A-332-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-332-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03801-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai O. Ž. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013).

Atsakovas paaiškino, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) (toliau – ir VAGK sprendimas Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) panaikino Agentūros 2013 m. liepos 31 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 (toliau – ir NMA sprendimas Nr. 1144) ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 (toliau – ir NMA sprendimas Nr. 1147), kuriais O. Ž. (toliau – ir pareiškėja) apskaičiuota skola pagal 2009 ir 2010 metų paraiškose deklaruotus netinkamus paramai plotus.

Atsakovas paaiškino, kad O. Ž. 2009 m. gegužės 8 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (toliau – ir 2009 m. paraiška), kurioje deklaravo:7,65 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 7,65 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė), ir 2,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos susietosios su gamyba papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (toliau – ir Susietoji PNTI) už ES remiamus pasėlius. 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Įvertinus 2009 m. paraišką, pareiškėjai buvo skirta 3 946,65 Lt parama, apie tai pareiškėja informuota 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr.1307190.

Pareiškėja 2010 m. gegužės 19 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus (toliau – ir 2010 m. paraiška), kurioje deklaravo: 6,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 6,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę, ir 2,29 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama atsietoji PNTI už ES remiamus pasėlius. Pareiškėjos 2010 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – 2010 m. Taisyklės), bei MPŪV taisyklėmis ir skirta 3 773,64 Lt parama. Apie tai pareiškėja informuota 2011 m. kovo 30 d. pranešimu Nr.1634708.

2009 m. taisyklių 36.9 punkte ir 2010 m. Taisyklių 38.5 punkte nustatyta, kad Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę (toliau – ir KŽSD bazė). Centras 2011 metais patikslino KŽSD bazę ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1S-7479) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS), žymimus G kodu b13m, suformuotus aktualioje KŽSD bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

Pagal 2009 m. Taisyklių 7 ir 26.1 punktus, Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų įbraižymo žemėlapiuose 2009 m. taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-172 (toliau – ir Įbraižymo 2009 m. taisyklės), MPŪV taisyklių 12.3 ir 13.1 punktus, 2010 m. Taisyklių 22.4 punktą, pareiškėja, įbraižydama deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose b13 bei privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, t. y. privalo išskirti netinkamus paramai plotus. Vadovaujantis Centro Rašte Nr. 1S-7479 pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, įbraižydama deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė minėtų teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos pagal MPŪV priemonę skyrimą, reikalavimų, t. y. 2009 m. ir 2010 m. paraiškose neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, kad pateikė neteisingus duomenis, Agentūroje buvo pakartotinai buvo atliktas 2009 ir 2010 m. paraiškų administracinis patikrinimas. Nustatyta, kad 2009 ir 2010 m. paraiškose pareiškėja prašė išmokų už paramai netinkamus plotus (2009 m. paraiškoje už 7 plotus tiesioginėms išmokoms gauti, 7 plotus paramai pagal MPŪV priemonę gauti ir 3 plotus susietosios PNTI už ES remiamus pasėlius, o 2010 m. paraiškoje už 6 plotus tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal MPŪV priemonę gauti).

Agentūra, vadovaudamasi 2010 m. Taisyklių 42.2.3 ir 44.13 punktais, 2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių 4 punktais, nustatančiais, kas yra tyčinis neteisingas deklaravimas, MPŪV taisyklių 3 punktu bei II skyriumi, teigė, kad, atsižvelgus į tai, jog duomenys apie pareiškėjos deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 ir 2010 m. paraiškas jau buvo išmokėta, susidarė bendra 3 946,65 Lt (pagal 2009 m. paraišką) ir 3 664,44 Lt (pagal 2010 m. paraišką) grąžintinų lėšų sumos. Pareiškėjai išmokėtas išmokas už netinkamus paramai gauti plotus Agentūra nusprendė susigrąžinti vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 ir 7.1.3 punktais, 2005 m. birželio 21 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčiu ir 33 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d.

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004), 73 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklių, susijusių su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009), 80 straipsnio 1 dalimi bei 2006 m. gruodžio 7 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 484/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1975/2006), 9 straipsnio 2 dalimi. Taip pat atsižvelgė į tai, kad 2009 m. paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 10 punkte, 2010 m. paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 13 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas žino, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisės aktų pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

Agentūra paaiškino, kad 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti buvo 7,65 ha, o faktiškai nustatytas – 6,32 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 1,33 ha arba 21,04 proc., todėl tiesioginės išmokos einamaisiais metais nemokamos, be to, pareiškėjai, vadovaujantis 2009 m. Taisyklių 41.1.5 punktu, pritaikyta ilgalaikė sankcija. Kadangi pareiškėjos deklaruotas plotas paramai pagal MPŪV priemonę gauti buvo 7,65 ha, o faktiškai nustatytas – 6,32 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 1,33 ha arba 21,04 proc., parama pagal MPŪV priemonę einamaisiais metais neskiriama ir, vadovaujantis MPŪV taisyklių 31.3.4 punktu, taikoma ilgalaikė sankcija. Pareiškėjos deklaruotas plotas Susietajai PNTI už ES remiamus pasėlius gauti buvo 2,28 ha, o faktiškai nustatytas – 2,21 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 0,07 ha arba 3,17 proc., Susietoji PNTI nemokama. Pareiškėjos 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti buvo 6,84 ha, o faktiškai nustatytas – 5,51 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 1,33 ha arba 24,14 proc., todėl tiesioginės išmokos neskiriamos ir taikoma ilgalaikė sankcija pagal 2010 m. Taisyklių 50.1.5 punktą. 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas išmokai pagal MPŪV priemonę gauti buvo 6,84 ha, o faktiškai nustatytas – 5,51 ha, vadinasi, parama pagal MPŪV priemonę neskiriama ir, vadovaujantis MPŪV taisyklių 33.3.5 punktu, taikoma sankcija.

Vadovaudamasis 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo preambulės 25 punktu, 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčiu, 33 straipsnio 2 dalimi, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktais, atsakovas pažymėjo, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti arba gavo didesnę nei priklauso paramą. Atsakovas nesutiko su VAGK sprendimo Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) motyvu, kad tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 ir 2010 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių G kodas – b13m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, anaiptol nereiškia Agentūros pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. ir 2010 m. pateiktas paraiškas. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalį, jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Agentūros Sprendimas Nr. 1144 ir Sprendimas Nr. 1147 susigrąžinti 2009 m. ir 2010 m. nepagrįstai pareiškėjai išmokėtos paramos dalį priimti vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, kuris numato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, (toliau – ir Agentūros nuostatai) Agentūra atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų kontrolę, o pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. Taigi Agentūra yra atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas ir bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. 2011 m. birželio 6–10 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (toliau – ir Direktoratas) Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais, ir tyrimo išvadoje konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris, atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m), nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam b13m blokui.

Pareiškėja O. Ž. prašė atmesti atsakovo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 21–23) pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) VAGK panaikino Agentūros 2013 m. liepos 31 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147, kadangi pareiškėja neatliko veiksmų, kuriuos Agentūra įvardija kaip „tyčinį neteisingą deklaravimą“. Pareiškėja pažymėjo, kad visi deklaruojami plotai buvo prižiūrimi ir matuojami, pagalbą suteikdavo Kapčiamiesčio seniūnijos vyr. specialistas, kuris patvirtindavo, kad deklaruojama teisingai. Be to, pareiškėja atsiliepime kėlė klausimą, ar atsakovas nepraleido Sprendimo Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) apskundimo termino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu (b. l. 59–67) atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą patenkino: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013).

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad O. Ž. 2009 m. gegužės 8 d. pateikė Agentūrai 2009 m. paraišką (VAGK bylos Nr. AG-249/05-2013 (toliau – ir VAGK byla) l. 58–63), kurioje deklaravo 7,65 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 7,65 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę, ir 2,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos susietosios su gamyba papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už ES remiamus pasėlius. Įvertinus 2009 m. paraišką, pareiškėjai skirta 3 946,65 Lt dydžio parama, apie kurią ji informuota 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. 1307190. Pareiškėja 2010 m. gegužės 19 d. pateikė 2010 m. paraišką (VAGK bylos l. 52–55), kurioje deklaravo 6,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 6,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę, ir 2,29 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama atsietoji PNTI už ES remiamus pasėlius. Įvertinus šią paraišką, pareiškėjai skirta 3 773,64 Lt parama, apie kurią ji informuota 2011 m. kovo 30 d. pranešimu Nr. 1634708 (VAGK bylos l. 50–51). Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus G kodu b13m, suformuotus aktualioje KŽSD bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą. Agentūra, vadovaudamasi pateiktais duomenimis, atliko pakartotinį 2009 ir 2010 m. paraiškų vertinimą ir nustatė neteisingo deklaravimo faktą, todėl 2013 m. liepos 31 d. priėmė Sprendimą Nr. 1144 ir Sprendimą Nr. 1147 (VAGK bylos l. 31–33, 34–36). Apie priimtus sprendimus atsakovas pareiškėją informavo 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. BR6-(3.144)-7502 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (VAGK bylos l. 18). Pareiškėja O. Ž., nesutikdama su Agentūros Sprendimais Nr. 1144 ir Nr. 1147, apskundė juos VAGK , kuri 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) pareiškėjos skundą tenkino.

Teismas nustatė, kad paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 m., nustato 2009 m. Taisyklės, už 2010 m. – 2010 m. Taisyklės. Paramą pagal MPŪV priemonę detalizuoja 2009 m. MPŪV taisyklės, už 2010 m. – 2010 m. MPŪV taisyklės.

2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių 7 punktuose nustatyta, kad pareiškėjui būtina paraiškoje deklaruoti visus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus valdoje, taip pat ir tas žemės ūkio naudmenas bei kitus laukus (žemės ūkio paskirties žemėje), už kuriuos išmokos nėra mokamos arba už kurias pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų. Remiantis 2009 m. Taisyklių 26.1 punktu, deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pareiškėjas įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiro žemės ūkio ministro įsakymo nustatyta tvarka; po 2009 m. birželio 15 d. iš savivaldybės (seniūnijos) gavęs informaciją dėl žemėlapio fragmente (-uose) pateiktų duomenų neatitikimų (nepažymėtų ir (ar) neaprašytų kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų), iki 2010 m. sausio 5 d. teikia Centrui paštu žemėlapio fragmento (-ų) kopiją (-as) su pažymėtais ir aprašytais kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimais pagal įbraižymo taisykles (2009 m. Taisyklių 26.6 p.). Jei ūkio subjektas įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose b13, kuriuose tinkamas paramai gauti plotas yra suskaičiuotas ir lygus 0, jis privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, pagal kuriuos bus tikslinamas tinkamas paramai plotas (27.18 p.). Kontrolinis mišrus žemės sklypas (b13) – tai sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija, o vyraujantis ūkinis naudojimas – nedirbama žemė (miško žemė, krūmynai, pelkėtos teritorijos, natūralios ganyklos vandens telkinių deltose, karjerai ir pan.) (25.2.5, 26.4 p., 2010 m. Taisyklių 42.2.3 p.).

Pagal 2010 m. Taisykles, pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje privalo nurodyti bei aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus (jei tokių pasikeitimų esama) šių taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka; atitinkamai seniūnijos darbuotojas, padėdamas pareiškėjui elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, privalo nurodyti bei aprašyti paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus (22.4, 34.4 p.). Pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, turi išskirti netinkamus paramai plotus, kurie yra deklaruojamame lauke (pvz., pastatus, vandens telkinius ir kt.) ir nėra pažymėti žemėlapyje. Privaloma išskirti plotus, kurie yra didesni nei 0,1 ha. Tokie plotai turi būti pamatuoti, į plotą išmokai gauti neįskaitomi ir deklaruojami kaip „Kiti plotai“ (KP-1) (22.5 p.). Už laukus, įbraižytus kontroliniuose žemės sklypuose b13, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, tiesioginės išmokos nėra mokamos (44.13 p.).

Neteisingu deklaravimu laikomas didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Tyčinis neteisingas deklaravimas – tai atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė tiesioginė išmoka (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; b) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama mažesnė susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; c) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; d) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto (2009 m. ir 2010 m. Taisyklių 4 p., MPVŪ taisyklių 3 p.). Kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija (2009 m. Taisyklių 41.1.5 p., 2010 m. Taisyklių 50.1.5 p.). Pagal 2009 m. Taisyklių 42.5 punktą, kai nustatytas didesnis nei 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau nei 20 proc., ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, susietoji išmoka už visas remiamas pasėlių grupes einamaisiais metais nemokama. Remiantis 2009 m. MPŪV taisyklių 31.3.4 punktu, kai nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, pareiškėjui pagal atitinkamą priemonę parama einamaisiais metais neteikiama, o remiantis 2010 m. MPVŪ taisyklių 33.3.5 punktu, kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui.

Išanalizavęs minėtas teisinio reguliavimo nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad aptartuose teisės aktuose yra įtvirtintos neteisingo deklaravimo sąvokos, kurias atitinka pareiškėjos O. Ž. veiksmai netiksliai paraiškoje deklaravus dirbamos žemės plotą, taip pat juose įtvirtinta taisyklė, kad parama mokama tik už nustatytą faktinį plotą.

Teismas nustatė, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėja prašė išmokų už šiuos paramai netinkamus plotus (ribas): tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal MPŪV priemonę gauti: 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 2, deklaruota 0,57 ha pasėlių 5KR-1 (kvietrugiai (vasariniai)); 0,13 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 7, deklaruota 1,36 ha pasėlių 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)); 0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 5, deklaruota 0,36 ha pasėlių 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)); 0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 3, deklaruota 0,53 ha pasėlių 5KR-2 (kvietrugiai (žieminiai)); 0,03 ha (KŽS Nr. 980479-4288, lauko Nr. 1, deklaruota 0,80 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 4, deklaruota 0,32 ha pasėlių 5RU-1 (rugiai); 1,05 ha ( KŽS Nr. 980479-4288, lauko Nr. 2, deklaruota 2,75 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)); susietosios PNTI už ES remiamus pasėlius gauti: 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 2, deklaruota 0,57 ha pasėlių 5KR-1 (kvietrugiai (vasariniai)); 0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 3, deklaruota 0,53 ha pasėlių 5KR-2 (kvietrugiai (žieminiai)); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 4, deklaruota 0,32 ha pasėlių 5RU-1 (rugiai), (VAGK bylos l. 34–36, 39–43).

2010 m. paraiškoje pareiškėja prašė išmokų už šiuos paramai netinkamus plotus (ribas) tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal MPŪV priemonę: 1,05 ha (KŽS Nr. 980479-4288, lauko Nr. 1, deklaruota 2,75 ha pasėlių 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 2, deklaruota 0,56 ha pasėlių 5RU-1 (rugiai)); 0,04 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 3, deklaruota 0,53 ha pasėlių 5KR-2 (kvietrugiai (žieminiai)); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 4, deklaruota 0,33 ha 5GR-1 (grikiai));0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264 lauko Nr. 5, deklaruota 0,36 ha pasėlių 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)); 0,17 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 7, deklaruota 1,34 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)) (b. l. 32–52; VAGK bylos l. 31–33, 44–47).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Centro specialistė D. S. parodė, kad 2009 m. startavo elektroninis sklypų įbraižymas ir buvo vadovautasi 2005–2006 m. fotografijų medžiaga; 2009–2010 m. buvo padarytos naujos nuotraukos, tačiau ilgai užtruko jų gamyba; duomenų bazė pasipildė objektais, kurie yra netinkami deklaruoti; pareiškėja, braižydama seniūnijoje deklaruojamus plotus, disponavo senąja (2005–2006 m.) medžiaga.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal MPŪV priemonę gauti buvo 7,65 ha, o faktiškai nustatytas – 6,32 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 1,33 ha arba 21,04 proc.; deklaruotas plotas susietajai PNTI už ES remiamus pasėlius gauti buvo 2,28 ha, o faktiškai nustatytas – 2,21 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 0,07 ha arba 3,17 proc. Atsižvelgusi į tai, Agentūra priėmė sprendimus nemokėti tiesioginių išmokų, paramos pagal MPŪV ir susietosios PNTI, vadovaudamasi 2009 m. Taisyklių 41.1.5 punktu, 42.5 punktu ir MPŪV taisyklių 31.3.4 punktu, bei nusprendė pritaikyti sankcijas už tyčinį neteisingą deklaravimą.

Nors pareiškėja O. Ž. atsiliepime nurodė, jog neatliko veiksmų, kurie laikomi tyčiniu neteisingu deklaravimu, tačiau įvertinęs Agentūros nustatytas aplinkybės ir atsižvelgdamas į minėtus tesiės aktus, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėja 2009 m. ir 2010 m. paraiškose neteisingai deklaravo tinkamus paramai žemės plotus.

VAGK Sprendime Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) nurodyta, kad tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 ir 2010 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių G kodas – b13m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nereiškia Agentūros pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. ir 2010 m. pateiktas paraiškas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, ar Agentūra turėjo teisę ir pareigą, gavusi iš Centro duomenis, praėjus atitinkamam laiko tarpui, iš naujo įvertinti 2009 ir 2010 m. pareiškėjos pateiktas paraiškas ir, nustačius pažeidimus, priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2014 m. vasario 19 d.) 7.1.1 punktas nustatė, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Tvarka, per kiek laiko yra galimas lėšų susigrąžinimas, nustatyta remiantis inter alia 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisyklės. Šio Reglamento 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.

Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, teismas konstatavo, kad pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai, išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas galimas per ketverius metus. Kokie faktiniai duomenys gali lemti sprendimą dėl išmokų susigrąžinimo, taisyklėse nenustatyta, tačiau teismas sprendė, kad tai gali būti tokie faktiniai duomenys, kurie neabejotinai patvirtina, jog dėl atitinkamų priežasčių išmoka viršijo nustatytas ribas ir turi būti susigrąžinta. Priimdama sprendimą dėl paramos susigrąžinimo administruojanti institucija turi surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima paneigti teisę į atitinkamą išmokėtos išmokos dalį.

Įvertinus 2009 m. paraišką, pareiškėjai buvo paskirta 3 946,65 Lt paramos suma, apie kurią ji informuota 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. 1307190, o įvertinus 2010 m. paraišką, pareiškėjai paskirta 3 773,64 Lt parama, apie kurią ji informuota 2011 m. kovo 30 d. pranešimu Nr. 1634708. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo priimti 2013 m. liepos 31 d., kai Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnyje nustatyti terminai nebuvo pasibaigę, ir kitų aplinkybių, paneigiančių teisę į pernelyg didelių išmokų susigrąžinimą, nenustatyta, teismas konstatavo, kad 2013 m. liepos 31 d. sprendimai Nr. 1144 ir Nr. 1147 galėjo ir turėjo būti priimti.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus iš esmės analogišką administracinę bylą Nr. A556-963/2014, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad 2009 m. Taisyklių 34.5, 36.8, 36.9 punktai situacijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo, netaikytini, kadangi jie reglamentuoja Agentūros veiksmus, kai yra vykdoma paraiškų duomenų kontrolė. Šią poziciją įtvirtina 2009 m. Taisyklių tikslas – nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, bei žemės savininkams ir valdytojams, pretenduojantiems į kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą (2009 m. Taisyklių 2 p.). 2010 m. Taisyklių 38.5 punkte buvo nustatyta, kad Centras pagal Agentūros pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje paties pareiškėjo aprašytus ar pareiškėjo, padedant seniūnijos darbuotojui, aprašytus ir iki 2010 m. lapkričio 5 d. Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų ir šių taisyklių 22.5 punkte nurodytus duomenis tikslina KŽSD bazę iki 2011 m. vasario 1 d. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, nurodyta 2010 m. Taisyklių nuostata neliečia pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo aspekto ir turi visai kitokią paskirtį, kuri neatsiejama nuo 2010 m. Taisyklėse įtvirtinto pagrindinio tikslo – t. y. paramos skyrimo tvarkos ir reikalavimų nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Direktoratas 2011 m. birželio 6–10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Po šio tyrimo Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, žymimus G kodu b13m, suformuotus aktualioje KŽSD bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą. Iš šių duomenų matyti, kad į 2009 m. skaičiavimus ir sąrašą pateko pareiškėjai, kurių laukai buvo fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – 2010 m. birželio 29 d., o į 2010 m. sąrašus – kurių laukai fotografuoti 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – 2010 m. birželio 29 d. Minėtame Rašte Nr. 1S-7479 nurodyti ir netinkamai deklaruoti pareiškėjos laukai.

Atsižvelgęs į tai, kad Agentūrai buvo pateikti faktiniai duomenys, dėl kurių nekyla abejonių, įrodantys, jog pareiškėjai buvo išmokėtos pernelyg didelės išmokos, teismas konstatavo, kad būtent tai ir lėmė Agentūros sprendimų dėl išmokų susigrąžinimo priėmimą. Teismo vertinimu, neteisingo naudmenų ploto deklaravimo faktas patvirtintas byloje surinktais įrodymais ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymais, todėl, esant nepraleistam senaties terminui dėl lėšų susigrąžinimo, teismas VAGK Sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013), kuriuo buvo panaikinti Agentūros 2013 m. liepos 31 d. sprendimai Nr. 1144 ir Nr. 1147, pripažino nepagrįstu ir jį panaikino.

III. Pareiškėja O. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 76–80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą atmesti.

Apeliantės nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino ginčo faktines bei teisines aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Apeliantė sutinka su VAGK 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) ir teigia, kad ji 2009 m. ir 2010 m. paraiškose plotus deklaravo teisingai, be to, pasitikėjo specialisto seniūnijoje kompetencija. Apeliantė, nesutikdama su jai paskirtomis sankcijomis, akcentuoja, kad Agentūra pervertino jos deklaruotus plotus vadovaudamasi ortofotografinėmis nuotraukomis, kuriose nesimato pamiškėse po medžių lajomis patenkantys žemės plotai. Atlikus kontrolinius matavimus vietoje (jeigu tokie tuo metu būtų buvę atlikti), deklaruojamas žemės sklypų plotas atitiktų faktinį.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–89) atsakovas remiasi argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013), kuriuo VAGK panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. liepos 31 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 taikyti pareiškėjai O. Ž. sankcijas ir susigrąžinti išmokas už 2009 ir 2010 paramos metus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjos O. Ž. 2009 ir 2010 metų paraiškų pakartotinį administracinį patikrinimą atliko atsižvelgdama į tai, kad valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Į minėtą Centro sudarytą sąrašą pateko pareiškėjos O. Ž. 2009 m. ir 2010 m. paraiškoje deklaruotų KŽS kai kurie laukai.

Pareiškėja 2009 m. gegužės 8 d. paraiškoje deklaravo iš viso 7,65 ha žemės ūkio naudmenų (KŽS 10 laukų), iš jų 2.28 ha pasėlių (kodai 5RU-1, 5KR-1, 5KR-2) ir 5,37 ha kitų laukų (kodai 5PD-1,5DG-1,5KT-1). Pareiškėja 7,65 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravo tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Programos priemonę MPŪV, 2,28 ha – Susietajai PNTI. Pagal Centro 2010 m. birželio 29 d. ortofotonuotraukas dėl pareiškėjos 2009 m. paraiškos buvo nustatyti netinkamai paramai plotai KŽS 7 laukuose: 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 2, deklaruota 0,57 ha pasėlių 5KR-1 (kvietrugiai vasariniai); 0,13 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 7, deklaruota 1,36 ha naudmenų 5DG-1 (daugiametės ganyklos - pievos 5 m. ir daugiau); 0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 5, deklaruota 0,36 ha naudmenų 5DG-1 (daugiametės ganyklos - pievos 5 m. ir daugiau); 0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 3, deklaruota 0,53 ha pasėlių 5KR-2 (kvietrugiai žieminiai); 0,03 ha (KŽS Nr. 980479-4288, lauko Nr. 1, deklaruota 0,80 ha naudmenų 5PD-1 (pūdymas juodasis); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 4, deklaruota 0,32 ha pasėlių 5RU-1 (rugiai); 1,05 ha (KŽS Nr. 980479-4288, lauko Nr. 2, deklaruota 2,75 ha naudmenų 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos 5 m. ir daugiau). Pagal minėtus Centro atnaujintos KŽSD bazės duomenis pareiškėjos 2009 metų paraiškoje deklaruoto 7,65 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto netinkamu paramai iš viso nustatytas 1,33 ha plotas (21,04 proc. deklaruoto ploto).

Pareiškėja 2010 m. gegužės 19 d. paraiškoje deklaravo iš viso 6,84 ha (KŽS 9 laukus) žemės ūkio naudmenų ir pasėlių (kodai 5DG-1, 5KR-1,5AV1, 5RU-1, 5KR-2, 5KT-1) Pagal Centro 2010 m. birželio 29 d. ortofotonuotraukas dėl pareiškėjos 2010 m. paraiškos buvo nustatyti netinkamai paramai plotai KŽS 6 laukuose: 1,05 ha (KŽS Nr. 980479-4288, lauko Nr. 1, deklaruota 2,75 ha pasėlių 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos 5 m. ir daugiau); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 2, deklaruota 0,56 ha pasėlių 5RU-1 (rugiai)); 0,04 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 3, deklaruota 0,53 ha pasėlių 5KR-2 (kvietrugiai žieminiai); 0,01 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 4, deklaruota 0,33 ha pasėlių 5GR-1 (grikiai)); 0,05 ha (KŽS Nr. 982479-9264 lauko Nr. 5, deklaruota 0,36 ha naudmenų 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos 5 m. ir daugiau); 0,17 ha (KŽS Nr. 982479-9264, lauko Nr. 7, deklaruota 1,34 ha naudmenų 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos 5 m. ir daugiau).Pagal minėtus Centro atnaujintos KŽSD bazės duomenis pareiškėjos dėl pareiškėjos 2010 metų paraiškoje deklaruoto 6,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto netinkamu paramai pripažintas iš viso 1,33 ha plotas (24,14 proc. deklaruoto ploto).

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad pareiškėjai teikiant 2009 ir 2010 metų paraiškas ir deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, deklaruojamų laukų įbraižymui žemėlapiuose buvo naudojama KŽSD bazė, sudaryta pagal 2005-2006 metų ortofotografinę medžiagą. To neneigia ir atsakovas skunde pirmosios instancijos teismui pats pabrėždamas, kad Direktoratas 2011 m. birželio mėnesį patikrinimo metu konstatavo, jog Lietuvos valdžios institucijos 2009 ir 2010 paraiškų paramai teikimo metais naudojo į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas pasenusias (daugiausia 2005 metų) ortofotografines nuotraukas su prasta ortofotografinių vaizdų analize. Byloje nekvestionuojama, kad Centui yra suteikti įgaliojimai atitinkamai koreguoti KŽSD bazę, o pareiškėjams yra pareiga tinkamai deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Taip pat nekvestionuojama Agentūros teisė ir pareiga atlikti paraiškų administracinį patikrinimą, ir nustačius pažeidimus, taikyti sankcijas. Tačiau pabrėžtina, kad sankcijų taikymas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie nekeltų abejonių, jog pareiškėjas deklaravo netinkamus paramai plotus. Sprendimo taikyti sankciją pagrindimas nustatytais faktiniais duomenimis itin aktualus tuo atveju, kai paramos lėšas administruojanti institucija keičia savo ankstesnę poziciją dėl deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti ir nusprendžia susigrąžinti jau išmokėtas lėšas. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti nustatyta, ar Agentūros atliktas pakartotinis pareiškėjos 2009 ir 2010 m. paraiškų administracinis patikrinimas, kuris pagrįstas vien tik Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr.1S-7479 pateikta informacija apie sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 ir 2010 metais deklaruoti laukai patenka į KŽSD sklypus, žymimus Gkodu blm, suformuotus KŽSD bazėje po 2011 metų pakeitimų integravimo (atnaujintus pagal 2009-2010 metų ortogotografinę medžiagą), atsakovui galėjo būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad į šį sąrašą įtraukta pareiškėja O. Ž. tyčia neteisingai deklaravo pirmiau minėtus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir 2013 m. liepos 31 d. sprendimais Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 taikyti jai sankcijas už 2009 ir 2010 metus.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros Sprendimų Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147, šiuos sprendimus panaikino (VAGK 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) konstatavusi, kad Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr.1S-7479 Agentūrai negalėjo būti pagrindas taikyti pareiškėjai sankcijas, nes pati Agentūra pagal teisės aktų numatytas procedūras nenustatė ir objektyviais duomenimis nepagrindė, kad pareiškėja 2009 ir 2010 metais neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Be to, VAGK nustatė, kad Agentūra taikė pareiškėjai sankcijas, neinformavusi jos apie nustatytus neatitikimus ir nesuteikusi galimybės apsiginti.

Pirmosios instancijos teismas panaikino VAGK sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) vertindamas, kad Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr.1S-7479 Agentūrai pateikti duomenys pagal kuriuos kai kurie pareiškėjos 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruoti KŽS laukai pateko į sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, nekelia abejonių ir šie faktiniai duomenys, taip pat Centro darbuotojos apklausos liudytoja parodymai įrodo neteisingo ploto deklaravimo faktą, o tai reiškia, kad pareiškėjai buvo išmokėtos pernelyg didelės sumos. Teismas nusprendė, kad esant minėtoms aplinkybėms ir nepraleistam senaties terminui, Agentūra Sprendimais Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 pagrįstai ir teisėtai nusprendė susigrąžinti išmokėtas lėšas.

Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ginčui aktualias aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino VAGK 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013), kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

Pirmosios instancijos teismas ir VAGK savo sprendimuose pagrįstai nurodė, kad ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.

Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003(toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009), Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės yra įtvirtintos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr.796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr.1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Reglamentas Nr. 796/2004 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą. Reglamento Nr. 796/2004 86 straipsnyje nurodyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010 m. sausio 1 d., tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010 m. sausio 1 d. Reglamento Nr. 796/2004 81 straipsnyje nurodyta, kad jis taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su 2010 m. sausio 1 d. prasidedančiais prekybos metais arba priemokų laikotarpiais.Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualios pareiškėjos 2009 ir 2010 metų paraiškos, atitinkamai yra aktualūs paraiškų pateikimo metais galioję Reglamentai.

2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių įžanginėse dalyse nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai parengti vadovaujantis minėtais Reglamentais ir kitais ES teisės aktais, nustatančiais tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šiame Sutartis straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2343 redakcija) 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Pagal šį Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10). Be to, ESTT yra konstatavęs, jog nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C‑316/10).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir tiesiogiai taikytino ES teisės akto (reglamento) ir nacionalinės teisės normos, sprendžiant ginčą pagrindiniu teisės aktu laikytinas tiesiogiai taikytinas ES teisės aktas – reglamentas. Nacionalinės teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

Reglamente Nr.796/2004 ir jam netekus galios įsigaliojusiame Reglamente Nr. 1122/2009, nustatančiuose pernelyg didelių išmokų už paramą susigrąžinimo klausimus, be kita ko, nustatyti išmokų susigrąžinimo terminai. Reglamento Nr.796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai. Reglamente Nr. 1122/2009, įsigaliojusiame nuo 2010 m. sausio 1 d., nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą numato V antraštinės dalies 80 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jei ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje minėtas įpareigojimas grąžinti išmokas netaikomas, kai išmokėdama paramą suklydo kompetentinga institucija arba kita įstaiga ir jei ūkininkas įprastomis sąlygomis tos klaidos negalėjo pastebėti (3 dalis). Tačiau kai klaida susijusi su faktiniais išmokos apskaičiavimo elementais, pirma pastraipa taikoma tik kai apie sprendimą susigrąžinti išmokėtą sumą nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo mokėjimo (5 dalis).

Grąžintinų ES žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką nacionalinėje teisėje nustato Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, kurios yra parengtos vadovaujantis šių Taisyklių įžanginėje dalyje išvardytais tiesiogiai taikytinais ES teisės aktais (reglamentais). Pagal nacionalinę teisę Nacionalinė mokėjimo agentūra yra paskirta atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę (Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 2 punktas). Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7 punkte išvardyti atvejai, kuriais vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, tarp jų atvejis, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) nustatytų reikalavimų (7.1.1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami Agentūros 2013 m. priimti sprendimai dėl išmokų už 2009 metus susigrąžinimo, priimti, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgiant tik į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ raštu pateiktus Agentūrai duomenis, atsižvelgdamas į minėtais Reglamentais nustatytą teisinį reguliavimą nenustatė, kad Agentūra negalėjo priimti sprendimų dėl išmokų už minėtą laikotarpį susigrąžinimo termino prasme, tačiau konstatavo, kad vykdomoji institucija (t.y. Nacionalinė mokėjimo agentūra), įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl išmokų susigrąžinimo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą (žr. LVAT 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-930/2014, 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1146 /2014).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš ES teisės aktų rėmėsi tik Reglamento Nr.796/2004 nuostatomis dėl pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo terminų, tačiau nesirėmė kitomis ginčui aktualiomis šio Reglamento normomis, taip pat ginčui aktualiu Reglamentu Nr.73/2009. Teismas, pasisakydamas dėl išmokų susigrąžinimo terminų, sprendime teisingai pažymėjo, kad priimdama sprendimą dėl paramos susigrąžinimo paramą administruojanti institucija turi surinkti pakankamai įrodymų, suteikiančių pagrindą paneigti teisę į atitinkamą išmokos dalį, tačiau neteisingai vertino aplinkybes dėl įrodymų pakankamumo ginčo atveju.

Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentus, suformuotus visiškai analogiškose administracinėse bylose, kuriose pareiškėjai ginčijo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 metais priimtus sprendimus susigrąžinti išmokas už 2009 ir (ar) 2010 paramos metus, atsižvelgiant į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateiktą Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. rugsėjo 11 d. Nr. A438-1102/2014, 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. A525-1256/2014, 2014 m. spalio 18 d. Nr. A624-1550/2014, 2014 m. spalio 23 d. Nr. A662-1934/2014, 2014 m. lapkričio 3 d. Nr. A822-1265/2014, 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. A662-2105/2014, 2014 m. gruodžio 2 d. Nr. A556-1974/2014 ir kt.). Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra visiškai analogiška pirmiau minėtoms, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Teismų įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose administracinėse bylose pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 73/2009 14 straipsnį, kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Integruotą sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema; d) paraiškos paramai gauti; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistema. Pagal to paties reglamento 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Reglamento Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

Administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti (visų pirma – automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis) inter alia ir neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka skyrimo reikalavimų kriterijus (Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c) punktas). Pagal Reglamento Nr. 796/2004 2 straipsnio 26 dalį, referencinis sklypas – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, kuriam valstybės narės identifikavimo sistemoje skirtas individualus GIS identifikavimo numeris. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnis).

ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendime Maatschap T. van Oosterom en A. van Oosterom-Boelhouwer prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie, C-485/12 yra išaiškinęs, kad iš Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog jame nurodytų administracinių patikrinimų tikslas yra nustatyti pažeidimus ir pirmiausia patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Šiuo tikslu valstybės narės, kaip matyti iš Reglamento Nr. 73/2009 14 ir 15 straipsnių, pirmiausia turi sukurti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, kuri leistų palyginti ūkininko paraiškoje paramai gauti deklaruotus žemės ūkio paskirties sklypus ir į šią sistemą įtrauktus referencinius sklypus. Iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio, pagal kurį žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, pageidautina, pirmiausia kuriama naudojant aeronuotraukų ar erdvinių nuotraukų ortovaizdavimą, matyti, kad iš palydovo gautų vaizdų arba aeronuotraukų fotoanalizė taip pat gali būti naudojama, kai atliekant administracinius patikrinimus siekiama nustatyti paramos skyrimo sąlygas atitinkantį žemės plotą. Šiame sprendime ESTT konstatavo, jog Reglamentas Nr. 796/2004 turi būti aiškinamas taip, kad kai, be automatizuotai atliekamų kryžminių patikrinimų, skirtų ūkininko bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atitikčiai paramos skyrimo sąlygoms patikrinti, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos atnaujinimo atliekamas dar vienas patikrinimas remiantis neseniai padarytomis aeronuotraukomis, kurio metu šio ūkininko deklaracijoje nustatoma netikslumų, kompetentinga institucija neprivalo atlikti patikrinimo vietoje, bet pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį turi diskreciją nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis. Konkrečiai kalbant, kompetentinga institucija negali būti laikoma įpareigota atlikti atitinkamus žemės sklypų plotų matavimus vietoje, jei neturi jokių abejonių dėl matavimo duomenų, gautų iš jos turimų aeronuotraukų.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą bei ESTT pateiktus Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio nuostatų, susijusių su Reglamento Nr. 73/2009 14,15, 17 straipsniais, išaiškinimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose bylose priėjo prie išvadų, kad ortofografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu. Naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje, tačiau tai, kokių tolimesnių priemonių turi būti imtasi, pripažįstama kompetentingos institucijos diskrecija. Iš minėto ESTT 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo C-485/12 motyvų matyti, jog institucijai pareiga atlikti atitinkamus žemės sklypų matavimus vietoje nekyla ir ji gali priimti sprendimus vadovaudamasi vien aeronuotraukomis tik tais atvejais, kai ji neturi jokių abejonių dėl tokiu būdu gautų matavimo duomenų. Taigi ortofotografinė medžiaga pripažintina tinkamu duomenų šaltiniu bei nustatytų neatitikimų įrodymu tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar Agentūra 2013 m. priimtais sprendimais dėl susidariusių skolų susigrąžinimo, kurie pagrįsti Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 Agentūrai pateiktais duomenimis apie sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, pagrįstai priėjo prie išvadų apie pareiškėjų netinkamai deklaruotus plotus paramai gauti, būtina įvertinti ortofografinės medžiagos, kuria remiantis buvo nustatytas netinkamas paramai gauti plotas, patikimumą, t. y. tai, ar dėl joje užfiksuotų duomenų tikslumo nėra jokių abejonių. Visais atvejais minėtose bylose teisėjų LVAT teisėjų kolegijos priėjo prie išvadų, kad Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateiktos medžiagos duomenys Agentūrai galėjo būti tik faktinis pagrindas abejonėms dėl galbūt netinkamai deklaruoto paramai gauti ploto, nes Centro pateiktoje medžiagoje netinkamų paramai gauti ploto nustatymas, atsižvelgiant į ortofotografinėje medžiagoje užfiksuotus vaizdus, nėra pakankamai patikimas, tikslus ir aiškus, analizuojant pateiktą ortofotografinę medžiagą tik vizualiai ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, nėra įmanomas tikslus ir neabejotinas tinkamų ir netinkamų paramai gauti laikų išskyrimas. Tam, kad būtų padarytos tikslios išvados bei atsirastų objektyvus pagrindas priimti sprendimą dėl sankcijų pritaikymo, Agentūra turėjo imtis priemonių tokios abejonės patvirtinimui. Pagal Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnio 2 dalį, kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, prireikus gali būti atliekamas patikrinimas vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvadų, kad šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, jog pareiškėjų ginčijami Agentūros sprendimai dėl skolų susigrąžinimo yra priimti neteisėtai bei nepagrįstai ir todėl yra naikintini.

Be to, minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai, nesutinkantys su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jų deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. ir (ar) 2010 m. Apie tai, kad jų 2009 m. ir (ar) 2010 m. paraiškoje deklaruoti laukai (jų dalys) yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimti Agentūros sprendimai dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjai sužinojo tik 2013 m. gavę Agentūros 2013 m. priimtus sprendimus dėl skolos susigrąžinimo.

Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, kuriame pažymėta, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodyta „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas).

Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal ESTT praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00).

Minėtose bylose nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai iki skundžiamų sprendimų priėmimo nebuvo informuoti apie Centro Agentūrai pateiktus duomenis ir jiems nebuvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimus, yra aktuali ir pareiškėjos O. Ž. atveju, nes iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad ji apie Agentūros sprendimus, kad atitinkami jos 2009 ir 2010 m. paraiškose deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai netinkami paramai gauti ir jai taikomos sankcijos sužinojo tik po to, kai jai buvo pritaikyta sankcija, t.y. gavusi Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. BR6-(3.144)-7502 ir jo priedus – Agentūros 2013 m liepos 31 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 dėl sankcijų taikymo ir skolos sugrąžinimo.

VAGK, priešingai nė pirmosios instancijos teismas, 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 3R-278(AG-249/05-2013 pagrįstai atkreipė dėmesį į šį aspektą ir pagrįstai konstatavo, kad Agentūra pažeidė pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pagal nacionalinės teisės aktus yra viena iš valstybės institucijų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – ir EŽŪGF) priemonių įgyvendinimą. Centras, be kita ko, yra atsakingas už paraiškų priėmimo informacinės sistemos (toliau – ir PPIS) kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, paraiškų duomenų priėmimo iš savivaldybių ir viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizavimą, paraiškų ir prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo dokumentų patikrinimą, šių dokumentų ir paraiškų duomenų perdavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr.189), už žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos administravimą, deklaruotų plotų nuotolinio tikrinimo organizavimą ir vykdymą (Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr.189 3.1 punktas). Šio Centro funkcijos yra susiję su Reglamento Nr. 73/2009 14, 15 ir 17 straipsnių nuostatų įgyvendinimu. Kiekvieniems 2007-2013 m. Programos metams atitinkamais ŽŪM įsakymais buvo patvirtintos tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės taisyklės, kuriose, be kita ko, nurodytos ir Centro funkcijos (2009 m. Taisyklių 36 punktas, 2010 m. Taisyklių 38 punktas), taip pat Agentūros funkcijos (2009 m. Taisyklių 34 punktas, 2010 m. Taisyklių 36 punktas).

Iš 2009 m. Taisyklių ir 2010 m. Taisyklių matyti, kad 2009 metai buvo perinamasis laikotarpis dėl deklaruojamų laukų ribų įbraižymo PPIS elektroniniu būdu. 2010 m. Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS. 2009 m. Taisyklės nereikalavo, kad pareiškėjas deklaruojamų laukų ribas įbraižytų PPIS būtent elektroniniu būdu. 2009 m. Taisyklės nustatė, kad pareiškėjas deklaruojamus žemės naudmenų ir pasėlių plotus įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka (26.1 punktas); ranka įbraižytus žemėlapio fragmentus su pažymėtomis laukų ribomis nuo 2009 m.balandžio 14 d. iki birželio 15 d. pateikia seniūnijoje dirbančiam savivaldybės tarnautojui (26.2 punktas); po 2009 m. birželio 15 d. iš savivaldybės (seniūnijos) gavęs informaciją dėl žemėlapio fragmente (-uose) pateiktų duomenų neatitikimų iki 2010 m. sausio 5 d. pateikia Centrui paštu žemėlapio fragmento (-ų) kopiją (-as) su pažymėtais ir aprašytais kontrolių žemės sklypų ribų pasikeitimais pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamas Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose taisykles (26.6 punktas). Pagal 2009 m. Taisykles seniūnijos darbuotojas, esant galimybei pagal pareiškėjo duomenis elektroniniu būdu įbraižo pareiškėjo deklaruojamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukų ribas, suformuoja bei atspausdina žemėlapių fragmentus (27.1 punktas), patikrina, ar pateikti ranka įbraižyti žemėlapio fragmentai bei ar visų ranka įbraižytų žemės ūkio naudmenų ar pasėlių laukų informacija yra paraiškoje (27.6 punktas). Pagal ŽŪM 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.3D-172 patvirtintų Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose taisykles (toliau – ir Įbraižymo taisyklės) deklaruojamų laukų ribos įbraižomos žemėlapiuose, kuriuos Centras parengia pagal administruojamą KŽSD bazę, atsižvelgdamas į 2008 m. deklaruojamų laukų duomenis ir atspausdinęs perduoda savivaldybėms, išskyrus žemėlapius, kuriuose 2008 m. laukai buvo deklaruoti elektroniniu būdu (Įbraižymo taisyklių 9,14, 24 punktai). Pagal Įbraižymo taisyklių 4 punktą žemėtvarkos skyrių specialistai, be kita ko, padeda ūkio subjektams įbraižyti laukų ribas.

2010 m. Taisyklių V skyrius (40-46 punktai) nustato žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų lauku ribų elektroninio įbraižymo tvarką, kurioje nurodyta, kad elektroninį žemėlapį sudaro: ortofotografinis žemėlapis; kontrolinių KŽSD bazės duomenys (kontrolinis dirbamos žemės sklypas (bl1); kontrolinis užstatytų teritorijų žemės sklypas (bl2); kontrolinis mišrus žemės sklypas (bl3); kontrolinių žemės sklypų identifikavimo numeriai; kontrolinių žemės sklypu Gkodai bl1, bl2, bl3, bl6, bl7, bl2003, taip pat kiti šiuose 2010 m. Taisyklių punktuose nurodyti duomenys. 2010 m. Taisyklių 42.2.3 punkte apibrėžta, kad kontrolinis mišrus žemės sklypas (bl3) - tai sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija, o vyraujantis ūkinis naudojimas – nedirbama žemė (miško žemė, krūmynai, pelkėtos teritorijos, karjerai ir pan.). Šio sklypo tinkamas paramai skirti plotas prilygintas 0.

2009 m. Taisyklėse, pagal kurias deklaruojamų laukų ribų įbraižymas paraiškų priėmimo informacinės sistemoje (PPIS) elektroniniu būdu dar nebuvo privalomas ir žemės ūkio naudmenų įbraižymas turėjo būti atliekamas pagal Įbraižymo taisykles, šių Taisyklių 25 punktas, nustatantis žemėlapio fragmento, į kurį turi būti įbraižytas deklaruojamas laukas, duomenis, numatė iš esmės analogiškus duomenis kaip ir elektroninio žemėlapio duomenys pagal 2010 m. Taisykles, tarp jų: ortofotografininį žemėlapį (25.1 p.), kontrolinį mišrų žemės sklypą (25.2.5 p.), kontrolinių mišrių žemės sklypų Gkodus bl3.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus (2009 ir 2010 m. paraiškų priedus – žemėlapius iš tuometinės KŽSD bazės) matyti, kad deklaravimui naudotuose Centro sudarytuose žemėlapiuose Gkodu bl3 pažymėti plotai nebuvo išskirti (VAGK bylos 62,63 l.). Minėtas žymėjimas atsirado tik pagal 2009-2010 m. ortofotografijos duomenimis atnaujintą KŽSD bazę, skirtą 2011 metų deklaravimui (b.l.32-52). Pažymėtina ir tai, kad minėtuose žemėlapių fragmentuose (Įbraižymo taisyklių 2 priedas), kurie buvo naudojami deklaravimui, yra įrašai kad pareiškėją konsultavo ir padėjo įbraižyti atitinkamas valstybės institucijos (seniūnijos) specialistas.

Taigi, pareiškėjos argumentai, kad ji pasitikėjo specialistu ir deklaravimui naudojamų žemėlapiu tikslumu, byloje nepaneigti. Agentūra sprendimuose Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 konstatuodama tyčinį neteisingą deklaravimą, neatsižvelgė į pirmiau minėtų aplinkybių visumą ir taikė pareiškėjai sankciją formaliu pagrindu, t.y. atsižvelgdama vien tik į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 Agentūrai pateiktais duomenimis apie sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, kaip minėta pirmiau, net nesuteikdama galimybės būti išklausytai ir pateikti savo argumentus.

Agentūros 2013 m liepos 31 d. sprendimuose Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 nėra objektyviais patikrinimo duomenimis pagrįstų argumentų iš kurių būtų galima prieiti prie neabejotinų išvadų, jog pareiškėja 2009 ir 2010 m. nesilaikė ES ir (ar) nacionalinės teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Byloje nustatyta, kad pretendentams 2009 ir 2010 metais teikiant paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, deklaruojamų plotų įbraižymui žemėlapiuose buvo naudojama KŽSD bazė, sudaryta pagal 2005-2006 metų ortofografinę medžiagą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2013 m liepos 31 d. sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 priėmė atsižvelgdamas vien tik į Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 Agentūrai pateiktus duomenis apie sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Taigi, 2009 ir 2010 metais deklaravimo metu ir 2013 metais Atsakovui nustatant neatitikimus buvo naudojamos skirtingu laiku suformuotos KŽSD bazės, tarp kurių suformavimo yra 5 metų skirtumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad VAGK 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 3R-278(AG-249/05-2013) iš esmės pagrįstai nurodė, kad pirmiau minėti Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 1S-7479 ir pareiškėjų sąrašas Agentūrai negalėjo būti pagrindas konstatuoti faktą, kad pareiškėja į 2009 ir 2010 metų paraiškose deklaravo netinkamus paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, o savarankiško vertinimo Agentūra neatliko. Panaikindama Agentūros Sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 VAGK pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad Direktorato, kuris 2011 m. birželio 6–10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais, pastabose nurodyta, jog Lietuvos valdžios institucijų naudojamose pasenusiose ir prastos kokybės ŽSIS ir GIS sistemose, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, ūkininkai deklaracijose negalėjo grafiškai nustatyti savo sklypų ribų ir užtikrinti, kad jų sklypuose esantys reikalavimų neatitinkantys - plotai nebūtų įtraukti.

Atsakovas, pripažindamas Direktorato išvadose nurodytus trūkumus, laikosi pozicijos, kad iš Centro 2011 m. atnaujintos KŽSD bazės ortofotografinių duomenų nustatyti pareiškėjos deklaruotų 2009 ir 2010 metais plotų neatitikimai, nepaisant to, kad deklaravimas 2009 - 2010 m. vyko pagal KŽSD bazės, suformuotos 2005-2006 m. ortofotografijas, žemėlapius, yra pakankamas pagrindas išvadoms, jog pareiškėja 2009 ir 2010 metais deklaravo netinkamą paramai gauti plotą, todėl skola Sprendimais Nr. SP1-(11.2.12E)-1144 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1147 buvo nustatyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija nesutikdama su šia atsakovo pozicija, taip pat su pirmosios instancijos teismo sprendimu, konstatuoja, kad atsakovo akcentuojamas Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 1S-7479 ir pareiškėjos įtraukimas į Centro 2012 m. sudarytą sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui (taikymui ateityje) paruoštoje KŽSD bazėje, atnaujintoje pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, Agentūrai galėjo būti tik pagrindas suabejoti dėl galbūt pareiškėjos netinkamai deklaruoto paramai gauti ploto, o ne kaip besąlyginis pagrindas taikyti sankciją.

Pirmosios instancijos teismas liudytoja apklaustos Centro darbuotojos D. S. parodymus nepagrįstai vertino kaip patvirtinančius faktą, esą pareiškėja 2009-2010 m. neteisingai deklaravo tinkamus paramai plotus. Pažymėtina, kad minėta Centro darbuotoja pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo tik tą faktą, kad 2009-2010 m. deklaravimui buvo naudojami KŽSD bazės duomenys, suformuoti pagal 2005-2006 m. ortofotografinę medžiagą, o atnaujinus KŽSD bazę pagal 2009-2010 m. ortofotografijų duomenis, atsirado plotų neatitikimų.

Pabrėžtina, kad bendras lauko plotas KŽSD bazėje apskaičiuojamas automatiškai. Iš atnaujintos KŽSD bazės duomenų vien vizualiai negali būti objektyviai nustatyta kokia buvo faktinė padėtis ginčui aktualiuose plotuose deklaravimo metu 2009 ir 2010 metais, o sprendžiant dėl paramai tinkamų plotų deklaravimo teisingumo ir galimo sankcijos taikymo, plotai (jų skirtumai) turi būti nustatyti itin tiksliai ir motyvuotai, nes ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant, ar sankcija taikytina apskritai, o jei taikytina, tai kuria apimtimi.

Pareiškėjos 2009-2010 m. deklaruotų KŽS kai kurių laukų plotų neatitikimai pagal atnaujintą KŽSD bazę (lyginant juos su deklaruotais pagal 2005-2006 m. KŽSD bazę) nedideli (keturiais atvejais 0,01 ha). Pareiškėja, kuriai, kaip jau buvo minėta, atsakovas, prieš priimdamas sprendimus dėl sankcijų taikymo, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus, byloje pateikė argumentą, esą laukų ploto skirtumai galėjo atsirasti dėl to, kad ortofotografija buvo atlikta tokiu metų laiku (pagal bylos duomenis 2010 m. birželio 29 d.), kai medžių žalioji laja pridengė pamiškėse esančių laukų atitinkamus ruožus, o atsakovas nebuvo atvykęs į vietą ir nesiaiškino neatitikimų priežasčių.

Ši pareiškėjos abejonė byloje nepaneigta. Minėta, kad Direktoratas tikrinimo metu pareiškė pastabas, kad 2009-2010 m. deklaravimams buvo naudojami pasenę, blogos kokybės žemėlapiai. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas turėjo spręsti dėl konkrečių netinkamų paramai plotų (ginčo plotų) identifikavimo ir deklaravimo duomenų įvertinimo pagal deklaravimo metu galiojusią KŽSD bazę ir jos pokyčius. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadoms, kad šiuo atveju pareiškėjos 2009 ir 2010 m. paraiškų pakartotinis administracinis patikrinimas objektyviai galėjo būti atliktas vien tik pagal atnaujintą ortofotografinę medžiagą, t.y. be duomenų patikrinimo vietoje ir ginčo plotams aktualios abiejų KŽSD bazių duomenų analizės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479, minėtu Sąrašu bei atnaujintos KŽSD bazės, skirtos 2011 metų deklaravimui duomenimis (į 2011 m. atnaujintą KŽSD bazę įtraukta pareiškėjos sklypų 2010 m. birželio 29 d. ortofotografija) atliko tik formalų 2009 ir 2010 m. paraiškų pakartotinį administracinį patikrinimą, nesiimdamas objektyvių administracinio patikrinimo veiksmų, kad būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys ar išsklaidantys abejonę dėl galbūt netinkamai deklaruoto paramai gauti ploto.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis ir nekelti abejonių dėl duomenų patikimumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013), netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 142 str.1 d., 143 str.). Todėl pareiškėjos O. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-278(AG-249/05-2013), atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos O. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis