AS-602-161-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602161/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02879-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Miglutė“, R. K., A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų mažosios bendrijos „Miglutė“ (toliau – ir MB „Miglutė“), R. K., A. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir atsakovas), kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl apribojimo taikymo adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo taikymo adresu (duomenys neskelbtini) galiojimą. Prašyme nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas lems realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui. Pažymėjo, kad įsigaliojus atsakovo sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, akivaizdžiai sumažėjo pareiškėjo pajamos, be to, jau yra atleistas darbuotojas. Pati įmonė patiria finansinių sunkumų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino.

Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo taikymo adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui MB „Miglutė“ yra apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėjo įmonės pajamos ir buvo atleistas darbuotojas. Minėtą aplinkybę patvirtina prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikta MB „Miglutė“ pažyma apie įmonės pelną už 2013 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., iš kurios matyti, jog parduotuvės, dirbant visą parą, pajamos yra daug didesnės. Ginčijamo sprendimo galiojimas, jei būtų priimtas palankus pareiškėjui teismo sprendimas, apsunkintų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimą, o kartu ir teismo sprendimo realų įgyvendinimą.

Teismas nurodė, kad apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., naktinė prekyba yra nepelninga. Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes MB „Miglutė“ jau patiria nuostolių. Todėl darė išvadą, kad šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-195/2010, kur buvo pažymėta, kad sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl teismas, įvertinęs ginčijamą aktą bei pareiškėjo prašymą ABTĮ 71 straipsnio kontekste, darė išvadą, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimo taikymo adresu (duomenys neskelbtini)galiojimas sustabdytas.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė 2013 m. gruodžio 9 d. (pagal gavimo datą) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo” yra norminis teisės aktas, paskelbtas 2013 m. lapkričio 16 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“ ir priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi bei atsižvelgiant į daug policijos raštų, taip pat tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją ir medžiagą bei siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

2. Ginčijamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, nevertino tokių aplinkybių: ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

3. Prekyba alkoholiu prekybos vietai, įsikūrusiai (duomenys neskelbtini), apribota nuo 2013 m. lapkričio 17 d., t. y. norminis teisės aktas įsigaliojo kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą, ir daugiau kaip pusę mėnesio pareiškėjui prekyba alkoholiu nebuvo apribota, todėl sieti pelno nebuvimą vien tik su priimtu ginčijamu savivaldybės tarybos sprendimu yra neteisinga ir nesąžininga, juo labiau, kad, kaip matyti iš pateiktos 2013 m. lapkričio 25 d. pažymos, pardavimų apimtys nuo rugsėjo mėnesio ir taip ženkliai mažėja.

4. Teismas nenustatinėjo, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimo užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį.

5. Viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju savivaldybė) pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad itin didelę žalą žmonių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultūrinei gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui daro alkoholio vartojimas. Alkoholio vartojimo ribojimas ir mažinimas įvardinti kaip vieni iš tikslų Lietuvos Respublikos Seimo dar 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 patvirtintoje Alkoholio ir tabako kontrolės programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52. Tai įrodo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 str. 1 d.).

6. Ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti. Pirmosios instancijos teismui net nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas, kadangi ginčijama nutartimi atitinkamos teritorijos gyventojų saugumas, jų sveikata ir šeimos gerovė supriešinami su vieno privataus subjekto ribotus interesus.

7. Pareiškėjai nėra tie subjektai, kurie pagal ABTĮ 16 skirsnį gali teikti pareiškimą/prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Pareiškėjai, nesutikdami su atskiruoju skundu, 2013 m. gruodžio 27 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime dėsto šiuos argumentus:

1. Nagrinėjamu atveju teismui priėmus galutinį sprendimą palankų pareiškėjams, jo įvykdymas būtų nukreiptas tik į ateitį, t. y. į laikotarpį po galutinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Atstatyti prekybą už praėjusį laikotarpį būtų neįmanoma. Dėl to laikotarpiu, kol vyktų ginčas teisme, prekyba gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. būtų ribojama ir MB „Miglutė“ negalėtų vykdyti dalies savo pagrindinės veiklos, kuriai turi licenciją – tai sukeltų neigiamas pasekmes MB „Miglutė“ finansinei padėčiai, iškiltų grėsmė šios įmonės verslui, ji galimai neišsilaikytų rinkoje ir bankrutuotų.

2. Teismui buvo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, neigiamai paveikusios MB „Miglutė“ veiklą, atsiradusios po ginčijamo sprendimo priėmimo (apyvartos sumažėjimas, pajamų praradimas, darbuotojų skaičiaus sumažėjimas). Teismui buvo pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

3. Atskirajame skunde neteisingai nurodoma, kad tariamai MB „Miglutė“ pardavimų apimtys mažėja nuo rugsėjo mėn. Tai netiesa, nes žymus pasikeitimas apyvartoje įvyko būtent lapkričio mėnesį. Pastebi, kad tokio pobūdžio veiklose visada vyksta nežymūs apyvartos svyravimai.

4. Nors galutinio sprendimo įvykdymas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, netaptų sudėtingas, tačiau grėsmė kyla nepagrįstai apribojus prekybą iki galutinio sprendimo priėmimo ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko buvo prašoma takyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

5. Panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemonę, MB „Miglutė“ turėtų konkuruoti su analogišką veiklą vykdančiomis įmonėmis nelygiomis sąlygomis, nes dėl kitų įmonių Kauno savivaldybės taryba nėra priėmusi jokių sprendimų ar apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkintas ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdytas skundžiamo atsakovo sprendimo dalies galiojimas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ MB „Miglutė“ taikytas apribojimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti ginčijamą tarybos sprendimo dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies galiojimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad sprendžiant dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (iš lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Rekomendacijoje nurodoma, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti administracinio akto visiškas arba dalinis vykdymo sustabdymas, nurodymas visiškai ar iš dalies atkurti situaciją, kuri egzistavo, kai buvo priimtas administracinis aktas arba bet kuriuo metu vėliau, arba bet kokio kito tinkamo įpareigojimo nustatymas administravimo institucijai pagal teismo turimas galias.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 57 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, būtent dėl skundžiamo administracinio akto galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini ir prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Pareiškėjai ginčijamo Sprendimo neteisėtumą, be kita ko, sieja su argumentu, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjų nurodytais prima facie argumentais dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo neteisėtumo, sprendžia, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų jį esant neteisėtą, nėra.

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi pareiškėjų pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad MB „Miglutė“ apribojus prekybą alkoholiu, ženkliai sumažėjo įmonės pajamos ir buvo atleistas darbuotojas. Todėl teismas sprendė, kad palankaus pareiškėjams teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes MB „Miglutė“ jau patiria nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo sprendimo (jo dalies) galiojimą, toliau būtų vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, kuomet viešojo administravimo institucija prima facie surinko faktinius duomenis, kad dėl tokios prekybos galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu, kaip minėta, tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti dalį pelno, nesudaro pagrindo vertinti kaip didelės žalos pareiškėjui atsiradimą bei nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pritaikytas apribojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime pažymėjo, jog Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva, 1992 m.) nurodyta, kad alkoholis ir tabakas yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios gali padaryti somatinę žalą, sukelti ūminę intoksikaciją (alkoholis), priklausomybės sindromą, kitus žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus (F10-F19 poskyriai). Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai prie ypatingos paskirties prekių priskiriami dėl to, kad juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Atsakovas atskirajame skunde taip pat remiasi argumentais, kad alkoholio vartojimo ribojimas ir mažinimas įvardyti kaip vieni iš tikslų Lietuvos Respublikos Seimo dar 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 patvirtintoje Alkoholio ir tabako kontrolės programoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52. Tai įrodo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas, labiau nei jų taikymas, užtikrintų viešąjį interesą, kuris nagrinėjamu atveju suprantamas kaip visai visuomenei svarbių vertybių – visuomenės sveikatos, saugumo, apsauga.

Kiti pareiškėjų nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., galimas bankrotas) nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo administracinio akto neteisėtumo, nei pagrindė, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, dėl to priimta nutartis naikintina remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų mažosios bendrijos „Miglutė“, R. K., A. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius