AS-38-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-38-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00797-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 4 d. buvo gautas pareiškėjo A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2–6), kuriame jis prašė: panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 5-48/271 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2435; įpareigoti Kybartų pataisos namus ir Kalėjimų departamentą skirti pareiškėjui izoliaciją; priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimą; išreikalauti dokumentus.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 14–16) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. birželio 25 d. skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui įrodymus, kad yra sumokėtas žyminis mokestis, arba įrodymą, jog teisinė pagalba jam suteikta būtent šioje administracinėje byloje (ABTĮ 39 str., 24 str. 2 d. ).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (b. l. 24) pareiškėjui nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2014 m. liepos 9 d., o liepos 15 d. nutartimi (b. l. 33–34) pratęsė terminą iki 2014 m. liepos 20 d.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 18 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 36–39), kuriame prašoma: panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 5-48/271 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2435; įpareigoti Kybartų pataisos namų direktorių išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo izoliacijos, paduotą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies nuostatas; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimą.

Konstatavęs, kad pareiškėjo 2014 m. liepos 18 d. patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (b. l. 44–45) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 47–50), kuriame prašoma: panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 5-48/271 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 2S-2435; priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b. l. 52–53): 1) atmetė pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei 2) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. pašalinti 2014 m. rugpjūčio 11 d. patikslinto skundo trūkumus – t. y. įpareigojo pareiškėją iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. sumokėti 50 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui kvitą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą dokumentams apie jo turtinę padėtį išreikalauti bei juos pateikti teismui (b. l. 55).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b. l. 58–59), be kita ko: 1) netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo, nutarė laikyti pareiškėjo skundo dalį dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo nepaduota ir grąžinti pareiškėjui; 2) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, priteisimo.

Atsižvelgdamas į tai, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjas nebuvo įpareigotas pateikti teismui jo 2014 m. rugpjūčio 21 d. prašyme (gautas teisme 2014 m. rugpjūčio 27 d.) nurodytų dokumentų, teismas minėto pareiškėjo prašymo netenkino ir nepratęsė termino dokumentams išreikalauti ir pateikti (ABTĮ 65 str. 1 d.).

Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas iki Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nustatyto termino pabaigos nepateikė teismui žyminio mokesčio kvito ar kitokių įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl nutarė jo skundo dalį dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl priėmė ją nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 1 d.)

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62–63), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti jo skundo dalį nepaduota ir grąžinti pareiškėjui.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis yra nepagrįsta, nes Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT) 2014 m. birželio 26 d. sprendime, kuriuo jam suteikta antrinė teisinė pagalba šioje administracinėje byloje, yra nurodyta, kad pareiškėjo turto vertė ir metinės pajamos neviršija atitinkamai pirmojo turto lygio ir pirmojo pajamų lygio. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs pirmosios instancijos teismui pažymą apie tai, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas, ir kad jo realios mėnesio pajamos sudaro 300 Lt. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kitose Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse bylose jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas teigia, kad jo socialiai remiamo asmens statusas nepasikeitė, todėl mano, jog šioje byloje teismas nepagrįstai neatsižvelgė į esamus faktinius duomenis ir šališkai sprendė klausimą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies (50 Lt) mokėjimo, neleido pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius sunkią pareiškėjo turtinę padėtį. Pasak pareiškėjo, jo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš skundo reikalavimų panaikinti ginčijamus administracinius aktus, kuriuos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi laikė nepaduotais, todėl mano, jog teismas, nepriimdamas nagrinėti reikalavimų dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo, sąmoningai užkirto kelią pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria nutarta laikyti pareiškėjo skundo dalį dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo nepaduota ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas. Kitos 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies pareiškėjas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl jos nepasisakys.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose skundo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad už skundą turi būti sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis.

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis grindžiama motyvu, kad pareiškėjas iki teismo nustatyto termino pabaigos (2014 m. rugpjūčio 29 d.) nepateikė teismui žyminio mokesčio kvito ar kitokių įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl jo skundo dalis dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo neatitiko vieno iš įstatymo nustatytų administraciniam teismui paduodamo skundo formos reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu administraciniam teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 38 straipsnyje yra įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Remiantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.), administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo, kurie nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų (prašymų) kategoriją, privalomai apmokestinami žyminiu mokesčiu (iki 2015 m. sausio 1 d. – 100 litų).

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo socialiai remiamo asmens statusą, kurį patvirtina Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bei teismui pateikta pažyma apie jo, socialinės pašalpos gavėjo, pajamas, todėl teismas nepagrįstai šališkai sprendė klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies (50 Lt) mokėjimo.

Iš byloje pateikto Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-14-t-2501-2932 (b. l. 43) matyti, kad pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisė pagalba Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3075-423/2014, apmokant 50 procentų išlaidų dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies norma, tai reiškia, kad pareiškėjas, viena vertus, yra 50 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) mokėjimo, kita vertus, privalo vykdyti proceso įstatymuose įtvirtintą pareiškėjo procesinę pareigą ir sumokėti likusią 50 procentų dalį žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų). Pažymėtina, jog minėta procesinė prievolė buvo išaiškinta pareiškėjui ir jam asmeniškai įteiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 26 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-14-t-2501-2932 (žr. šio akto sprendžiamosios dalies 4 punktą).

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 14–16) nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pasiūlė jam pateikti teismui įrodymus, kad yra sumokėtas žyminis mokestis, arba įrodymą, jog teisinė pagalba jam suteikta būtent šioje administracinėje byloje (ABTĮ 39 str., 24 str. 2 d. ). Pareiškėjas kartu su 2014 m. liepos 18 d. teismui pateiktu savo patikslintu skundu pateikė ir Kauno VGTPT 2014 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-t-2501-2932 (b. l. 43) dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo šioje administracinėje byloje. Tačiau, kaip minėta, šiuo sprendimu nuspręsta apmokėti pareiškėjui tik 50 procentų išlaidų dalį. Todėl pareiškėjas privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo likusią 50 procentų (t. y. 50 litų (iki 2015 m. sausio 1 d.) žyminio mokesčio dalį, arba, remiantis ABTĮ 41 straipsniu, turėjo pateikti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į turtinę pareiškėjo padėtį.

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartyje (b. l. 44–45) konstatavo, kad pareiškėjo 2014 m. liepos 18 d. pateiktas teismui patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, todėl pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas pateikė teismui naują patikslintą skundą (gautas teisme 2014 m. rugpjūčio 11 d.; b. l. 47–50), kuriame, be kita ko, prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą skundą, atsižvelgiant į Kauno VGTPT 2014 m. birželio 26 d. sprendimą bei jo sunkią turtinę padėtį. Tačiau pažymėtina tai, jog pareiškėjas savo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nepagrindė jokiais įrodymais (t. y. kartu su savo 2014 m. rugpjūčio 11 d. teismui paduotu patikslintu skundu pareiškėjas nepateikė teismui jokių pažymų apie jo pajamas, turtą (jų nebuvimą), socialinę padėtį ir pan.).

Kaip minėta, ABTĮ 41 straipsnis nustato, jog prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į turtinę fizinio asmens padėtį, turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Nustačius, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateiktame patikslintame skunde suformuluotas prašymas dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra visiškai nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b. l. 52–53) visiškai pagrįstai ir teisėtai atmetė šį pareiškėjo prašymą bei nustatė jam terminą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. sumokėti 50 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui kvitą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

Tokiu būdu, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui aiškų įpareigojimą, susijusį su 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimu, kurį pareiškėjas privalėjo įvykdyti per teismo nustatytą pakankamai protingą terminą (iki 2014 m. rugpjūčio 29 d.).

Dėl pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas neleido jam pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį, kadangi tokius įrodymus pareiškėjas turėjo galimybę pateikti teismui nuo pat Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria teismas pirmą kartą nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pasiūlydamas pašalinti trūkumą, susijusį su žyminio mokesčio už paduodamą skundą sumokėjimu, priėmimo iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė jam terminą sumokėti 50 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą, priėmimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas minėta galimybe pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį, per teismo nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl jam atsirado teisinė prievolė sumokėti dalį įstatymo nustatyto žyminio mokesčio už skundą (50 Lt).

Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su pareiškėjo prašymu pratęsti terminą, kuris buvo gautas Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugpjūčio 27 d., pateikta 2010 m. kovo 19 d. pažyma apie pareiškėjo pajamas Nr. 02-34-1104 (b. l. 56) negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kuris galėtų pagrįsti pareiškėjo esamą turtinę padėtį skundo padavimo administraciniam teismui laikotarpiu, kadangi šioje pažymoje pateikti pasenę duomenys apie pareiškėjo pajamas šiai bylai neaktualiu laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Dėl šios priežasties pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti minėtos pažymos duomenis spręsdamas šioje byloje jo pateiktą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neva neobjektyviai ir tendencingai išsprendė skundo priėmimo klausimą, priimdamas nagrinėti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir laikydamas nepaduotais skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasak pareiškėjo, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus administracinius aktus, dėl to šis reikalavimas vienas savaime negalės būti tenkinamas. Dėl nurodytų atskirojo skundo argumentų pastebėtina, kad administracinių teismų praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo, todėl skundo trūkumu savaime nelaikytina tai, kad pareiškėjas nesiekia konkrečių aktų panaikinimo, o skundo dalyką sieja su, jo manymu, jam padaryta neturtine žala dėl neteisėtų veiksmų.

Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis bei atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, nutarė laikyti pareiškėjo skundo dalį dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 5-48/271 ir Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2S-2435 panaikinimo nepaduota ir grąžinti pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė pagrindo remiantis atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais naikinti skundžiamą 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis