AS-602-45-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS602-45/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00235-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – ir atsakovas), 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, teismas darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-560/2010).

Teismas sprendė, kad iš skundo matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. rašto Nr. P-01/4-241. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius minėtame rašte padarė nepagrįstą išvadą, jog jo tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomos dvi katės savo veiksmais trikdytų normalų elektroninio stebėjimo prietaiso funkcionavimą ir dėl to jam negali būti taikoma intensyvi priežiūra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad šia Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. rašte Nr. P-01/4-241 padaryta išvada rėmėsi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Tai lėmė, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl skyriaus darbuotojų šališko elgesio, pažeminimo, pastangų jam pakenkti, rodant nepagarbą jam, jo vaikui, artimiesiems bei jo gyvenamajai aplinkai, padidėjo jo nepasitikėjimas valstybės tarnautojais.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija likus ne daugiau kaip dešimčiai dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnį apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra galutinis sprendimas dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, sukeliantis nuteistajam asmeniui tam tikras teisines pasekmes ir būtent šis sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. raštas Nr. P-01/4-241, kuris buvo parengtas pagal Vilniaus pataisos namų paklausimą, atlikus pareiškėjo socialinės aplinkos dėl intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam tyrimą gyvenamojoje aplinkoje, teismo buvo vertintas kaip rekomendacinio pobūdžio, tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame pareiškėjui nėra nustatyta jokių privalomų nurodymų ar įpareigojimų. Todėl teismas darė išvadą, kad jis jokių teisiškai reikšmingų pasekmių pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams nesukėlė. Šis Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. raštas Nr. P-01/4-241 nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmuo, nesutinkantis su procedūrinio pobūdžio veiksmu (sprendimu), turi teisę dėl jo reikšti argumentus, ginčydamas galutinį sprendimą (2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-730-2010). Pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl G. K. prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, yra Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 59-152.

Kadangi pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina būtent iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. rašto Nr. P-01/4-241, kuris vertintinas kaip rekomendacinio pobūdžio, tarpinis procedūrinis dokumentas, negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo bylos aplinkybes, nes pareiškėjas skundė ne 2013 m. sausio 16 d. raštą Nr. P-01/4-241, o prašė atlyginti neturtinę žalą už dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, kuriuos padarė valstybės tarnautojai pažeisdami CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Minėti pažeidimai kildinami iš to, kad valstybės tarnautojai, elgdamiesi neatidžiai ir nerūpestingai, nepasidomėjo apie siųstuvo darbą, kur tas siųstuvas būtų įstatomas ir kur būna katės bute Klaipėdoje, kur yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.

Pažymi, kad Probacijos skyriaus darbuotojai veikė viešojo administravimo srityje, jų veiksmai skundžiami administraciniam teismui, jie savo veiksmais pareiškėjui padarė žalą, kurią prašo teismo įvertinti ir priteisti. Dar kartą pažymi, kad neskundė rašto Nr. P-01/4-241, o tik prašė atlyginti neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais padarytą žalą.

Teigia, kad skundžiama nutartimi užkertamas kelias teismui atstatyti teisingumą ir atlyginti už padarytą žalą, teismo įvertintą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas padavė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. rašto Nr. P-01/4-241, kuris vertintinas kaip rekomendacinio pobūdžio, tarpinis procedūrinis dokumentas, negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl teismas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgė į nagrinėjamoje byloje aktualų aspektą – ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinės žalos reikalavimą kildina iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus veiksmų pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo procese. Tiek 2013 m. sausio 16 d. raštas Nr. P-01/4-241, tiek ir Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus veiksmai nagrinėjamu atveju siejasi su lygtinio paleidimo procedūra, kuri yra reglamentuota BVK. BVK 164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija likus ne daugiau kaip dešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...> priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal BVK 164 straipsnio 6 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Iš šių nuostatų matyti, kad įstatymas įtvirtina, jog lygtinio paleidimo procedūroje priimti sprendimai yra siejami su baudžiamuoju procesu, todėl šiame procese kylantys klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjų reikalavimų, kildinamų iš lygtinio paleidimo procedūros, ne kartą yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Specialioji teisėjų kolegija, nagrinėdama situacijas, panašias į nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra konstatavusi, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, o siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl jis perduotinas bendrosios kompetencijos teismui pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje ir 362 straipsnio 2 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis byloje Nr. T-87/2013; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. T-53/2013, 2012 m. spalio 15 d. nutartis byloje T-222-2012).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus klausimas ne dėl tam tikrų aktų panaikinimo ar įpareigojimų viešojo administravimo subjektams, bet dėl pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra sprendusi ir prašymo atlyginti žalą teismingumo klausimą. Nutartyse buvo pasisakyta, kad pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat nėra kildinamas iš bausmę vykdančios institucijos administravimo veiklos. Žala šiuo atveju siejama su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Todėl pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. T-53/2013, 2011 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. T-XX-41-11).

Atsižvelgiant į aptartą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčai dėl žalos, siejamos su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinę žalą kildina būtent iš tokių Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus veiksmų, todėl nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui. Pareiškėjo keliamas ginčas nėra siejamas su viešuoju administravimu, todėl nėra pagrindo jį priskirti administraciniams teismams priskirtinoms nagrinėti byloms (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Teismas gali atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tik remiantis ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtintais konkrečiais pagrindais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. rašto Nr. P-01/4-241, kuris vertintinas kaip rekomendacinio pobūdžio. Šis aspektas nagrinėjamu atveju nėra svarbus, nes ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį netesingais motyvais, tačiau nutartis ir procesinis veiksmas – atsisakymas priimti skundą, yra pagrįsti, todėl nutartis neturi būti naikinama. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris reglamentuoja teismingumo klausimus tarp administracinių teismų, šiuo atveju kyla klausimas dėl bylos priskirtinumo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, todėl taikytinas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį pakeisti nurodant, kad pareiškėjo G. K. skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius