AS-435-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-435-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00027-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. P. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Š. 2015 m. sausio 7 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą teikti skundui dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. (7.7)-A3-2013/663 ir panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-2013/663 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, jog apie Įsakymą jis sužinojo tik gavęs trečiojo suinteresuotojo asmens R. P. įgaliotos atstovės advokatės A. B. 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr. R46/14. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog jam, kaip sklypo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas Įsakymas, bendrasavininkui, jokių su Įsakymu susijusių pasekmių, nesant abiejų bendraturčių sutarimui dėl žemės sklypo padalinimo, nekils, t. y. jis pagrįstai tikėjosi, jog žemės sklypas nebus dalijamas. Tačiau R. P. kreipusis į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus pripažinimo, jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistravimo be bendraturčio suderinimo ir sutikimo, kurio reikalavimai reiškiami Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. (7.7)-A3-2013/663 pagrindu, pareiškėjas įžvelgė akivaizdų jo teisių pažeidimą ir 2014 m. gruodžio 5 d. į minėtą bylą pateikė priešieškinį, kuriame kėlė reikalavimą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo priešieškinį, todėl pareiškėjas 2015 m. sausio 7 d. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė V. Š. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei grąžino pareiškėjui sumokėtą 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, jog apie skundžiamą Įsakymą sužinojo gavęs R. P. advokatės A. B. 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr. R46/14, todėl skundą teismui dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo turėjo teisę paduoti iki 2014 m. liepos mėnesio 31 d. V. Š. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl minėto Įsakymo panaikinimo padavė 2015 m. sausio 7 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą grindė pagrįstu tikėjimu, kad jam, kaip ginčo sklypo bendrasavininkui, skundžiamas Įsakymas jokių teisinių pasekmių nesukels. Tačiau paaiškėjus, kad R. P. siekia Įsakymo pagrindu ginti savo interesus, nepaisydamas jo, kaip bendrasavininko, interesų, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises, t. y. paduodamas priešieškinį Prienų rajono apylinkės teismui, kuriame kėlė reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo. Šiam teismui atsisakius priimti jo priešieškinį, operatyviai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą.

Teismas pažymėjo, jog asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai (operatyviai) siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas.

Nustatyta, jog apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjas sužinojo 2014 m. birželio mėnesį. Į Prienų rajono apylinkės teismą dėl šio Įsakymo panaikinimo kreipėsi 2014 m. gruodžio 11 d. pateikdamas priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1442-950/2014, t. y. praėjus beveik penkiems su puse mėnesio nuo sužinojimo apie Įsakymą dienos. Tokį delsimą kreiptis į teismą pareiškėjas motyvavo pagrįstu tikėjimu, kad Įsakymas nesukels jam jokių teisinių pasekmių, tačiau šis motyvas negali pateisinti pareiškėjo delsimo kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjo veiksmai yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, sutrukdžiusi pareiškėjui įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą. Kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestas (ABTĮ 34 str. 3 d.). Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo, jo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atsisakius priimti V. Š. skundą, jam grąžinamas sumokėtas 28,96 Eur (100 Lt) žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – V. Š. prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. (7.7)-A3-2013/663 panaikinimo tenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjas apie Įsakymą buvo informuotas R. P. advokatės A. B. 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. R46/14, taigi praėjus daugiau kaip pusei metų nuo priimto įsakymo. Tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie R. P. siekius atlikti kadastrinius matavimus, nereiškia, jog apie ginčijamą dokumentą pareiškėjas buvo informuotas. Teigia, jog jis pagrįstai tikėjosi, kad jam, kaip bendrasavininkui, jokių su Įsakymu susijusių pasekmių, nesant bendraturčių susitarimui dėl žemės sklypo padalinimo, nekils, kadangi iš neteisės teisė kilti negali.

Nurodo, jog vienam iš bendrasavininkų R. P. kreipusis į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai reiškiami remiantis būtent Įsakymu, pareiškėjas įžvelgė savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas į civilinę bylą Nr. 2-1442-950/2014, nagrinėjamą Prienų rajono apylinkės teisme, pateikė 2014 m. gruodžio 5 d. priešieškinį, kurį teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, tvirtina, kad pareiškėjas ne dėl aplaidumo praleido įstatyme nustatytą terminą. Paaiškėjus, jog R. P. siekia, pasinaudodamas Įsakymu, neteisėtai ginti savo interesus, nepaisydamas kito bendraturčio teisių, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų bei kreipėsi su priešieškiniu, siekdamas, kad minėtas Įsakymas būtų panaikintas.

Mano, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo skundo dėl valstybės ar savivaldybės sprendimų padavimo, būtina įvertinti ir galimo pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju, nepaisant imperatyvių įstatymo normų, buvo priimtas Įsakymas. R. P., siekdamas pertvarkyti žemės sklypą, t. y. atidalyti bendrosios nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirus žemės sklypus, pradėjo detaliojo plano rengimo procedūras (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d.). Teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnis numato, kad nekilnojamasis daiktas gali būti atidalytas šalių susitarimu arba teismine tvarka. Tuo atveju, jei bendraturčiai susitaria atsidalyti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jie gali parengti teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą), tačiau kai bendraturčiai dėl atidalijimo būdo nesusitaria – teritorijų planavimo dokumento parengimas be visų bendraturčių dalyvavimo miesto teritorijoje prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Teigia, kad neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjas neteiktų galimybės apginti savo akivaizdžiai pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 34 str. 3 d.) ir todėl jo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą, kuriuo prašo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-2013/663, Kauno apygardos administraciniam teismui padavė 2015 m. sausio 7 d. Prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nurodė, jog apie Įsakymą sužinojo gavęs trečiojo suinteresuotojo asmens R. P. advokatės A. B. 2014 m. birželio 3 d. raštą Nr. R46/14. Teigia, jog iki tol, kol vienas iš bendrasavininkų R. P. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, pareiškėjas tikėjosi, kad jam, kaip bendrasavininkui, jokių su Įsakymu susijusių pasekmių nekils.

Nustatyta, kad Įsakymu, kurį pareiškėjas savo skunde prašė panaikinti, yra tvirtinamas bendros nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo, prie nuosavybės teise turimų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Taigi, šiuo atveju Įsakymu patvirtintas bendros dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad CK 4.80 straipsnis numato, jog nekilnojamasis daiktas gali būti atidalytas šalių susitarimu arba teismine tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013, pagal CK 4.80 straipsnį žemės sklypo bendraturčiai turi teisę reikalauti atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (ir teismine tvarka), tačiau šią teisę jie turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu, nepažeisdami kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Aprašo 30 punktas nustato, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytais atvejais (t. y. ir šiuo atveju, kai planas rengiamas dėl bendros nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies atidalijimo (Aprašo 4.2.2 p.)), plano rengėjas su parengtu žemės sklypo planu asmeniškai supažindina pertvarkomų žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus arba žemės sklypų suformavimu suinteresuotus asmenis, nurodydamas, kad jie dėl žemės sklypo plano gali pareikšti pasiūlymus savivaldybės administracijai.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nesiaiškino ir nevertino, ar šiuo atveju buvo įgyvendintos Aprašo nuostatos, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo tai padaryti, t. y. išsiaiškinti, ar plano rengėjas įvykdė reikalavimą asmeniškai supažindinti žemės sklypo savininkus su parengtu žemės sklypo planu.

Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad apie 2013 m. lapkričio 29 d. Įsakymą jis sužinojo tik 2014 m. birželio 3 d., gavęs vieno iš bendrasavininkų advokatės raštą, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar buvo supažindintas su žemės sklypo planu, kaip yra numatyta Aprašo 30 punkte.

Aplinkybė, ar V. Š. buvo supažindintas su ginčijamu Įsakymu patvirtintu žemės sklypo planu, yra svarbi vertinant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą: jei žemės sklypo rengimo metu nebuvo įgyvendintas Aprašo 30 punkto imperatyvus reikalavimas, pareiškėjo pozicija, jog jis nesitikėjo su Įsakymu susijusių pasekmių, turėtų būti vertinama iš naujo, kadangi jis privalėjo būti supažindintas su parengtu žemės sklypo planu, o to nepadarius, jo teisė dalyvauti šiame procese būtų pažeista itin grubiai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą neišsiaiškinęs visų šios klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė