A-438-652-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-652/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01532-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV veikla“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV veikla“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „AV veikla“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą išregistruoti iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro Nr. (4.66)-333-1477 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas, ginčijamas sprendimas).

Skunde nurodė, kad su Vilniaus AVMI sprendimu nesutinka, nes atsakovas, priimdamas šį sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo ekonominės veiklos sustabdymo priežastis, kurios yra laikino pobūdžio ir kurioms išnykus pareiškėjas ketina tęsti savo ekonominę veiklą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią išregistravimas iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registro turėtų būti taikomas visų pirmą tų subjektų atžvilgiu, kurie neegzistuoja arba vengia kontaktų su mokesčių administratoriumi (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-101/2013). Tuo tarpu pareiškėjas yra veikiantis subjektas, nevengiantis kontaktų su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjas, gavęs atsakovo 2012 m. lapkričio 12 d. pranešimą Nr. (4.65)-46-23596, 2012 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu pateikė Vilniaus AVMI paaiškinimus, nurodydamas, kad bendrovės ekonominė veikla laikinai sustabdyta išimtinai dėl teisminių ginčų su UAB „Swedbank lizingas“ ir pareiškėjo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas prašė neišregistruoti jo iš PVM mokėtojų registro, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos su UAB „Swedbank lizingas“. Po šių ginčų išnagrinėjimo pareiškėjas ketina tęsti ekonominę veiklą.

Be to, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė į sunkias ekonomines pasekmes, kurios atsiras pareiškėjui dėl šio sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 69 straipsnio 1 dalį pareiškėją išregistravus iš PVM mokėtojų registro, jam atsiras prievolė į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM (238 344 Lt). Tokio dydžio prievolės įvykdymas, kai bendrovės veikla yra sustabdyta, pareiškėjui gali sukelti nemokumo situaciją. Tokiu būdu mokesčių administratorius pažeidė pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teises, teisėtus interesus, taigi nesilaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 punkto nuostatų.

Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 29–31) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad, remdamasis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47.1 punkto nuostatomis, savo iniciatyva, įvertinęs pareiškėjo veiklos ypatybes, t. y. nustatęs, kad bendrovė 2012 m. vasario mėn. – 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, išregistravo jį iš PVM mokėtojų registro. Pažymėjo, kad bendrovė 2013 m. balandžio 19 d. pateiktoje 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje taip pat nedeklaravo prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo, o taip pat prekių ir (ar) paslaugų įsigijimo. Nurodė, kad pagal PVMĮ 88 straipsnį pareiškėjas per 20 dienų po išregistravimo iš PVM mokėtojų registro privalėjo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų registro asmens PVM deklaraciją ir joje šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Išregistruojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio, t. y. 2013 m. balandžio mėn. 1–5 d., PVM deklaracijos pareiškėjas Vilniaus AVMI nepateikė, prievolių, susijusių su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, nedeklaravo. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė, numačiusi faktiškai vykdyti ekonominę veiklą, siejamą su PVM prievolėmis, vadovaujantis Taisyklėmis, vėl gali būti įregistruota PVM mokėtoja Vilniaus AVMI pateikusi prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (b. l. 74–77) pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamą sprendimą Vilniaus AVMI priėmė vadovaudamasi PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Taisyklių 47.1 punkte. Ginčijamame sprendime Inspekcija nurodė nustačiusi, kad PVM mokėtojas UAB „AV veikla“ nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų ES valstybių narių. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tokią išvadą Inspekcija padarė įvertinusi pareiškėjo pateiktas PVM deklaracijas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie bendrovėje dirbančius du asmenis, kurių registruotas nedraudiminis laikotarpis yra nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl fakto, jog ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas veiklos nevykdė, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-823/2008, įvertino, kad pareiškėjo argumentai dėl veiklos sustabdymo laikino pobūdžio, dėl vykstančių teisminių ginčų tarp jo ir UAB „Swedbank lizingas“ bei dėl galimų neigiamų ekonominių pasekmių ir gręsiančio bankroto nepaneigia Inspekcijos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui atnaujinus veiklą ir PVMĮ bei Taisyklėse nustatyta tvarka įsiregistravus PVM mokėtojų registre, pagal PVMĮ 63 straipsnio nuostatas jis įgis teisę prekių ir (arba) paslaugų, įsigytų ir (arba) importuotų iki jo įregistravimo PVM mokėtoju dienos, pirkimo ir (arba) importo PVM, laikantis PVMĮ VII skyriaus (PVM atskaita) nuostatų ir šiame straipsnyje nustatytų apribojimų, įtraukti į PVM atskaitą, jeigu jos bus naudojamos to PVM mokėtojo PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai. Iš to seka išvada, kad ginčijamu sprendimu išregistravus pareiškėją iš PVM mokėtojų registro jo, kaip mokesčių mokėtojo, teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio taikymo prasme.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–83), kuriuo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus AVMI 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą išregistruoti iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro Nr. (4.66)-333-1477.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas formaliai įvertino bylos aplinkybes, nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatančia, jog priimdamas sprendimą mokesčių administratorius privalo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra veikiantis subjektas, kurio vystomi nekilnojamojo turto projektai (ilgalaikio materialaus turto kūrimo procesas) užsitęsė dėl vystančių teisminių procesų, o tai nėra tas pats, kas „ūkinės veiklos nevykdantis asmuo“, be to, neatsižvelgė ir į neigiamas bei neadekvačias VMI sprendimo pasekmes.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nesinaudoja savo, kaip PVM mokėtojo, teisėmis ir valstybei nedaro jokios žalos, t. y. nepiktnaudžiauja, nesukčiauja ir nesislapsto, nesiekia susigrąžinti PVM. Pareiškėjo tikslas – išsaugoti teisę būti PVM mokėtoju, kol bus išspręsti teisminiai ginčai.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 94–96) prašo jo netenkinti.

Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, tinkamai taikė teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė įrodymų visumą bei priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo išregistruoti pareiškėją iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro Nr. (4.66)-333-1477 (b. l. 33), nes šis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų ES valstybių narių, bei įpareigoti pareiškėją per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo pateikti Vilniaus AVMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis jokios ekonominės veiklos ir/ar įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdo, neneigia ir ją pripažįsta (b. l. 1–3, 9, 81–83), tačiau mano, jog jis neturėjo būti išregistruotas iš PVM mokėtojų registro, nes jo ekonominė veikla sustabdyta laikinai dėl teisminių ginčų su UAB „Swedbank lizingas“ bei jo turtui ir piniginėms lėšoms pritaikyto arešto, be to, šis išregistravimas jam sukels neigiamas turtines pasekmes, kas gali lemti jo bankrotą.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų“.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 2 d.) 47.1 punkte nurodyta, kad „AVMI iniciatyva (įvertinus atskiro PVM mokėtojo veiklos ypatybes (sezoniškumą ir pan.) iš Registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie AVMI duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A438-823/2008, yra išaiškinęs, kad pagal PVMĮ 75 straipsnio ir Taisyklių 47.1 punkto nuostatas išregistravimui iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva yra svarbus pats ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo faktas, kuriam patvirtinti mokesčių administratorius ir privalo nustatyti atitinkamas aplinkybes. Nurodyti teisės norminiai aktai nenumato, jog, siekdamas išregistruoti PVM mokėtoją iš PVM mokėtojų registro dėl ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo, mokesčių administratorius privalo papildomai tirti ir ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo priežastis, taip pat nenustato jokių kriterijų tokioms priežastims ir jų juridinei reikšmei įvertinti. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog būtent ekonominės veiklos (prekių teikimo ar paslaugų teikimo) vykdymas yra esminė įsiregistravimo ir buvimo PVM mokėtoju sąlyga, įtvirtinta PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija). Todėl asmenys, kurie buvo įregistruoti PVM mokėtojais, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nebevykdo anksčiau pradėtos ekonominės veiklos (ją nutraukė, sustabdė ir pan.) pagrįstai gali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro, jei tik nustatomos Taisyklių 47.1 punkte išvardintos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. užpildytose ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimo ir/ar paslaugų teikimo (b. l. 34–48). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis pareiškėjas 2011 m. sausio 3 d. turėjo 2 darbuotojus – A. V. (direktorius) ir V. V. (buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo), kurių nedraudiminis laikotarpis yra nurodytas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 51–52). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 54). Vilniaus AVMI 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (4.65)-46-23596 informavo pareiškėją apie numatomą jo išregistravimą iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva (b. l. 8). Pareiškėjas, atsakydamas į šį raštą, 2012 m. lapkričio 27 d. informavo Vilniaus AVMI, jog ekonominės veiklos nevykdo dėl teisminių ginčų su UAB „Swedbank lizingas“ (b. l. 9). Vilniaus AVMI 2013 m. balandžio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas jokios ekonominės veiklos, taip pat ir įsigijimų iš kitų ES valstybių narių, nevykdo. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. Taigi atsakovas teisėtai ir pagrįstai išregistravo pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Pareiškėjo teiginiai, paaiškinantys ekonominės veiklos nevykdymo priežastis, taip pat argumentai, susiję su išregistravimo iš PVM mokėtojų registro pasekmėmis, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. ekonominės veikos ir įsigijimų iš kitų ES valstybių narių vykdymo fakto.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV veikla“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas