A-1578-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1578-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01020-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vasalita“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–5), prašydamas iš uždarosios akcinės bendrovės „Vasalita“ (toliau – ir UAB „Vasalita“) priteisti 4 831,47 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos bei išieškoti atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriais įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. UAB „Vasalita“ nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už šį nekilnojamąjį turtą: 1) 3 444,73 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – negyvenamoji patalpa (administracinės patalpos, kurių paskirtis – administracinė), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.; 2) 27,02 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; 3) 48,49 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; 4) 30,86 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; 5) 10,87 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.; 6) 46,18 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d; 7) 10,05 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; 8) 1 213,27 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, kurio paskirtis prekybos, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymas atsakovui UAB „Vasalita“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo tenkintas bei priteista iš atsakovo UAB „Vasalita“ pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 4 831,47 Lt (1 399 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 ir 2 dalimis, netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (pakeisti 2008 m. gruodžio 23 sprendimu Nr. T2-426 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1842 patvirtina, kad turto objektai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. apmokestinti 4 831,47 Lt suma. Teismas nusprendė, kad paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas konstatavo, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą proceso šalis prašymą dėl išlaidų gali paduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. turi diskrecijos teisę pasirinkti, kada tokį prašymą laiko atžvilgiu teismui pateikti. Tačiau abiem atvejais toks prašymas turi būti pateikiamas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas prašymą dėl išlaidų priteisimo pareiškė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau nenurodė išlaidų apskaičiavimo (nenurodė prašomo priteisti išlaidų dydžio) bei nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks prašymas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 77–78) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, aprobuotoje teismų praktikoje išskirtos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus.

Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146- 113/2012).

Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Paminėtas prašymas gali būti paduotas:

1) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; teismas šį prašymą išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 45 str. 2 d.); arba 2) ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; tokiu atveju prašymas paprastai išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį (ABTĮ 45 str. 1, 2 d.). Kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (su tokių išlaidų faktiniu apmokėjimu įrodančiais dokumentais) pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant įtvirtintą teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (ABTĮ 87 str. 5 d. 2 p.), o to nepadarius, prašymas paliekamas nenagrinėtu, nes neatitinka visų privalomųjų reikalavimų.

Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Teismas nepagrįstai sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nes teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog išlaidos buvo apmokėtos. Teismas turėjo palikti nenagrinėtu tokį prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis pagrįstas, racionalias išlaidas susigrąžinti. Šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinėje teisenoje yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skirsnio nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-884/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (44 str. 1 d.). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.).

Sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą ne reta situacija, kai proceso šalis pateikia abstraktų prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo be išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Tokiais atvejais, kaip yra nurodęs Vyriausiasis administracinis teismas, proceso šaliai, kartu su priimamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, neturėtų būti visiškai paneigiama galimybė į atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A261-599/2009) yra nurodęs, kad: „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme skunde nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas, tačiau rašytinio prašymo nepateikė ir nenurodė kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, nepagrindė teismo išlaidų įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas. Tačiau šaliai nepateikus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio prašymo dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo turėjo palikti nenagrinėtą, o ne atmesti, kad pareiškėjas turėtų galimybę pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo“.

Taigi, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (ABTĮ 87 str. 5 d. 2 p.). Bet tokiu atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtu. Ir asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Tikrinamoje administracinėje byloje teismas prašymą dėl išlaidų atlyginimo laikė nepagrįstu ir jo netenkino. Pareiškėjas prašymą dėl išlaidų priteisimo pareiškė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet nenurodė prašomo priteisti išlaidų dydžio bei nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kas paneigė ne tik teisę į išlaidų atlyginimą šioje stadijoje, bet ir, teismo nuomone, galimybę pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokia pozicija, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesuderinama su pirmiau paminėta administracine jurisprudencija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą apimtimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti taip:

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius