas ir buvo sprendžiami šalių prašymai, todėl nutarė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise, ir jam skyrė 2 500 Lt baudą.

Tikrinamoje byloje nustatyta, kad skundžiamą nutartį teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja priėmė po to, kai tos pačios dienos nutartimi (I t., b. l. 159-160) jau buvo nustačiusi, kad pareiškėjas nepagrįstai (ABTĮ 47 straipsnyje nenumatytu pagrindu), t. y. dėl teisėjų byloje atliktų procesinių veiksmų, reiškia jiems nušalinimą. Po atskiruoju skundu skundžiamos nutarties priėmimo, to paties teismo posėdžio metu, buvo priimta dar viena nutartis (I t., b. l. 163-164), kuria pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai atmestas ir pareiškėjui paskirta 5 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesu ir nušalinimo teise.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visais trim atvejais, kai pareiškėjas 2014 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu reiškė nušalinimą teisėjų kolegijai, nušalinimas buvo grindžiamas panašiais pagrindais, t. y. bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos atliktais procesiniais veiksmais (bylos sustabdymas, skundo priėmimas, paaiškinimų ir įrodymų teikimas teismo posėdžio metu). Taigi pareiškėjo daromas pažeidimas (piktnaudžiavimas nušalinimo teise) iš esmės buvo tęstinis ir į šį faktą buvo atsižvelgta priimant vėlesnę nei skundžiamoji 2014 m. sausio 27 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo paskirta 5000 Lt bauda (konstatuota, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu trečią kartą reiškia nušalinimą tai pačiai teisėjų kolegijai). Įvertinus pareiškėjo reiškiamų nušalinimų nepagrįstumą ir pakartotinumą, jam buvo paskirta maksimali bauda pagal ABTĮ 84 straipsnio 2 dalį. 2014 m. sausio 27 d. nutarties dėl 5 000 Lt baudos skyrimo pareiškėjui teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjui už jo tęstinį piktnaudžiavimą nušalinimo teise 2014 m. sausio 27 d. posėdyje yra paskirta maksimali įstatyme numatyta 5 000 Lt bauda, teisėjų kolegija, nepaneigdama skundžiamoje nutartyje teismo nustatytos aplinkybes, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise, vertina, kad 5 000 Lt baudos paskyrimas pagal nustatytas aplinkybes yra pakankama poveikio priemonė. Todėl teisėjų kolegija panaikina skundžiama nutartimi paskirtą pareiškėjui 2 500 Lt baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi G. K. paskirtą 2 500 Lt baudą panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Dainius Raižys