A-146-640-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-640/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02449-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5, 11.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. (K. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir I. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo S. V.) dėl dovanojimo sutarties dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 162–164), prašydamas: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 (toliau – ir Sprendimas Nr. 41-6328) dalį dėl pareiškėjo faktiškai naudojamo 2,63 ha namų valdos žemės sklypo; pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 602, sudarytos tarp V. V. ir I. G., dalį dėl perleisto 2,63 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone (dabartinis adresas pagal 2011 m. kovo 10 d. adresų registro duomenis – Vilniaus rajono savivaldybė, Nemenčinės seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Dovanojimo sutartis).

Pareiškėjas skunde ir jį palaikydamas teismo posėdyje paaiškino, kad 1990 m. sausio 13 d. mirus tėvui K. V., jis paveldėjo jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – pastatus. Tai patvirtina 1990 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą iš kurio matyti, kad pareiškėjas paveldėjo šiuos pastatus: gyvenamąjį namą, 82.43 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo priklausinius kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai). Pareiškėjo nuosavybę į Pastatus patvirtina 1990 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas ir Registrų centro 2004 m. gruodžio 24 d. pažymėjimas. Pareiškėjas nuo 1990 m. iki šiol naudojasi žemės sklypu, esančiu po Pastatais, taip pat šalia jų esančiu sodu, sodybos želdiniais, daržu, kiemu, kaip namų valdos žeme, tačiau jo naudojamas namų valdos žemės sklypas nėra suformuotas. Iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. rašto pareiškėjas sužinojo, kad VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 41-6328 V. V. atkūrė nuosavybės teises, grąžinant natūra bendrą 2,63 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kurį ji 2008 m. vasario 20 d. padovanojo savo dukrai I. G. Sklypo perdavimas trečiajam asmeniui lemia, kad VAVA sprendimo tikslinimas ar naikinimas administracine tvarka negalimas, todėl pareiškėjas inicijavo šį ginčą teisme.

Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas Nr. 41-6328 buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad žemė užimta namų valdų (sodybų) sklypų, iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Ši įstatymo nuostata draudžia atkurti nuosavybės teises į kitų asmenų naudojamas namų valdas. Atsižvelgiant į tai, kad VAVA Sprendimu Nr.41-6328 nuosavybės teisės V. V. į 2,63 ha žemės natūra atkurtos pažeidžiant minėtą teisinį reglamentavimą (minėta žemė yra valstybės išperkama), ši sprendimo dalis turėtų būti panaikinta. I. G., žinodama, jog ginčo žemėje stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, laikytina nesąžininga įgijėja, o dovanojimo sutarties dalis dėl perleisto 2,63 ha žemės sklypo pripažintina negaliojančia, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 ir 6.67 straipsniais. Pareiškėjas teigė, kad jam turi būti parduota namų valdos žemė, užimta jam priklausančiais statiniais, sodu, želdiniais, kiemu bei daržui naudojamu žemės sklypu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl viso 2,63 ha žemės sklypo ploto priskyrimo namų valdos sklypui.

Atsiliepime (I t., b. l. 83–85, 173–177) ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad priimant VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 41-6328, kuriuo V. V. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 2,63 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo duomenų apie tai, kad šiame sklype yra statiniai. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono gyventojų aptarnavimo biuro (toliau – ir Biuras) Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) 1999 m. balandžio 19 d. registre Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 1999 m. Registras Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad žemės sklype yra 1 gyvenamasis namas ir 2 ūkiniai pastatai, tačiau šių pastatų identifikavimo duomenys nenurodyti. Palyginus 1999 m. Registro išrašą su žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) 2013 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – ir 2013 m. Registras) išrašu matyti, kad 2013 m. Registro išraše nenurodyti minėtame žemės sklype esantys statiniai, t. y. žemės sklypo duomenys nesusieti su jame esančiais registruotais statiniais, priklausančiais pareiškėjui. Atsakovo duomenimis, V. V. iki 2012 m. gegužės mėnesio gyveno pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė jos sutuoktiniui K. V. (pareiškėjo tėvui) ir faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypu. Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės seniūnijos pateiktuose išrašuose iš namų ūkio knygos Nr. 20, 21, 13, asmeninėse sąskaitose Nr. 1004, Nr. 1054, Nr. 1110 nurodyta, kad V. V., šeimos galva, 1998-2012 m. viena gyveno ir vedė ūkį (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, atkurdamas nuosavybės teises V. V., grąžinant natūra 2,63 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, rėmėsi duomenimis iš ūkinių knygų, nes Biuro sudarytame 1999 m. Registre Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytas Pastatų savininkas.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, asmenims prie nuosavybė teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Kadangi pareiškėjo pageidaujamas suformuoti 1,20 ha (pagal pareiškėjo pateiktą 29 730 kv. m žemės sklypo planą) žemės sklypas neatitiko namų valdos eksploatacijos reikalavimų (į žemės sklypo plotą įskaičiuotas ir plotas, esantis už sodybos teritorijos ribų), NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 48Vį-(14.48.2.)-4252 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė komisiją (toliau – ir Komisija) vietoje patikrinti pareiškėjo namų valdos faktinį naudojimą. Ši Komisija 2013 m. sausio 11 d. vietoje patikrino pareiškėjo formuojamos namų valdos naudojimą ir surašė 2013 m. sausio 11 d. aktą. Komisija 2013 m. sausio 25 d. išvadoje Nr. 48KVR-(14.48.67)-1 (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad formuojamas 6 520 kv. m namų valdos žemės sklypas atitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimus.

Atsakovas nurodė, kad sutinka su VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalies ir dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tačiau nesutinka dėl 1,20 ha žemės ploto priskyrimo namų valdos sklypui.

Atsakovas I. G. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 47–49, 182–187) prašė bylą nutraukti, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui paduoti. Jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, sutiko su pareiškėjo reikalavimu dėl 5 794 kv. m žemės sklypo, bet ne didesnio nei nustatė NŽT – 6 520 kv. m.

Paaiškino, kad paaiškino, kad jos ir pareiškėjo motina V. V. 2012 m. gegužės 2 d. mirė. Ji visą gyvenimą iki mirties gyveno name, kuris šiuo metu priklausė pareiškėjui, todėl nuosavybės teisės į žemę jai buvo atkurtos prie namų. 1990 m. sausio 13 d. mirus jos sutuoktiniui K. V. (I. G. ir pareiškėjo tėvui), V. V. neįformino notariškai paveldėjimo dokumentų, nors priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą ir liko gyventi sutuoktinio namuose. Pas notarą dėl paveldėjimo įforminimo kreipėsi tik pareiškėjas, todėl tėvų namai tapo jo nuosavybe. Pareiškėjas nuo 1999 m. žinojo, kad V. V. priklausė žemė po Pastatais. Namų valdą tvarkė V. V., o pareiškėjas gyveno Vilniuje ir retai atvažiuodavo jos aplankyti. Teigė, kad pareiškėjo namų valda užima 0,40 ha, todėl jis nepagrįstai prašo panaikinti Sprendimą Nr. 41-6328 dėl viso grąžinto žemės sklypo – 2,63 ha. Nei namas, nei kiti ūkiniai pastatai nėra įregistruoti viešame registre, todėl neaišku, kuo remdamasis pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą Nr. 41-6328 . Pareiškėjas niekada nesinaudojo visu žemės sklypu. V. V. naudojosi daržu ir sodu, esančiu bendrame 2,63 ha žemės sklype. Kadangi pareiškėjas nei nuolat, nei epizodiškai nesinaudojo daržu, sprendžiant dėl namų valdos žemės sklypo, priskirtino valstybės išperkamai žemei, dydžio, būtų neteisinga prie šio sklypo priskirti matavimų schemoje indeksais 9-10-11-12 pažymėtą 726 kv. m ploto V. V., o nuo 2008 metų ir I. G. naudojamą daržą. Valstybės išperkamai žemei galėtų būti priskirtas tik 5 794 kv. m plotas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (II t., b. l. 57-63) pareiškėjo K. V. skundą tenkino iš dalies: panaikino VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V. grąžinant natūra 6 520 kv. m dydžio žemės sklypą; pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 602, sudarytos tarp V. V. ir I. G., dalį dėl I. G. dovanoto 6 520 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paduoti skundą. Motyvavo tuo, kad pareiškėjas teismui pateikė ginčijamą Sprendimą, iš kurio matyti, kad jis buvo patvirtintas 2012 m. rugpjūčio 8 d. (I t., b. l. 25), o skundą teismui išsiuntė 2012 m. rugsėjo 7 d. (I t., b. l. 6).

Teismas sprendė, ar teisėtai ir pagrįstai V. V. atkurtos nuosavybės teisės į 2,63 ha žemės sklypą.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad K. V. pagal 1990 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. 1-2279) paveldėjo Pastatus. Tai patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame Pastatų savininku nurodytas K. V. (I t., b. l. 31, 33–34). Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. balandžio 29 d. rašte Nr. (12.5.13)-11492 pateikta informacija, kad patikslinta K. V. pavardė iš „V. į V.“ (II t., b. l. 18).

Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 41-6328 buvo atkurtos nuosavybės teisės V. V., grąžinant natūra 2,63 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone (I t., b. l. 35). Tai patvirtina ir Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo V. V. sklypo Nr. 1601, 1602 plane M1: 10000 užfiksuoti duomenys (I t., b. l. 36).

Biuro 1999 m. balandžio 19 d. sudaryto Registro Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punkte nurodyta, kad žemės sklype yra 1 gyvenamasis pastatas ir 2 ūkiniai pastatai (I t., b. l. 127–130). 2013 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nenurodyti jame esantys statiniai (I t., b. l. 87–88). 2012 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1990 m. rugsėjo 12 d. įregistruoti Pastatai pareiškėjo vardu (I t., b. l. 33–34).

Išrašuose iš ūkinių knygų (namų ūkio Nr. 1004, 1054) įrašyta, kad V. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, yra namų ūkio galva ir prie papildomų žymų nurodyta, kad ji gyvena pas K. V. (I t., b. l. 147, 148), o prie namų ūkio Nr. 1110 nurodyta, kad V. V. mirė 2012 m. gegužės 2 d., namas priklauso K. V. (I t., b. l. 148).

Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. sausio 30 d. rašto Nr. 48SA-(14.48.9.)-626 teismas nustatė, kad V. V. iki 2012 m. gegužės mėnesio gyveno pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklausė jos sutuoktiniui K. V. ir faktiškai naudojosi namų valdos žemės sklypu. Be to, nurodyta, kad VAVA rėmėsi duomenimis iš ūkinių knygų, nes 1999 m. Registre Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų gyvenamojo pastato ir ūkinių pastatų savininkas nebuvo identifikuotas (I t., b. l. 140–141).

Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat rėmėsi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai.

Kai pagal įstatymus parengtų techninės apskaitos bylų nėra, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) aktualios redakcijos 4 punkte nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai.

Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente. Taisyklių originalios redakcijos 5 punkte buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namų valdos žemės sklypai.

Jeigu atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemės sklypo ribų specialiajame plane.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.

Vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, teismas priėjo prie išvadų, kad VAVA ginčijamu Sprendimu Nr. 41-6328 atkurdama nuosavybės teises V. V. į 2,63 ha žemės sklypą, atkūrė nuosavybės teises ir į pagal įstatymą valstybės išperkamą žemės plotą, t. y. namų valdai priskirtiną žemės sklypą. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad atkuriant nuosavybės teises V. V., buvo pažeistos imperatyvios Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio nuostatos, todėl nusprendė, kad skundžiamo VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalis naikintina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Nagrinėdamas, ar pareiškėjas pagrįstai prašė panaikinti VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 41-6328 dėl viso jame nurodyto ploto, į kurį atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra (2,63 ha), teismas vadovavosi Taisyklių 14 punktu, kuriame nustatyta, kad sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nustatė, kad NŽT suteikta kompetencija įvertinti ir nustatyti namų valdos dydį. Šiuo atveju NŽT, siekdama įgyvendinti jai suteiktas teises, patikrino vietoje pareiškėjo naudojamą žemės sklypą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4252 sudarė Komisiją vietoje patikrinti pareiškėjo namų valdos faktinį naudojimą.

Komisija 2013 m. sausio 11 d. vietoje patikrino K. V. formuojamos namų valdos naudojimą ir surašė 2013 m. sausio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-3, kuriame nurodė šiuos duomenis apie tikrinamąjį objektą: žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamasis namas (medinis), šalia gyvenamojo namo yra dar du ūkiniai pastatai, už gyvenamojo namo auga daug vaismedžių, žemės sklypo vakarinėje dalyje rasti buvusios pirties pamatai. Šalia gyvenamojo namo aptvertas daržas (I t., b. l. 144). Patikrinime, be kitų asmenų, dalyvavo pareiškėjas ir I. G. Prie 2013 m. sausio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-3 (toliau – ir Aktas) pridėta ir matavimų schema (M1:1000), kurioje nurodyta: bendras plotas – 6 520 kv. m, daržas ir kiemas – 3 907 kv. m, sodas – 2 613 kv. m, daržas – 726 kv. m, kiemas – 3 181 kv. m (I t., b. l. 145). Minėtoje matavimų schemoje nurodyta, kad sklypo dalis, pažymėta indeksais 9-10-11-12, naudojama kaip daržas ir užima 726 kv. m ploto, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais 6-7-8-9, naudojama kaip sodas ir užima 2 613 kv. m, sklypo dalis, pažymėta indeksais 1-2-3-4-5-6-9-12, yra užstatyta statiniais ir naudojama kaip kiemas ir užima 3907 kv. m. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. sausio 25 d. išvadoje Nr. 48KVR-(14.48.67)-1 konstatuota, kad patikrinimo metu Komisijos nustatytas formuojamas 6 520 kv. m namų valdos žemės sklypas atitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimus (I t., b. l. 142–143).

Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas sutiko su matavimų schemoje ir Komisijos 2013 m. sausio 25 d. išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjas turi teisę formuoti ne didesnį nei Komisijos nustatytas 6 520 kv. m namų valdos žemės sklypą, t. y. NŽT turi teisę atlikti Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus, kad pareiškėjui būtų suformuota namų valda. Pabrėžė, kad namų valdos naudojimo apžiūroje dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek ir I. G., kuri nepareiškė pastabų ar pretenzijų dėl Komisijos nustatyto faktinio pareiškėjo sklypo naudojimo, siekiant suformuoti namų valdą prie jam nuosavybės teise priklausančio namo. Be to, šalys buvo išreiškę norą bylą išspręsti taikiai ir tai rodo, kad šalys pripažino, jog pareiškėjo skundas yra iš dalies pagrįstas. Šalys iš esmės nesutarė tik dėl namų valdos sklypo dydžio.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę į namų valdą, ginčijamas tik sklypo dydis. I. G. teigia, kad NŽT pareiškėjo namų valdos sklypui nepagrįstai priskyrė 726 kv. m, t. y. daržą, kurį dirbo V. V., o nuo 2008 m. dirba ji. Tai, kad pareiškėjas retai atvažiuodavo aplankyti motinos (V. V.) ir nedirbo daržo, nesirūpino žeme patvirtino 2013 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje parodė liudytojai J. I. ir J. G., tačiau teismas nurodė, kad tai negali paneigti NŽT nustatytų aplinkybių. Teismas nesutiko su I. G. išdėstyta pozicija dėl daržo nepriskyrimo namų valdai, nes, kaip minėta, ji pati dalyvavo faktinio sklypo apžiūroje ir jokių pastabų dėl to neišreiškė, o Taisyklių 4 punktas siejamas ne su konkrečiu asmeniu, dirbančiu daržą, o su žemės dirbimo faktu. Komisija nenustatė, kad minėtas sklypas būtų nedirbamas ir neatitiktų namų valdai priskirtino sklypo statuso.

Teismas nustatė, kad atkuriant nuosavybės teises V. V., VAVA rėmėsi Nekilnojamojo turto registro netiksliais duomenimis, kuriuose Pastatų savininkas neidentifikuotas, todėl ir negalėjo Sprendime Nr.41-6328 tinkamai įvertinti aplinkybių dėl Pastatų priklausymo pareiškėjui, nors įrašas dėl Pastatų priklausymo pareiškėjui galiojo nuo 1990 m. rugsėjo 12 d.

Remdamasis ištirtais įrodymais teismas konstatavo, kad pareiškėjo pageidaujamas suformuoti žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų, kadangi į jį pareiškėjas įskaičiuoja ir plotą, esantį už sodybos teritorijos ribų. Sprendimu Nr.41-6328 V. V. atkurtų nuosavybės teisių panaikinimas į visą žemės sklypą (2,63 ha), prieštarautų Taisyklių 4 punkte įtvirtintam maksimaliam nustatytam namų valdos dydžiui (2 ha). Teismas nenustatė pagrindo abejoti Komisijos atliktu faktiniu aplinkybių vietoje vertinimu, todėl sutiko su NŽT pozicija, kad naikintina VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalis dėl 6 250 kv. m nuosavybės teisių atkūrimo V. V., o pareiškėjo reikalavimas dėl viso ginčijamu sprendimu V. V. grąžinto žemės sklypo (2,63 ha) priskyrimo jo namų valdai yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Dėl 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. 602 dalies pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria ši bylą buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (I t., b. l. 14–15). Teismas konstatavo, kad nustačius, jog naikintina ginčijamo VAVA Sprendimo Nr. 41-6328 dalis dėl 6 520 kv. m ploto sklypo grąžinimo natūra V. V., negali būti pripažinta teisėta ir Sutarties dalis dėl to paties žemės sklypo dydžio, t. y. – 6 520 kv. m ploto dovanojimo I. G.

Sutartimi V. V. dovanojo savo dukrai I. G. 2,63 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (I t., b. l. 52–53). NŽT vietoje patikrinus pareiškėjo naudojamą namų valdą ir nustačius, kad 6 520 kv. m žemės sklypas atitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimus, būtų netikslinga naikinti visą pareiškėjo prašomą Sutarties dalį, nes galimas namų valdos dydis buvo aiškiai identifikuotas. Tiek viso ginčijamu Sprendimu atkurto V. V. žemės sklypo (2,63 ha) panaikinimas, tiek ir Sutarties pripažinimas negaliojančia dėl viso dovanoto žemės sklypo I. G. ne tik prieštarautų imperatyviai nuostatai, kad maksimalus namų valdos dydis gali būti 2 ha, bet ir iškreiptų tikrąją mirusiosios V. V. valią, išreikštą Sutartyje. Be to, tai prieštarautų ir teisingumo bei protingumo principams. Tik šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad VAVA neteisėtai atkūrė nuosavybės teises V. V. į 2,63 ha žemės sklypo dalį, todėl I. G. negalėjo žinoti, kad Sutartimi įgijo neteisėtai dovanotą žemės sklypo dalį. Kadangi tik dėl VAVA netinkamai nustatytų aplinkybių susiklostė faktinė situacija, kad ginčijamu Sprendimu Nr. 41-6328 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,63 ha žemės sklypą, ir byloje nėra duomenų, kad pats pareiškėjas būtų kreipęsis anksčiau į NŽT dėl namų valdos sklypo suformavimo, nors Pastatus paveldėjo 1990 m. rugsėjo 4 d., pareiškėjo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia tenkintas iš dalies, pripažįstant negaliojančia Sutarties dalį dėl 6 520 kv. m dovanojimo I. G.

III. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 67-69), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl atmestų pareiškėjo skundo reikalavimų ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas nebuvo patenkintas.

Apeliantas akcentuoja, kad jis šioje byloje ginčijo VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalį dėl faktiškai pareiškėjo naudojamo namų valdos žemės sklypo, kuris yra I. G. priklausančiame 2,63 ha žemės sklype. Teigia, kad Sprendimas Nr. 41-6328 šioje dalyje naikintinas dėl Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio imperatyvios nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į kitų asmenų naudojamas namų valdas, pažeidimo. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekėlė reikalavimų, susijusių su jo naudojamos namų valdos ribomis ir konkretaus ploto nustatymu. Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, išėjo už pareiškėjo skundo reikalavimo ir savo kompetencijos ribų, nustatinėdamas pareiškėjo naudojamos namų valdos žemės sklypo plotą, remdamasis Komisijos atliktu faktiniu aplinkybių vietoje vertinimu, nors Taisyklių 2.4 punktas nustato, kad žemės sklypai formuojami pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Taigi teisė organizuoti, formuoti ir nustatyti užimamos namų valdos planus priklauso ne administracinio teismo ar Komisijos kompetencijai, o NŽT vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas Sprendimą dėl 6520 kv. m ploto sklypo dalies, iš esmės konstatavo pareiškėjo naudojamos namų valdos plotą, kurį nustatė ne pagal teritorijų planavimo dokumentą, kaip to reikalauja minėtų teisės aktų nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas ginčo neišsprendė, o sudarė galimybę kilti naujiems ginčams. Teismas konstatavo namų valdos plotą, nenustačius ir neparengus namų valdos sklypo plano teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ateityje formuojant namų valdos žemės sklypo ribas pagal faktinį naudojimą tarp šalių kils ginčas dėl namų valdos vietos, ribų ir net ploto. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad formuojant žemės sklypo ribas, įstatymų nustatyta tvarka priimtą NŽT vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimą pareiškėjas galėtų ginčyti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir vėliau teisme. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas namų valdos plotą, užkirto kelią ateityje pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas nurodo, kad jis nepretenduoja į visą žemės sklypo plotą (2,63 ha), o nori, kad panaikinus neteisėtą Sprendimą, pareiškėjo namų valdos žemės sklypas būtų formuojamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 77-79), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad palaiko pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog VAVA, Sprendimu Nr. 41-6328 atkurdama nuosavybės teises į 2,63 ha žemės sklypą, atkūrė nuosavybės teises ir į valstybės išperkamą žemės plotą (nagrinėjamu atveju – namų valdai priskirtą žemę). Teismui visiškai panaikinus Sprendimą Nr. 41-6328, būtų pažeistos I. G. teisės, nes VAVA Sprendimas Nr. 41-6328 yra neteisėtas tik iš dalies. Teismas, nustatydamas naikintiną Sprendimo Nr. 41-6328 dalį, pagrįstai atsižvelgė į kompetentingos žemės tvarkymo srityje institucijos išvadas ir nustatė bylai svarbią aplinkybę – formuojamos namų valdos žemės sklypo plotą. Panaikinus visą Sprendimą Nr. 41-6328, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo šioje byloje, nes būtų neaišku, į kurią žemės sklypo dalį valstybė įgyja nuosavybės teisę.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Taisyklių nuostatomis, neatsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas jau yra suformuotas. Nagrinėjamu atveju suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą reikės performuoti į 2 žemės sklypus, iš kurių vienas – namų valdos žemės sklypas, o kitas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Formavimo pertvarkymo projektas ir bus būsimų performuotų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentas.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas šioje byloje ginčo iš esmės neišsprendė, nes teismas, sprendime nurodydamas naikintinos Sprendimo Nr. 41-6328 dalies tikslų plotą, ginčą išsprendė iš esmės ir atkūrė iki ginčijamo akto buvusią padėtį.

I. G. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 80-84) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal bylos aplinkybes, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas Sprendimas Nr. 41-6328 visa apimtimi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Remiantis Komisijos surašytu 2013 m. sausio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu ir surinktais duomenimis, nustatyta, kad 6 520 kv. m sklypas atitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimus. Komisijos atliktame patikrinime dalyvavo tiek apeliantas, tiek I. G., kurie nepareiškė pastabų ar pretenzijų dėl Komisijos nustatyto faktinio pareiškėjo sklypo naudojimo. Patikrinimo aktas buvo surašytas, kai byla dėl VAVA Sprendimo Nr. 41-6328 teisėtumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau buvo iškelta. Naudojamos namų valdos žemės sklypo dydis yra įrodomasis faktas. Šiai teisiškai reikšmingai aplinkybei nustatyti byloje buvo pakankamai medžiagos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad valstybės išperkamai žemei turėjo būti priskirtas 6 520 kv. m žemės sklypas. Aplinkybė, kad apelianto naudojamos namų valdos plotą teismas nustatė ne pagal teritorijų planavimo dokumentą, nes byloje nėra nustatyta tvarka patvirtinto apelianto namų valdos žemės sklypo plano, teisinės reikšmės neturi, nes šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl namų valdos pardavimo ar nuomos, kai paminėti dokumentai yra privalomi.

Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Pažymėjo, kad iš dalies patenkinus pareiškėjo skundą, 2,63 ha žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausys I. G. ir Lietuvos Respublikai. Sklypo dalis (6 520 kv. m) priklausys valstybei, todėl bus atkurta iki ginčijamo administracinio akto buvusi padėtis pagal kurią pareiškėjas galės pretenduoti pirkti ar nuomoti minėtą žemės plotą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu namų valdos žemės sklypo ribos nebuvo nustatytos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galimų ginčų ateityje dėl žemės sklypo ribų nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi ir galės būti sprendžiami, kai žemės sklypo ribų formavimo pertvarkymo procedūra bus pradėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328, kuriuo jo motinai V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra bendrą 2,63 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėjas prašė panaikinti šį sprendimą, taip pat pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypų dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 602) dalį, kuria V. V. padovanojo šį žemės sklypą savo dukrai I. G.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas prašo panaikinti Sprendimo Nr. 41-6328 ir Dovanojimo sutarties dalį, siekdamas nusipirkti atitinkamą I. G. priklausančio sklypo dalį, kurioje yra pareiškėjui nuo 1990 m. rugsėjo 12 d. nuosavybės teise priklausantys Pastatai.

Pagal Atkūrimo įstatymo (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi 1997 m. liepos 1 d. 07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Šio įstatymo 12 straipsnyje išvardyti atvejai, kuriais žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, žemė išperkama valstybės, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: <...> fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus 4 straipsnio 11 dalyje numatytą atvejį; <...>. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą valstybės išperkamai žemei taip pat priskirta žemė, kuri pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms.

Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas K. V. yra K. V. (mirė 1990 m. sausio 13 d.) ir V. V. (mirė 2012 m. gegužės 2 d.) sūnus. Mirus K. V., jo sūnus K. V., t. y. pareiškėjas, 1990 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą (registro Nr. 1-2279) paveldėjo mirusiajam priklausiusį gyvenamąjį namą 1A1m ir 7 ūkio statinius (2I1m; 3I1b; 4I1m; 5I1m: 6I1m: 7I1m; 8I1m), taip pat kiemo įrenginius (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėjo pateiktame į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. rugsėjo 6 d. išraše nurodyta, kad 1990 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai (paveldėjimo liudijime nurodytais indeksais pažymėtas gyvenamasis namas ir 7 ūkio pastatai) taip pat šio nekilnojamojo turto priklausiniai: kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora). Tą pačią dieną (1990 m. rugsėjo 12 d.) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybė į šiuos daiktus (įregistravimo pagrindu nurodytas 1990 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijimas). Pagal pateiktus į bylą įrodymus, įvykus minėtiems teisiškai reikšmingiems faktams (mirus K. V., o jam priklausiusius gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei jų priklausinius paveldėjus pareiškėjui) V. V. (mirusiojo sutuoktinė ir pareiškėjo motina) liko gyventi namų valdoje (sodyboje) ir naudojosi Pastatais ir prie jų esančiu žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjos faktinį naudojimąsi namų valdos žemės sklypu patvirtina išrašai iš V. V., gyvenusios (duomenys neskelbtini) kaime, Nemenčinės seniūnijoje, 1998–2013 m. namų ūkio knygų, kuriose įrašyti duomenys, jog namų ūkio galva yra V. V., gyvenanti pas K. V. Be to, minėtose ūkio knygose nurodyta, kad ūkyje buvo laikomi galvijai (karvė), ūkis sunyko 2012 m. gegužės 2 d. mirus V. V., namas priklauso K. V.

Iš pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. kovo 15 d. parengė išvadą Nr. 1079, jog V. V. pagal pateiktus dokumentus turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. V. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, dalį iš kurios 2,64 ha priskirta valstybė išperkamai žemei (užimta asmeninio ūkio žeme). Ši išvada buvo persiųsta į Vilniaus rajono Nemenčinės seniūniją. Skundžiamo VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 priėmimo metu galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies, kurioje nurodyti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius būdai, 4 punkte buvo numatytas atlyginimo būdas – perdavimas lygiaverčio turėtajam esamos privačios namų valdos (sodybos) žemės sklypo (nepaisant turėtos žemės vietos). Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata V. V. už valstybės išperkamą žemę galėjo būti perduotas ir buvo perduotas lygiavertis turėtajam esamos privačios namų valdos (sodybos) žemės sklypas. VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 41-6328 atkūrė V. V. nuosavybės teises į sklypą Raudondvario kadastro vietovėje (plane pažymėtą Nr. 1601), t. y. į jos faktiškai naudojamą privačios namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, namų valdoje (sodyboje), kurioje V. V. gyveno po savo sutuoktinio K. V. mirties ir vedė ūkį.

Atsakovas neneigia, kad VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 41-6328 atkuriant V. V. nuosavybės teises į žemę buvo padaryta klaidų, kadangi nebuvo įvertinta aplinkybė, jog 2,63 ha žemės sklype, į kurį šiuo sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai bei statiniai, kurių eksploatavimui reikalingas atitinkamas sklypas. Minėta, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaimo vietovėje esanti žemė, užimta fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Atsakovas sutinka, kad būtų panaikinta VAVA 1999 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 41-6328 dalis dėl tokio žemės ploto, kuris reikalingas eksploatuoti pareiškėjui priklausančius Pastatus, t. y. atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo namų valdos eksploatacijos reikalavimus atitinka 6520 kv. m sklypas. Šis plotas buvo nustatytas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sudarytai komisijai 2013 m. sausio 11 d. vietoje patikrinus namų valdos faktinį naudojimą ir 2013 m. sausio 25 d. pateikus išvadą Nr.48KVR-(14.48.67)-1, kad namų valdos eksploatacijos reikalavimus atitinka 6 520 kv. m namų valdos žemės sklypas (sodyboje nuolat naudojamas daržas užima 726 kv. m, sodas – 2613 kv. m, statiniais užstatyta ir naudojama kaip kiemas 3907 kv. m). Atsakovė I. G. sutinka, kad dėl šio ploto (6520 kv. m) būtų panaikinta Dovanojimo sutarties dalis, kuria ji iš savo motinos gavo dovanų 2,63 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad turi būti panaikinta Sprendimo Nr. 41-6328 atitinkama dalis ir ta pačia apimtimi pripažinta negaliojančia Dovanojimo sutarties dalis, tačiau teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar 6520 kv. m yra pagrįstai ir teisingai nustatytas žemės sklypo plotas, kuris reikalingas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas šį plotą nustatė pagal Komisijos 2013 m. sausio 11 d.

žemės naudojimo patikrinimo akto ir matavimų schemos bei 2013 m. sausio 25 d. išvados duomenis (I t., b. l. 142–145), tačiau nevertino kitų byloje esančių įrodymų ir nepašalino atitinkamų bylos duomenų prieštaravimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos 2013 m. sausio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo akte aprašytas tik gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai (jų paskirtis ar kiti identifikuojantys požymiai nenurodyti), o 1990 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad pareiškėjas paveldėjo savo tėvo K.

V. gyvenamąjį namą ir 7 ūkio statinius su priklausiniais ir, remiantis šiuo paveldėjimo teisės liudijimu, 1990 m. rugsėjo 12 d. į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybė (I t., b. l. 31, 33–34). Komisijos 2013 m. sausio 11 d. matavimų schemoje pažymėta, kad už 6520 kv. m ploto ribų lieka vieno pastato (pirties) pamatai. K. V. sodybos pastatų, kuriuos paveldėjo pareiškėjas, išsidėstymas užfiksuotas žemės sklypo abrise, sudarytame 1987 m. gegužės 24 d. (I t., b. l. 32). Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįvertinęs aplinkybės, kad Komisijos 2013 m. sausio 11 d. patikrinimo akte ir matavimų schemoje bei 2013 m. sausio 25 d. išvadoje nėra duomenų apie visus pareiškėjo paveldėtus pastatus bei jų priklausinius, ir nenustatęs dėl kokių priežasčių yra šis neatitikimas (pastatai nugriauti, sunykę ar pan.).

Pareiškėjas pateikė į bylą ginčo žemės sklypo (2,63 ha) faktinio naudojimo planą, kurį 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarė UAB „Projektita“ matininkas (I t., b. l. 24). Šiame plane pažymėta, kad sklypo „A“ dalimi (1,20 ha) naudojasi pareiškėjas K. V., o „B“ dalimi (1,43 ha) I. G. Šis planas nėra patvirtintas jokių valstybės institucijų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis matininko yra sudarytas atsižvelgus į pareiškėjo pretenduojamą įsigyti žemės plotą nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame plane yra užfiksuota (pažymėta) daugiau pastatų nei nurodyta Komisijos 2013 m. sausio 11 d.

žemės naudojimo patikrinimo akte ir į pažymėtą plotą „A“ (1,20 ha) patenka pastato pamatai, kurie pagal Komisijos 2013 m. sausio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą yra už pažymėto 6520 kv. m ploto sklypo ribų.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, neįvertino į bylą pateiktų įrodymų visumos pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatytą įrodymų vertinimo taisyklę, rinkdamas naujus įrodymus nepašalino pirmiau minėtų prieštaravimų dėl ginčo žemėje faktiškai esančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ir jiems eksploatuoti faktiškai reikalingo žemės sklypo, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėtų svarstyti dėl naujų įrodymų rinkimo, kad ginčo žemės vietoje būtų užfiksuoti visi esantys pareiškėjo paveldėti jam nuosavybės teise priklausantys pastatai bei jų priklausiniai ir nustatytas jiems eksploatuoti objektyviai būtinas žemės plotas, atitinkantis namų valdos žemės sklypo formavimo reikalavimus, kuris gali būti atidalintas iš suformuoto 2,63 ha žemės sklypo, kartu atsižvelgiant į pareiškėjo ir atsakovės I. G., kuri yra sąžininga ginčo žemės sklypo įgijėja, interesų proporcingumą, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. V. (K. V.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys