AS-344-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-344-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05602-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.4; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. O. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. O. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-8754(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 6 947,52 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo ribojama nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes − kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėn., kai jam buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėn., tačiau skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2014 m. gruodžio 22 d., konstatuota, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013) teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-8754(11) atsisakyta priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas B. O. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde (b. l. 19–23) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, patenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. balandžio 16 d. su pareiškimu dėl sumažintos pensijos kreipėsi į teismą ir administracinis procesas tęsėsi iki 2013 m. birželio 13 d. Prašymas buvo tenkintas iš dalies, todėl pareiškėjas mano, kad termino nepraleido ir tikėjosi, kad likusi nepriteista pensijos dalis bus išmokėta vėliau, atsigavus šalies ekonomikai. Be to, prisiminė, kad 2001–2003 metais neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos buvo kompensuotos remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu visiems pensininkams, taip pat ir tiems, kurie į teismus nesikreipė, todėl tikėjosi, kad taip bus ir šį kartą, priėmus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą.

Prašo atsižvelgti į tai, kad ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika suformuota tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, į pareiškėjo kaip pensininko socialinį statusą, pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą bei vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, vertinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, pareiškėjas kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėnesio (imtinai) nebuvo išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2010 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo B. O. skundas atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriame buvo prašoma priteisti pareiškėjui neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo B. O. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 14 228,89 Lt, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas šioje byloje nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą priteisti jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas ir konstatavo, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai, pareiškėjui, kaip dirbančiam pensininkui, paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis buvo sumažintas nepagrįstai, todėl pareiškėjui priteistina už 2010 sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. periodą. Kadangi Konstitucinis Teismas minėtame 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas taikytas pagrįstai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1113/2013 atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeitė ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstydamas taip: „Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, B. O. naudai 14 228,89 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtus dvidešimt aštuonis litus, 89 centus) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.“ Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma iš atsakovo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų, atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 dalies pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Vertinant likusį laikotarpį, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą pensijos dalį – nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniu įstatymo pakeitimu šios nuostatos galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, apibrėžtas bendru terminu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra dviejų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr., pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį apribota valstybinė pensija nurodytu laikotarpiu pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2012 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014 m. gruodžio 22 d. dar nebuvo pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-847/2014).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paduota praleidus įstatymu nustatyto termino skundui paduoti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti visą pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina ir šio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. O. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 30 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė