AS-556-541-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-541/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01148-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. vasario 21 d. išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 42-13(2); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-853; 3) įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo svarstyti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino V. U. teisę su skundo reikalavimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-116/2013).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-853 ir Vilniaus pataisos namų 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 42-13(2), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla.

Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas (Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d.). Taigi kilęs ginčas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir kreiptis į specialią teisėjų kolegiją, kad pagal jo skundą būtų nustatytas bylos rūšinis teismingumas ir perduoti bylą tinkamam teismui tolimesniam skundo nagrinėjimui.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nesutinka su skundžiamos teismo nutarties argumentais ir teigia, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2014 m. sausio 27 d. dėl Vilniaus pataisos namų 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 42-13(2), kuriuo atmestas jo prašymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu pasisakė, kad jo skundas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes jis turi būti paduotas Kalėjimų departamento direktoriui vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio tvarka. Susidaro situacija, kad neaišku kur ir į kokį teismą kreiptis su skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais siekiama panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 42-13(2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-853, nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą pagal Bausmių vykdymo kodekso normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika.

Nagrinėjamu atveju reikšminga Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. liepos 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-87/2013, kurioje taip pat buvo keliami lygtinio paleidimo klausimai pasikeitus Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinį paleidimą.

Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl ginčas perduotinas bendrosios kompetencijos teismui pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje ir 362 straipsnio 2 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai, 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta byloje Ž. A. v. Alytaus pataisos namai).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2014 m. sausio 27 d. dėl Vilniaus pataisos namų 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 42-13(2), tačiau teismas atsisakė priimti skundą, pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis skundą iš pradžių turėjo paduoti Kalėjimų departamento direktoriui vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenurodė, kad toks skundas nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, todėl šiuo metu nėra pagrindo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kurios panaikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė