eAS-1018-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1018-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03005-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Orakulas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Orakulas“, bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2015 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. DI-302 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo Tarnyba įspėjo apie galimą licencijos organizuoti lažybas Nr. 0033, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2003 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. N-81 „Dėl licencijų UAB „Orakulas“ išdavimo“, galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2.3 papunktyje nurodytą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą; nustatė terminą – nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 4 d. 12 val. pašalinti šio įsakymo 2.3 papunktyje nurodytus licencijuojamos veiklos pažeidimus; nutarė bendrovės atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 17318 straipsnio pažeidimą dėl šio įsakymo 2.2 ir 2.3 papunkčiuose konstatuotų azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimų. Taip pat pareiškėjas pateikė kitus procesinio pobūdžio prašymus (1, 2, 4, 5, 6, 7 punktai).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 22, 23, 24 punktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertino, kad Įsakymo dalis įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio veiksmų, kuomet atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks veiksmas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie veiksmų, kurie galėtų būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Negalima būtų teigti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau, teismo vertinimu, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamo Įsakymo dalis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes tai tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba nesustabdė pareiškėjo licencijos galiojimo, o tik nurodė, kad nepašalinus nurodytų priežasčių licencijos galiojimas bus stabdomas. Tik nuo paties pareiškėjo atitinkamų veiksmų (pašalins nurodytas priežastis ar ne) priklausys administracinės procedūros eiga.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kita Įsakymo dalimi Tarnyba nutarė bendrovės atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 17318 straipsnio pažeidimą dėl šio įsakymo 2.2 ir 2.3 papunkčiuose konstatuotų azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimų, t. y. šia Įsakymo dalimi Tarnyba pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną bendrovės atsakingo asmens atžvilgiu dėl pažeidimų, nustatytų bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo metu, o tai rodo, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja ATPK normos. Tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių bylų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 1 d., ATPK 296 str.), todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Orakulas“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą ir nusistovėjusią administracinių teismų praktiką, Lošimų priežiūros tarnybos įsakymai, kuriais pripažįstami tariami pažeidimai ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-826/2013; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1073-331/2013; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1096-95/2013), tik patys administracinio teisės pažeidimo nutarimai skundžiami ATPK nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismams. Taip pat teismų praktikoje pripažinta, jog atsakovas (Tarnyba) yra valstybinio viešojo administravimo institucija, kurios veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje UAB „TOP SPORT“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. AS556-951/2014). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ ir ATPK normų aiškinimą bei taikymą, taip pat nemotyvuotai ir nepagrįstai nukrypo nuo savo paties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį būtų galima apskųsti bendrosios kompetencijos teismui pagal ATPK 296 straipsnio nuostatas, t. y. pareiškėjui nebuvo nei paskirta bauda, nei pradėta ar nutraukta byla, nei byla perduota nagrinėti kitam organui (ATPK 287 str.). Šiuo atveju buvo priimtas tik įsakymas, kurio pagrindu gali būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas vienas iš ATPK 287 straipsnyje nurodytų nutarimų, tačiau nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK nėra priimtas. Nuginčijus įsakymą, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negalės būti priimtas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje UAB „Lošimų strateginė grupė“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 1-3136-764/2015).

Pažymi, kad atsakovas yra priėmęs kitą 2013 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. DI-216 dėl pareiškėjo, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas savo veikloje neva padarė tuos pačius kaip ir šioje byloje pagal skundžiamą Įsakymą implikuojamus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 bei 19 straipsnių pažeidimus. Dėl šio įsakymo pareiškėjas yra padavęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. I-318-244/2015) ir šis skundas buvo priimtas bei nagrinėjamas. Taigi, pats Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pripažinęs, kad jis turi kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą prieš atsakovą. Taip pat minėtoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2013 m. rugpjūčio 20 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-25/2013 dėl Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1, 5 dalių, 19 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29, 46 straipsniams (t. y. dėl straipsnių, kurių pagrindu konstatuotas tariamas pareiškėjo pažeidimas), konstituciniam teisinės valstybės principui, sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės gautą prašymą. Pažymėtina, kad ne tik dėl galimos pareiškėjo licencijos (reglamento) sustabdymo, bet ir dėl to paties implikuojamo teisės akto pažeidimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I-318-244/2015 ir nėra priežasčių nepriimti šio pareiškėjo skundo nagrinėjamu atveju bei neprijungti jo prie esamos administracinės bylos Nr. I-318-244/2015.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Įsakymo sukeliamos teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio. Visų pirma, priimtame Įsakyme atsakovas nustatė terminą nedelsiant pašalinti Įsakyme nurodytus pažeidimus. Tai reiškia, jog atsakovas įpareigojo pareiškėją tam tikroje dalyje sustabdyti savo vykdomą veiklą. Akivaizdu, jog toks įpareigojimas sukelia teisines pasekmes, kurios daro esminę įtaką pareiškėjo vykdomai veiklai. Antra, atsakovas nutarė pareiškėjo atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 17318 straipsnio pažeidimą, o tokiu pagrindu gali būti ir bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taigi skundžiamas Įsakymas pareiškėjo atžvilgiu sukelia itin rimtas ir reikšmingas teisines pasekmes, dėl ko skundas turi būti priimtas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, vadovaujantis teisės nuostatomis ir administracinių teismų praktika, ginčai dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Įvertinusi pareiškėjo nurodytą teismų praktiką bei atsižvelgusi į taikytinas proceso teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pareiškėjo atskirajame skunde dėstomais argumentais nesutinka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta įstatymų, šiuo atveju – ABTĮ, nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Pareiškėjas teisus, teigdamas, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra viešojo administravimo institucija. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo pobūdį apsprendžia ne atsakovas, o teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis, todėl ne kiekvienas šios institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Šios institucijos vykdomos viešojo administravimo funkcijos nustatytos Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnyje. Tačiau be šių funkcijų, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnyje Lošimų priežiūros tarnybos direktoriui ir jo tam įgaliotam valstybės tarnautojams suteikti įgaliojimai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris yra vada administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai pradėti. Vadinasi, Lošimų priežiūros tarnyba vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos 2015 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. DI-302. Šio Įsakymo rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad bendrovė organizavo lošimus Azartinių lošimų įstatyme nenustatyta tvarka ir pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Įsakymu taip pat nutarta bendrovės atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 17318 straipsnyje nustatyto pažeidimo atsižvelgiant į konstatuotą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą.

Įvertinusi skundžiamo Įsakymo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje skundžiamas Lošimų priežiūros tarnybos sprendimas yra vada pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ATPK, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ar jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis ATPK įtvirtintomis proceso teisės normomis, o ne ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-912/2004).

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose priimtais sprendimais (2015 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015, 2013 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1073-331/2013; 2013 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1096-95/2013) ir teigia, kad šiose bylose priimti sprendimai patvirtina, jog Lošimų priežiūros tarnybos įsakymai, kuriais pripažįstami pažeidimai ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat pareiškėjas teigia, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I-318-244/2015 pagal jo skundą dėl kito, iš esmės analogiško atsakovo įsakymo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodytose administracinėse bylose priimtų teismo sprendimų turiniu, su minėtu pareiškėjo argumentu nesutinka. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl šio teismo nesaisto apygardos administracinių teismų nagrinėtose bylose suformuotos taisyklės. Antra, skiriasi pareiškėjo nurodytų administracinių bylų ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, iš administracinėje byloje Nr. I-3136-764/2015 priimto sprendimo turinio negalima nustatyti skundžiamo Lošimų priežiūros tarnybos priimto įsakymo turinio, o administracinėje byloje Nr. I-318-244/2015 nagrinėjamas UAB „Orakulas“ skundas dėl Lošimų priežiūros tarnybos 2013 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. DI-216 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto lažybų organizavimo reglamento 26, 27, 28, 30, 32 ir 55 punktų ir V skyriaus 1 ir 2 skirsnių bei priedo prie reglamento Nr. 1 panaikinimo“.

Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika nepaneigia šioje nutartyje padarytos išvados, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti bylų, kuriose ginčijami aktai, priimti valstybės institucijoms įgyvendinant funkcijas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS602-826/2013 buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, todėl šioje byloje padarytos išvados taip pat nepatvirtina pareiškėjo atskirojo skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčai dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų, kuriais konstatuojamas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenagrinėtini administracinių teismų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-141/2010).

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, formuojama panašiose bylose, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė