A-438-762-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-762/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01358-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–5), kurį patikslino (I t., b. l. 28–33), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS‑(10.5.)‑683 (toliau – ir NŽT sprendimas, ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. sausio 25 d. kreipėsi į NŽT su skundu dėl 2012 m. gruodžio 27 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 48SD-(14.48.104.)-9760, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 1119 ji buvo informuota, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. birželio 29 d. sprendimu patvirtino parengtą išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 4428 F. Z. į buvusio savininko Jano J. M. kaime valdytą žemę. Pareiškėja pažymėjo, kad joks įsakymas, sprendimas ar kitas dokumentas prie 2012 m. gruodžio 27 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 48SD‑(14.48.104.)-9760 nebuvo pridėtas. Žino tik tai, kad pagal rašte minėtą išvadą žemės sklypai atkuriant nuosavybės teises yra suprojektuoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintame projekte. Koks yra šio įsakymo turinys, pareiškėjai nėra žinoma, nes jai jis nebuvo pateiktas, todėl apskųsti jo negalėjo. Paaiškino, kad ginčas kilo dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ribų. Jai priklausančio žemės sklypo ribos buvo pažeistos formuojant gretimus sklypus, neatsižvelgiant į faktiškai naudojamą žemės sklypą. Tarp jai suformuoto sklypo ir kelio susidarė apie 20 arų laisvos valstybinės žemės sklypas. Į šį sklypą pareiškėja pretendavo, tačiau žemėtvarkos skyrius išsipirkti jai jo neleidžia nurodydamas, kad ji į žemėtvarkos institucijas dėl žemės sklypo išpirkimo kreipėsi per vėlai ir neatitinka įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų keliamų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, pareiškimas buvo pateiktas laiku, tik žemėtvarkos skyrius ar jo padaliniai pareiškimo neregistravo ir pastarasis kažkur dingo. Pareiškėjos nuomone, NŽT priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 127–136) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja 2013 m. sausio 25 d. su skundu kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-9760 nurodytos informacijos išsamumo ir pagrįstumo, dėl laisvos žemės fondo žemės pirkimo šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjai ir bendraturčiui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl pakeistų minėtų žemės sklypų ribų, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai).

NŽT 2013 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1SS‑(10.5.)‑683 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Paaiškino, kad į pakartotinai pareiškėjos 2013 m. sausio 25 d. pateiktame skunde keliamus klausimus NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2012 m. spalio 29 d. prašymą, yra atsakiusi 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-162. Pažymėjo, kad pareiškėjos 2013 m. sausio 25 d. skunde pateiktus pasikartojančius klausimus dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, teisingumo, dėl laisvos žemės fondo žemės pirkimo šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjai ir bendraturčiui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo ir ženklinimo darbų sustabdymo, paliko nenagrinėtus.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2012 m. spalio 17 d. prašyme išdėstytus faktus, pateiktus dokumentus bei VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1998 m. birželio 9 d., žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1998 m. rugpjūčio 24 d. Šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „Traksalis“ matininko H. K. atliktus kadastrinius matavimus.

Įvertinus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose ir paženklinimo–parodymo aktuose, parengtuose matininko H. K., esančią informaciją, nustatyta, kad žemės sklypų planuose ir paženklinimo–parodymo aktų 4 punktuose yra pareiškėjos ir Č. M. (Č. M.), kaip minėtų žemės sklypų savininkų ir kaip kviestinių asmenų, parašai, patvirtinantys sutikimą su nustatytomis žemės sklypų ribomis. Teigė, kad dėl pareiškėjos pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7621 pareiškėją informavo, jog žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu pasirinko aukštesnio eiliškumo (8 eiliškumo grupė – perduotinas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas) grupėje buvęs asmuo.

Dėl šios priežasties NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymo tenkinti negalėjo. NŽT 2013 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-683 paaiškino pareiškėjai, kad ji Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui tik 2010 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dėl laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo, t. y. po to, kai Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-41 jau buvo patvirtintos teritorijos, parinktos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti, plotas ir ribos.

Be to, NŽT atkreipė dėmesį, jog prie pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymo nebuvo pateikti Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 9 punkte nurodyti dokumentai, be kurių asmenų prašymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo negali būti nagrinėjami. Pažymėjo ir tai, kad informacijos apie galimybę iki nurodytos datos pateikti prašymus teritoriniam skyriui pirkti žemę paskelbimas vietinėje spaudoje yra laikomas tinkamu piliečių informavimu, o informacija apie pradedamą rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą 2006 m. spalio 12 d. buvo paskelbta vietinėje spaudoje.

Taigi pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymas negalėjo būti patenkintas, nes jis buvo pateiktas praleidus teisės aktų nustatytus terminus ir nepateikti Taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 47‑50) pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu NŽT atsakė į pareiškėjos 2013 m. sausio 25 d. skundą, kuriuo ji nurodė nesutinkanti su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-9760 kaip nepagrįstu ir neišsamiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. rašto teismui neskundė, nors tokia galimybė jai buvo išaiškinta 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad dauguma pareiškėjos skundo argumentų yra susiję su NŽT 2013 m. sausio 29 d. atsakymo Nr. 1SS-(10.5.)-162 į pareiškėjos 2012 m. spalio 17 d. prašymą vertinimu, tačiau pareiškėja nagrinėjamoje byloje nėra pareiškusi reikalavimo panaikinti šį atsakymą, todėl teismas šių pareiškėjos argumentų, kaip nesusijusių su ginčo dalyku, t. y. su ginčijamu NŽT 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5.)-683, nevertino.

Teismas iš pareiškėjos skundo teismui turinio sprendė, kad ji nesutinka su ginčijamo NŽT sprendimo dalimi, kuria buvo palikta nenagrinėta pareiškėjos 2012 m. sausio 25 d. skundo dalis dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų teisingumo. Ginčijamu sprendimu NŽT nurodė, kad tie patys klausimai buvo keliami ir pareiškėjos 2012 m. spalio 17 d. prašyme. NŽT konstatavo, kad pareiškėja naujų duomenų nepateikė. Teismas nustatė, kad tiek 2012 m. spalio 17 d. prašyme, į kurį pareiškėjai buvo atsakyta 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-162, tiek ir 2013 m. sausio 25 d. prašyme, į kurį pareiškėjai buvo atsakyta ginčijamu sprendimu, pareiškėja kelia tuos pačius klausimus dėl minėtų žemės sklypų ribų atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata, leidžiančia viešojo administravimo subjektui nenagrinėti skundo, jeigu tuo pačiu klausimu jis jau yra priėmęs sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ir, atsižvelgdamas į tai, kad NŽT dėl žemės sklypų ribų dar 2013 m. sausio 29 d. yra priėmusi sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, ir nenustatęs, kad pareiškėja būtų pateikusi naujų faktinių duomenų ginčo klausimu, darė išvadą, kad NŽT teisėtai ir pragrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė šiuos klausimus nagrinėti pakartotinai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde teismui nėra nurodžiusi kitų pagrindų, kurie leistų spręsti dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir(ar) nepagrįstumo. Be to, ginčijamu sprendimu pareiškėjai tik buvo pateikta išsami informacija apie anksčiau jos atžvilgiu priimtus sprendimus. Juo nebuvo sprendžiamas nei žemės sklypų ribų, nei laisvos žemės fondo žemės pirkimo klausimas, todėl šiuo sprendimu pareiškėjai nebuvo nei apribotos jos teisės, nei sukurtos naujos pareigos. Iš to teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. realiai ir objektyviai egzistuojančiais faktais. Be to, NŽT ginčijamą sprendimą tinkamai pagrindė ir aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 54–57), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir jos skundą tenkinti.

Teigia, kad valstybinė institucija savo atsakymą, kuriuo informuoja suinteresuotą asmenį apie priimtus sprendimus ir pateikia informaciją, turi atitinkamai pagrįsti ir nurodyti visas reikšmingas aplinkybes. Valstybinė institucija privalo asmeniui ne tik pateikti išsamią informaciją, bet ir patarti kaip vieną ar kitą klausimą išspręsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytas žemėtvarkos skyriaus atsakymas savo turiniu buvo visiškai neinformatyvus ir neaiškus. Šiuo atveju pareiškėjai reikėjo išsamaus ir aiškaus atsakymo, kodėl negali būti patenkinti jos reiškiami reikalavimai, kokie sklypai yra suformuoti. Teismas šią situaciją įvertino formaliai, nurodydamas, kad pareiškėja turi teisę kadastrinius matavimus ginčyti bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau pareiškėja, teikdama dokumentus bendrosios kompetencijos teismui, privalės paaiškinti, kodėl jai netinkamai suformuotas žemės sklypas ir kurioje dalyje ginčija žemės sklypo ribas.

Pažymi, kad formuojant žemės sklypą niekas neatsižvelgė į faktiškai naudojamą žemės sklypą ir sodo ribas. Jai nebuvo atsakyta, kodėl suprojektavo tokį žemės sklypą. Niekas netyrė, kodėl ir kaip dingo jos pateikti dokumentai dėl žemės sklypo dalies privatizavimo ir kodėl jų niekas neieškojo, nes, jei laiku būtų išspręstas šis klausimas, ji būtų galėjusi išsipirkti šalia jos žemės sklypo buvusį laisvą valstybinį žemės plotą pagal tuo metu galiojusį įstatymą.

Nurodo, kad žemėtvarkos skyrius situaciją vertina 2012 m. balandžio 17 d. projekto atžvilgiu, o turėtų vertinti 1996–1998 m. pirminių dokumentų atžvilgiu, kai buvo gyva namo savininkė, kai namų valda buvo derinama su ja, juo labiau, jog nėra jokių parašų, kad ji būtų sutikusi pakeisti namų valdą ar atsisakyti dalies namų valdos.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 61–68) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama savo funkcijas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 1SS‑(10.5.)‑683 teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. spalio 23 d., kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. J. žemę, valdytą (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2012 m. gruodžio 27 d. informavo raštu pareiškėją, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 29 d. sprendimu buvo patvirtinta išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 4428 F. Z. į buvusio savininko Jano J. M. kaime valdytą žemę bei kad pagal šią išvadą, žemės sklypai yra suprojektuoti F. Z., pagal žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806.

Pareiškėja šį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. raštą 2013 m. sausio 25 d. apskundė atsakovui, be reikalavimo panaikinti minėtą raštą, keldama ir kitus klausimus dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, teisingumo, dėl laisvos žemės fondo žemės pirkimo ir pan..

Atsakovas ginčijamu atsakymu dalį pareiškėjos skundo klausimų dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, teisingumo, dėl laisvos žemės fondo žemės pirkimo šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjai ir bendraturčiui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo ir ženklinimo darbų sustabdymo, paliko nenagrinėtais, tai motyvuodamas tuo, jog į juos jau buvo atsakyta 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-162. Reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. raštą netenkino, o dėl laisvos žemės fondo žemės pirkimo informavo, kad pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo buvo pateiktas praleidus teisės aktų nustatytus terminus, be to, nebuvo pateikti Taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai.

Teisinius santykius, kurie kyla viešojo administravimo subjektams nagrinėjant asmenų prašymus, skundus ir pranešimus bei nustatant kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas ir su šio įstatymo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmens skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, kuri draudžia pakartotinį administracinės procedūros vykdymą tais atvejais, kai asmuo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prašo priimti pakartotinį sprendimą, po to, kai teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmę sprendimą šiuo klausimu. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir/ar ne tuo pačiu pagrindu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, atlikus kadastrinius matavimus, teisingumo, dėl laisvos žemės fondo žemės pirkimo šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjai ir bendraturčiui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl gretimo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo ir ženklinimo darbų sustabdymo, 2012 m. spalio 17 d. buvo inicijavusi administracinę procedūrą, kuri buvo užbaigta atsakovui 2013 m. sausio 29 d. priėmus sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-162 (t.1 b. l. 49-52).

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, 2013 m. sausio 25 d. kreipdamasi į atsakovą, inicijavo pakartotinę viešojo administravimo procedūrą dėl tų pačių klausimų išsprendimo. Byloje aplinkybių, kurios patvirtintų tai, jog šios procedūros buvo inicijuotos skirtingais pagrindais (ne dėl tų pačių faktinių aplinkybių), nėra. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo veiksmai paliekant nenagrinėtais minėtus klausimus, dėl kurių išsprendimo pakartotinai kreipėsi į jį pareiškėja, yra atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo nebuvo įtrauktas į žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, t. y. šiuo Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu nebuvo patenkintas minėtas pareiškėjos 2010 m. lapkričio 8 d. prašymas, o tuo pačiu atimta galimybė pagal šį žemėtvarkos projektą įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės plotą, esantį šalia jos žemės sklypo. Teisine prasme tai reiškia, kad šiuo Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 galimai buvo išspręstas pareiškėjos subjektinių teisių klausimas, sukeliant atitinkamas teisines pasekmės pareiškėjai, dėl ko teisminio nagrinėjimo dalyku turėjo būti šio įsakymo teisėtumas bei pagrįstumas. Tačiau pareiškėja yra praleidusi terminus teismine tvarka ginčyti šį įsakymą ir teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl šio įsakymo teisėtumo (t. 1 b. l. 121-124). Tai savo ruožtu lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyku negali būti tie pareiškėjos skundo argumentai, kurie yra siejami su Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 teisėtumu. Dėl tos pačios priežasties yra neanalizuojami ir apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su minėto įsakymo teisėtumu.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams spręsti pritaikė tinkamas materialines teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas