A-624-1136-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1136/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00756-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu (b. l. 26–30) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) 2013 m. birželio 17 d. nutarimą, kuriuo jam atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus ir priteisti 20 683 Lt neturtinę ir 33 Lt turtinę žalą.

Paaiškino, kad automobilį vairuoja apie 30 metų, paskutiniais metais jokių nuobaudų neturi, dirba Krašto apsaugos sistemoje kiemsargiu. 2013 m. birželio mėn. praėjo privalomąjį sveikatos patikrinimą ir buvo pripažintas tinkamu tam darbui, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nustatė, jog negali vairuoti B kategorijos transporto priemonių. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas suvaržė teises, buvo sutrikdytas ramus gyvenimas ir darbas. Dėl pareiškėjo ramybės trukdymo ir laiko gaišinimo atsirado moralinė žala. Taip pat atsirado išlaidos dėl techninių priemonių ir atitinkamų medžiagų sunaudojimo, teisminės išlaidos, negautos pajamos dėl pareiškėjo teisių ribojimo jam netrukdomai dirbti ir gyventi.

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į skundą (b. l. 33–34) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje 2013 m. birželio 14 d. gautas pranešimas Nr. (1.16)5-482 iš Viešosios įstaigos Dainavos poliklinikos dėl medicininės informacijos pateikimo. Minėtame pranešime yra nurodyta, kad K. R. P., atlikus vairuotojo sveikatos patikrinimą, nustatyta, kad šis asmuo negali vairuoti „B“ kategorijos transporto priemonių. Pažymėta, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. VĮ „Regitra“ buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis jam teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas nusako, kad teisė vairuoti transporto priemonę atimama, kai asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Paaiškėjus aplinkybei, kad K. R. P. transporto priemonių vairuoti negali, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2013 m. birželio 17 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Manė, kad K. R. P. teisę vairuoti transporto priemones buvo atimta teisėtai, siekiant apsaugoti patį pareiškėją bei kitus eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo K. R. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimu iš K. R. P. buvo atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus. Apie priimtą sprendimą nutarta pranešti K. R. P. ir VĮ „Regitra“, o K. R. P. įpareigotas pateikti vairuotojo pažymėjimą saugojimui (b. l. 41).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimo, kuriuo K. R. P. buvo atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pagrindu. Priimdamas ginčijamą nutarimą atsakovas rėmėsi 2013 m. birželio 17 d. gautu pranešimu Nr. (1.16)5-482 iš Viešosios įstaigos Dainavos poliklinikos Dėl medicininės informacijos pateikimo (b. l. 37–38), kur pareiškėjui buvo atliekamas vairuotojo sveikatos patikrinimas.

Teismas nurodė, jog vairuotojų sveikata tikrinama laikantis Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 reikalavimų. Aprašo 7, 10, 16, 26, 29 ir 30 punktuose nurodyta, jog vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas; kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs; atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (toliau – F Nr. 083-1/a); bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką; sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – ir GKK); pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog šiose teisės normose nurodytos aplinkybės nustatytinos vertinant įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas iš sveikatos priežiūros įstaigos administracijos turėjo duomenų, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę negali vairuoti turimos „B“ kategorijos transporto priemonių. Pateiktoje informacijoje buvo nurodytas tikrinamojo asmens kodas, vardas, pavardė, adresas ir kito sveikatos patikrinimo laikas. Tokio turinio informacijos pateikimas (gavimas) atitiko Aprašo 26 punkte nustatytus reikalavimus, todėl nesant duomenų, kad pareiškėjas apskundęs Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos sprendimą Aprašo 30 punkte nustatyta tvarka, atsakovas privalėjo elgtis taip, kaip nurodyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. atimti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, nes pagal sveikatos būklę K. R. P. negalėjo tinkamai vairuoti transporto priemonių. Pažymėta ir tai, kad ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis neturi pagrindo užginčyti Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos sprendimą. Teismas taip pat vertino, kad priimant ginčijamą nutarimą nebuvo pažeistas šalių lygybės principas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo galima susipažinti su visa pateikta medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl nei viena proceso šalis neatsidūrė akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį.

Teismas darė išvadą, jog Kauno apskrities VPK, vadovaudamasis Saugaus eismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundas šioje dalyje atmestinas ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 20 683 Lt neturtinę ir 33 Lt turtinę žalą susijęs su pagrindiniu skundo reikalavimu panaikinti Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimą, kuriuo atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones iki pareiškėjo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus. Konstatavus, kad Kauno apskrities VPK pareigūnai elgėsi teisėtai, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimų dėl žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas K. R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – išnagrinėti bylą iš esmės.

Apeliaciniame skunde (b. l. 55–58) teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikintinas pagal ABTĮ 142 straipsnį. Administracinę bylą nagrinėjant izoliuotai ir siaurai apibrėžus ribas, buvo nepanaikintas Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimas, ir neliko pagrindo dėl to nutarimo atsiradusiai žalai atlyginti. Teigia, kad byloje nėra posėdžio garso įrašo, pareiškėjas jo negavo. Raštinėje paprašius garso įrašo atsakė, kad jo nėra, po to pasiūlė užpildyti blanką garso įrašui gauti, o atvykęs gauti tą garso įrašą, gavo tuščią kompaktinį diską.

Mano, kad skundžiamame Kauno apskrities VPK nutarime yra prieštaravimų. Pagal nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktą pareiškėjas turi atiduoti (jam atimama teisė vairuoti) vairuotojo pažymėjimą saugojimui, kai pagal 1 punktą nutarė jam teisę vairuoti visų rūšių automobilius nuo to nutarimo paskelbimo iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus. Nutarimu nutarė K. R. P. teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, o byloje nustatyta, kad šiuo 2013 m. birželio 17 d. nutarimu iš pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones. Jei šis prieštaravimas yra dėl kalbos klaidų, mano, jog sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio pagrindu.

Nors teismo sprendime nurodoma, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis neturi pagrindo užginčyti Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde tvirtina, kad skunde aiškiai išdėstė, kad jam nežinomas Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos sprendimo pagrindas. Teigia, kad posėdyje paklaustas, ar jam žinomas šis komisijos sprendimas (kurio turinys yra, kad pareiškėjas vairuoti negali), jos atsakė taip, o ne ką, kaip, kodėl priiminėjo.

Esant aplinkybėms, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (dėl žalos), o bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų ir naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą, apeliacinės instancijos teismas turi priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 str.).

Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–71) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas K. R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimą ir priteisti 20 683 Lt neturtinę ir 33 Lt turtinę žalą.

Skundžiamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutarimas (b. l. 41) buvo priimtas nustačius, kad 2013 m. birželio 14 d. gautas pranešimas Nr. (1.16)5-482 iš Viešosios įstaigos Dainavos poliklinikos, kuriame nurodyta, jog atlikus vairuotojo K. R. P. sveikatos patikrinimą, nustatyta, kad jis negali vairuoti B kategorijos transporto priemonių, taip pat pridėta Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, F Nr. 083-1/a, patvirtinta kopija. 2007 m. rugsėjo 24 d. VĮ „Regitra“ buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis pareiškėjui teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 straipsniu, skundžiami nutarimu nutarta: atimti K. R. P. teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus; apie priimtą sprendimą raštu pranešti K. R. P. ir VĮ „Regitra“; K. R. P. įpareigoti pateikti vairuotojo pažymėjimą saugojimui.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl skundas dėl jo panaikinimo atmestas. Skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, 20 683 Lt neturtinę ir 33 Lt turtinę žalą susijęs su pagrindiniu skundo reikalavimu panaikinti Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimą. Konstatavus, kad Kauno apskrities VPK pareigūnai elgėsi teisėtai, teismas netenkino skundo reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi (2012 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. XI-1943 redakcija), teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Atvejus, dėl kurių iš asmens atimama teisė vairuoti transporto priemonę, numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (2008 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. X-1594 redakcija). Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonę atimama sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių. Teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas (2010 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. XI-893 redakcija) nustato, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką.

Ši tvarka yra nustatyta Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 7 punkte nustatyta, kad policijos įstaigos, gavusios iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2008, Nr. 121-4626), 26 punkte nurodytą rašytinę informaciją, kad asmuo, kuriam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, dėl sveikatos būklės negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, įgaliotas pareigūnas priima sprendimą atimti teisę vairuoti ir apie priimtą sprendimą per tris darbo dienas raštu informuoja asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas. Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad atimtas vairuotojo pažymėjimas, išskyrus Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose nustatytus atvejus, kai jis yra perduodamas VĮ „Regitra“, saugomas policijos įstaigoje, kurios įgaliotas pareigūnas priėmė sprendimą atimti teisę vairuoti.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (2008 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. V-973 redakcija; toliau – ir Aprašas) nustato, kad vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones arba jų junginius su priekaba ir (ar) traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus (Aprašo 1 p.).

Vairuotojų sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas (Aprašo 6 p.). Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (toliau – F Nr. 083-1/a) (Aprašo 16 p.). Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones ir kokiomis sąlygomis nurodant Bendrijoje taikomų apribojimų dėl medicininių priežasčių kodą (5 lentelė) (toliau – apribojimai) asmuo gali vairuoti, šeimos ar vidaus/vaikų ligų ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo į F Nr. 025/a, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu (Aprašo 18 p.).

Galutinę išvadą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu asmuo, įgaliotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu (komisijos pirmininkas) (Aprašo 19 p.). Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. 083-1/a ir patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais bei asmeniniais spaudais, Vairuotojų sveikatos tikrinimo arba gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) antspaudu arba SPĮ įstaigos antspaudu. F Nr. 083-1/a atiduodama pacientui (Aprašo 20 p.). Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką (Aprašo 26 p., 2010m. rugsėjo 20 d.

įsakymo Nr. V-802 redakcija). Atlikus profilaktinį sveikatos tikrinimą F Nr. 086/a ir (arba) F Nr. 083-1/a išduodama pacientui, kuris pats ją pateikia mokymo įstaigai arba įstaigai, išduodančiai ar grąžinančiai vairuotojo pažymėjimą arba pratęsiančiai jo galiojimą (valstybės įmonei „Regitra“, policijos įstaigai) (Aprašo 28 p.). Sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK (Aprašo 29 p.).

Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 30 p.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Viešoji įstaiga Kauno Dainavos poliklinika 2013 m. birželio 13 d. raštu Nr. (1.16)5-482 informavo Kauno apskrities VPK Kelių policijos viršininką apie tai, kad pareiškėjas negali vairuoti B kategorijos transporto priemonių, taip pat pateikė tai patvirtinančią Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, F Nr. 083-1/a, patvirtintą kopija, t. y. duomenis, numatytus Aprašo 26 punkte, kuriuos gavęs atsakovas, neturintis įgaliojimų kvestionuoti sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų duomenų teisingumo, privalėjo priimti Tvarkos aprašo 7 punkte numatytą sprendimą, t. y., atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, atimti iš K. R. P. teisę vairuoti transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus.

Aplinkybės, kad, pareiškėjo teigimu, jam nėra žinomos Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, nurodyto Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje Nr. 544, pagrindas, taip pat kad jaučiasi sveikas, yra pripažintas tinkamu darbui ir pan., nėra pagrindas pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu atsakovo sprendimą, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių šio sprendimo išvadą: pavyzdžiui, kad Aprašo 29–30 punktų nustatyta tvarka nuginčijo Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos sprendimą ir kad jam yra išduota kita Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, F Nr. 083-1/a, patvirtinanti, kad pareiškėjas pagal sveikatos būklę gali vairuoti B kategorijos transporto priemones.

Pažymėtina, kad nors skundžiamo Kauno apskrities VPK nutarimo rezoliucinėje dalyje 1 punkte tik nurodyta „K. R. P. teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus“, t. y. praleistas žodis „atimti“, vertinant viso nutarimo turinį bei kitų rezoliucinės dalies punktų prasmę, darytina išvada, jog šiuo punktu buvo nutarta pareiškėjui atimti teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones, kas tiek pareiškėjui, tiek kitiems asmenims buvo ir yra pakankamai akivaizdu. Atsižvelgiant į tai, žodžio „atimti“ neįrašymas ginčijamo nutarimo rezoliucinėje dalyje vertinamas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nesudaro pagrindo nutarimo pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Tam, kad veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamoje administracinėje byloje Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmo, su kurio atlikimu pareiškėjas sieja jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, t. y. Kauno apskrities VPK 2013 m. birželio 17 d. nutarimo, jau minėta, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, nebuvimą, pagrįstai netenkino ir šios skundo dalies.

Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus jo skundo reikalavimus, yra nepagrįsti: iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas vertino tiek Kauno apskrities VPK pareigūnų nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tiek pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdamas, jog byloje nėra pirmos instancijos teismo posėdžio garso įrašo, bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas buvo daromas stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo įrašymo sistemą „SRS Femida“ (b. l. 48–49). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1412-414/2013 garso įrašas yra įkeltas.

Pažymėtina, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas, prašęs teismo posėdžio garso įrašo, gavo kompaktinį diską, kuriame jis nebuvo įrašytas, nėra patvirtinta įrodymais, be to, bet kokiu atveju nebūtų pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kadangi, kaip minėta, teismo posėdžio garso įrašas yra padarytas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktų nuostatas, į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo K. R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė