2K-256-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-256-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00604-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,

išteisintajam A. Ž.,

išteisintojo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt, t. y. 753 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nusikalstamos veikos padarymo metu gautas turtas, t. y. 1900 Eur. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo A. Ž. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. Ž. vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nusikalstamos veikos padarymo metu gautas turtas, t. y. 1900 Eur.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 28 d., apie 18 val., namo Tauragėje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo nukentėjusiosios I. A. sumokėti jam 1900 Eur už pagrobto, jai nuosavybės teise priklausančio, automobilio „Toyota Corolla Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinimą. I. A., siekdama atgauti pagrobtą, jai priklausantį, automobilį bei vykdydama A. Ž. reikalavimą, namo laiptinėje padavė jam 1900 Eur. A. Ž., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012 m. birželio 28 d., apie 20.30 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, nuvežė I. A. į Kauną, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, kur nurodė jai automobilio „Toyota Corolla Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietą, o I. A. automobilį parsigabeno į Tauragę.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Šios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog A. Ž. nukentėjusiajai pateikė neteisėtą reikalavimą ir pateikdamas jį grasino, naudojo kokią nors psichinę prievartą prieš ją, byloje nėra, todėl A. Ž. veikoje nėra būtinojo BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – turto prievartavimo – sudėties, t. y. objektyviųjų būtinųjų požymių – veikos (nesant teisėto pagrindo vertimo perduoti turtą) ir jos padarymo būdo (psichinės prievartos) bei subjektyviojo būtinojo požymio – tiesioginės tyčios. Šiuos teiginius teismas grindė I. A. ir A. Ž. parodymais, kad I. A. prašymu A. Ž. tik nuvežė ją į Kauną pasiimti atsiradusio automobilio ir nelaukęs išvažiavo. Tokie A. Ž. parodymai, pasak prokuroro, visiškai nelogiški, nes atvežęs ją į Kauną turėjo padėti surasti paliktą automobilį ir tik po to išvažiuoti. Iš A. A. parodymų, kad suradusi automobilį ji pasivijo į Tauragę grįžtantį A. Ž., ir iš degalinės „Lukoil“ vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas I. A. ir A. Ž. susitikimas degalinėje, prokuroro nuomone, darytina išvada, kad A. Ž. sulaukė, kol I. A. pasiėmė automobilį ir lydėjo ją į Tauragę, todėl A. Ž. ir I. A. parodymai paneigti kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad I. A. versija, jog pinigus už automobilio sugrąžinimą ji perdavė nepažįstamam asmeniui, kuris neva nurodė kur yra jos pagrobtas automobilis, o kaltę suvertė A. Ž., nes nebuvo kito žmogaus, ant kurio galėtų suversti kaltę, neatitinka tikrovės, yra nelogiška ir prieštaringa.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nesivadovauti byloje esančiais I. A., R. A., A. Ž., B. L. kitų asmenų telefoniniais pokalbiais yra neteisingas bei neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais pokalbiais ir nurodė, kad nuo pat automobilio paieškos pradžios I. A. nesakė tiesos policijos pareigūnams ir tai, anot prokuroro, visiškai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl telefoninių pokalbių neinformatyvumo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė I. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nesugretino jų su teisme duotais parodymais bei kita bylos medžiaga.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu I. A. iš esmės paneigė savo parodymus, kaip vieną iš parodymų pakeitimo priežasčių nurodydama policijos pareigūnų spaudimą, tačiau tai, prokuroro nuomone, paneigia apklausos vaizdo įrašas ir policijos pareigūnų V. K. (buv. B.) ir Ž. M. parodymai, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nevertino. Sugretinus I. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu su telefoniniais pokalbiais, policijos pareigūnų parodymais bei kita bylos medžiaga akivaizdžiai matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai apie turto prievartavimo aplinkybes – A. Ž. vaidmenį surandant automobilį, paimant pinigus, lydint iki Kauno, kur buvo pavogtas automobilis, visiškai atitinka nustatytas faktines aplinkybes.

Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. Ž. buvo kaip nors susijęs su I. A. automobilio pagrobimu ir tarpininkavo iš jos prievartaujant turtą, yra nepagrįsta ir neteisinga. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji suprato, jog pinigus ji turi perduoti vykdydama neteisėtus A. Ž. reikalavimus ir bijodama prarasti automobilį, reikalaujamą pinigų sumą perdavė A. Ž., kuris suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia, nes, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo perduoti jam pinigus už automobilio sugrąžinimą, t. y. vertė nukentėjusiąją jam sumokėti. Pasak prokuroro, A. Ž. nurodė I. A. mokėtiną pinigų sumą už automobilio susigrąžinimą, aktyviai domėjosi automobilio dokumentais ir raktais, nuvežė I. A. į Kauną ir parodė kur paliktas iš jos pagrobtas automobilis. Jeigu A. Ž. būtų, kaip teismas įvardijo, „techninis tarpininkas“, jis nedisponuotų informacija, nebūtų įvardijęs reikalaujamos pinigų sumos, nebūtų I. A. liepęs su juo važiuoti pasiimti automobilio ir nebūtų žinojęs konkrečios automobilio saugojimo vietos. Nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai nei konstatuojama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje rodo, kad A. Ž. veiksmai prieš I. A. buvo nusikalstami, o ne siekimas jai padėti. Tai patvirtina A. Ž. tiesioginį ryšį su asmenimis, kurie pagrobė nukentėjusiosios automobilį – būtent jam buvo perduoti pinigai kaip išpirka už pagrobtą automobilį ir jie nebuvo grąžinti nukentėjusiajai.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir prieštaringai įvertino įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas A. Ž., ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatas, o panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį A. Ž., esant jo kaltės įrodymams padarius nusikalstamą veiką (BK 181 straipsnio 1 dalis) pažeidė BK 2 straipsnio nuostatas. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir teisingai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 28 d. apie 3.14 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio gyvenamojo namo Tauragėje, (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis „Toyota Corolla Verso“ (duomenys neskelbtini), priklausantis I. A.. Dėl minėto automobilio vagystės I. A. kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tos pačios dienos, t. y. 2012 m. birželio 28 d. vakare, nukentėjusioji I. A. pavogtą jai priklausantį automobilį išsipirko už 1900 Eur ir iš Kauno parsigabeno į Tauragę. Susigrąžinant automobilį nukentėjusiajai tarpininkavo kaimynas A. Ž..

Teismai nagrinėjamoje byloje nustatytą faktinę situaciją įvertino skirtingai.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų gautus duomenys, gautą informaciją slapta klausantis pokalbių telefonu ir kita bylos medžiaga, padarė išvadą, kad A. Ž. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo nukentėjusiosios I. A. sumokėti 1900 Eur už pagrobto, jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“ sugrąžinimą. Gavęs iš nukentėjusiosios reikalaujamą sumą A. Ž. 2012 m. birželio 28 d. vakare, nuvežė nukentėjusiąją į Kauną, kur nurodė automobilio buvimo vietą, o I. A. parvairavo savo automobilį į Tauragę. Šios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes pripažino, kad A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokia A. Ž. veikos kvalifikacija ir nurodė, kad A. Ž. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Šios instancijos teismo nuomone, šioje byloje esminę reikšmę veikos kvalifikavimui turi atsakymas į klausimą, ar A. Ž. nukentėjusiajai I. A. pateikė neteisėtą reikalavimą, t. y. reikalavo sumokėti pinigus už jos automobilį, ir ar tai padarė vartodamas psichinę prievartą, t. y. jai grasindamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog A. Ž. nukentėjusiajai tokį neteisėtą reikalavimą pateikė ir pateikdamas jį grasino, vartojo kokią nors psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta ir tai, kad turto prievartavimu gali būti pripažinta veika, kai kaltininkas atlieka tarpininko vaidmenį tarp nukentėjusioj, kuris nori susigrąžinti pagrobtą turtą arba dokumentą, iš asmenų, reikalaujančių išpirkos už turto ar dokumento sugrąžinimą. Tačiau tarpininko, į kurį kreipėsi pats nukentėjusysis, veikos pripažinimas turto prievartavimu turi remtis išvada apie jo bendradarbiavimą su pagrobtu turtu ar dokumentu disponuojančiais asmenimis. Tais atvejais, kai toks bendradarbiavimas nenustatytas, o tarpininkas veikia nukentėjusiojo prašymu ir atlieka tik techninę išpirkos ir informacijos gavimo – perdavimo funkciją, turto prievartavimo požymių nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas joks A. Ž. ir kito asmens, kuris disponavo pagrobtu turtu, bendradarbiavimas. Nesant byloje tokių duomenų, teismas negalėjo padaryti išvados, kad A. Ž. tarpininkavo, būtent užmaskuota forma vertė nukentėjusiąją I. A. suteikti turtinę naudą ir už informaciją apie automobilio buvimo vietą perduoti jam tam tikrą pinigų sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog A. Ž. buvo kaip nors susijęs su I. A. automobilio pagrobimu ir tarpininkavo jos turto prievartavime.

Kasatorius nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasaciniame skunde nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusioji suprato, jog pinigus ji turi perduoti vykdydama neteisėtus A. Ž. reikalavimus, ir, bijodama prarasti jai priklausantį automobilį, reikalaujamą pinigų sumą perdavė A. Ž.. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento. Taigi būtent A. Ž. nurodė I. A. mokėtiną pinigų sumą už automobilio susigrąžinimą, taip pat nuvežė ją į Kauną, ir parodė kur paliktas iš jos pagrobtas automobilis. Jeigu A. Ž. būtų kaip teismas įvardino – techninis tarpininkas, jis nedisponuotų visa informacija, t. y. nebūtų įvardijęs reikalaujamos pinigų sumos, nebūtų žinojęs konkrečios automobilio saugojimo vietos. Nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai nei konstatuojama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje patvirtina A. Ž. tiesioginį ryšį su asmenimis, kurie pagrobė automobilį – būtent jam buvo perduoti pinigai kaip išpirka už pagrobtą automobilį, jis disponavo tais pinigais ir, kaip parodė nukentėjusioji, neaišku kaip A. Ž. su tais pinigais pasielgė, tačiau nustatyta, kad jie nebuvo grąžinti nukentėjusiajai. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir prieštaringai įvertino įrodymus, kurias grindžiamas kaltinimas A. Ž., taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias vertinti įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Būtinas veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį. Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 28 d. 3.14 val., buvo pavogtas nukentėjusiajai I. A. priklausantis automobilis. Nukentėjusioji apie automobilio vagystę pranešė policijai dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tos pačios dienos vakare nukentėjusioji automobilį atgavo sumokėjusi už jį 1900 Eur išpirką. Kaltinamasis A. Ž. kaltės dėl turto prievartavimo nepripažįsta. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė savo parodymus apie automobilio atgavimo aplinkybes, tačiau 2012 m. gruodžio 7 d. apklausoje parodė, kad apie automobilio dingimą užsiminus A. Ž. po kiek laiko gavo iš jo informaciją, kad pavogtas automobilis gali atsirasti. Vėliau, jai būnant A. Ž. bute ir išėjus į laiptinę, šis jai pasakė, kad norint atgauti automobilį reikia 1900 Eur, ji tokią pinigų sumą jam ir perdavė. A. Ž. pasakė, kad reikės važiuoti į Kauną ir pats ten ją nuvežė, kur sustojus prie gatvės ji pamatė savo automobilį.

Turto prievartavimo sudėtis (BK 181 straipsnio 1 dalis) yra formali, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, ar panaudojant kitokią psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2008, 2K-253/2008, 2K-22/2011, 2K-203/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, jog nukentėjusioji I. A. suprato, kad pinigus (1900 Eur) A. Ž. ji turi perduoti vykdydama neteisėtus jo reikalavimus, nes, nesumokėjus reikalaujamos sumos, pagrobtas automobilis jai nebus grąžintas (kitokia psichine prievarta), o A. Ž. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2012 m. birželio 28 d. vakare nuvežė nukentėjusiąją į Kauną ir parodė, kur paliktas iš jos pagrobtas automobilis. Taigi A. Ž. veiksmai rodo, kad jis tiesiogiai kontaktavo su asmenimis, kurie pagrobė I. A. automobilį, būtent jam buvo perduoti pinigai kaip išpirka už pagrobtą automobilį ir jis jais disponavo, būtent A. Ž. buvo žinoma pagrobto nukentėjusiajai priklausančio automobilio buvimo vieta Kaune. Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. nebuvo atsitiktinis veiksmų dalyvis ir siekė ne siekdamas padėti nukentėjusiajai, o priešingai - veikė prieš ją nusikalstamai. Taigi apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais panaikintas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis A. Ž. ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, nėra išsamūs ir įtikinami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išteisindamas A. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas